Telšių apylinkės teismo nuosprendis

prokurorui Pauliui Gerybai, kaltinamiesiems M. V., J. P., J. P. atstovei pagal įstatymą L. P., gynėjams advokatams Liudmilai Žiubikienei, A. J., nukentėjusiajam A. A., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Vaivai Daukantienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1975-02-28 Mažeikių r., nevedęs, išsilavinimas vidurinis, neįgalus, gyv. Telšių g. 12-4, Seda, Mažeikių r., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo LR BK 138 str. 1 d.

ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1994-11-12 Mažeikių r., nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, Mažeikių politechnikos mokyklos moksleivis, gyv. Židikų g. 12 , Seda, Mažeikių r., neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo LR BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. vasario 26 d., apie 23.10 val., M. V., gyvenamojo namo, esančio Mažeikių r., Sedos sen., Padvarninkų k., miegamajame kambaryje, J. P. pastūmus nukentėjusįjį A. A. rankomis krūtinės srityje, nukentėjusiajam nukritus ant grindų, tyčia, sudavė smūgį metaliniu strypu A. A. į galvos sritį, po ko M. V. bendrais veiksmais su J. P. sudavė ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam A. A. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, kairės pusės VI-to šonkaulio lūžis su poslinkiu, oras kairėje krūtinplėvėje, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip nesunkiai sutrikdė A. A. sveikatą.

Kaltinamasis M. V. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino. Parodė, kad įvykio dieną girtavo pas pažįstamą L. P.. Vakare į namus grįžo L. P. sūnus J. P. ir jo draugas D. S.. Kaip tiksliai viskas buvo nepamena, tačiau J. P. pasiūlė eiti pas jo dėdę, kuris gyvena Padvarninkų kaime, nes dėdę reikėjo pagąsdinti. Išeinant iš L. P. namų jis apsigynimui pasiėmė metalinį strypą. Trise nuėjo į Padvarninkų kaimą. Priėjo prie gyvenamojo namo, kurio laukutinės durys buvo iš vidaus, užkabintos kabliuku. Duris J. P. atplėšė rankomis, tiesiog stipriau patempė ir jos atsidarė. Pirmas į gyvenamąjį namą įėjo J. P., po to jis. D. S. taip pat stovėjo kažkur prie namo. J. P. pastūmė nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam nukritus, sudavė metaliniu strypu. Po to abu su J. P. dar nukentėjusiajam sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Gailisi dėl padaryto, su nukentėjusiuoju susitaikė.

Kaltinamasis J. P. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino kaltu. Parodė, kad įvykio dieną girtavo. Vakare nutarė eiti pas dėdę A. A., kuris gyvena Padvarninkų kaime, Mažeikių rajone, kad išsiaiškinti kodėl šis juos apkalba. Jis su M. V., D. S. nuėjo pas Anickį. Pastūmė laukutines duris ir jos atsidarė. A. A. juos pasitiko prie durų. Jis pastūmė nukentėjusįjį į kambarį ir šis per lovos atkaltę nugriuvo ant grindų. M. V. gulinčiam sudavė metaliniu strypu, po to abu spardė ir daužė rankomis. Nukentėjusiajam pasakius „baikit“, nustojo jį mušti ir išėjo lauk. Su nukentėjusiuoju susitaikė, gailisi dėl padaryto.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymai išvardinti teismo posėdžio metu (BPK 291 str. 2 d.).

Liudytojas A. A. apklausos metu parodė, kad 2011-02-26 apie 23.10 val. išgirdo, kad kažkas beldžiasi į jo gyvenamojo namo virtuvės duris. Padvarninkų kaime, Mažeikių rajone, turi gyvenamąjį namą, kuriame gyvena vienas. Gyvenamojo namo lukutinės durys iš vidaus pusės buvo užkabintos kabliuku. Patekus pro lukutines duris yra koridorius, toliau durys į virtuvės kambarį. Virtuvės durys nebuvo užrakintos, jos tiesiog stipriai užsidaro, todėl jas yra sunku atidaryti. Buvo savo gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, kur žiūrėjo televizorių. Šviesos buvo išjungtos, kambarys apšviestas tik televizoriaus ekrano. Išgirdęs jog yra beldžiama, nuėjo prie virtuvės durų, jas atidarė. Priešais save pamatė sesers L. P. sūnų J. P., M. V., kurio pravardė „Klikvaris“, buvo dar kažkoks asmuo. Vos tik atidarius duris, sūnėnas J. P. jį rankomis pastūmė (stumtelėjo krūtinės srityje). Nuo šio stumtelėjimo neišsilaikė ant kojų, todėl susvyravęs nukrito miegamajame kambaryje ant grindų. Miegamojo kambario durys yra šalimais virtuvės kambario durų. Nukrito ant grindų, gulėjo ant dešinio šono. Viskas įvyko labai greitai. Matė, kad M. V. užsimojo kažkokiu strypu, kurio ilgis buvo apie 1 metras, o skersmuo apie 2-3 cm. Pastarasis strypu smūgiavo į galvą, t. y. į kairįjį smilkinį. Po to buvo suduota tikrai daugiau nei 10 smūgių, smūgiuojant pagrinde kojomis į galvą, taip pat buvo spirta ir į šonus, pilvą. Konkrečiai kiek buvo suduota smūgių negalėjo pasakyti, kadangi jau po pirmojo smūgio buvo apkvaitęs. Kurie iš gyvenamajame name buvusių asmenų mušė negalėjo pasakyti, kadangi stengėsi rankomis saugoti galvą, buvo ją užsidengęs rankomis. Mano jog buvo mušamas dviejų asmenų, kodėl susidarė tokią nuomonę negalėjo paaiškinti. Kaip ir kada asmenys pasišalino iš gyvenamojo namo nežino. Atgaivino atėjęs brolis Vytautas, kuris gyvena maždaug 400 metrų atstumu nuo jo gyvenamojo namo. Pastarasis išgirdęs, kad loja kaimynų šuo atbėgo į gyvenamąjį namą ir iškvietė medikus. Kodėl sūnėnas J. P. taip pasielgė negalėjo pasakyti. Su pastaruoju nebuvo susipykęs. Brolis Vytautas prieš kiek tai laiko pas save parsivežė gyventi tėvą, pastarasis sirgo buvo po trečio insulto. Ankščiau tėvą prižiūrėjo mama, kartu jie ir gyveno. Pas mamą gyveno ir sesers Lonedos sūnus J. P.. Kai Vytautas išsivežė tėvą, tai apsiformino globą, todėl tiek Jonui, tiek jo mamai nebuvo pragyvenimo šaltinio. Tą vakarą Jonas su mama ir draugais gėrė, matomai jie nutarė atkeršyti broliui ir jam už prarastas pinigines lėšas. Civilinio ieškinio dėl sugadintų lukutinių gyvenamojo namo durų (tiksliau išplėšto kabliuko) nereiškia, jį sumušusiems asmenims jokių materialinių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. (t.1.b.l. 20-21, 22)

L. L. Paulauskienė apklausos metu parodė, kad gyvena adresu: Dariaus ir Girėno g. 19-3, Seda, Mažeikių rajonas. Jos nepilnametis sūnus J. P. kartu negyvena, pastarasis gyvena močiutės namuose, t. y. Židikų g. 12, Seda, Mažeikių rajonas. 2011 m. vasario 26 d. per pietus į jos namus atėjo sūnus J. P. su draugais, t. y. M. V. ir D. S.. Pastarieji jos namuose gėrė. Iš kur gavo alkoholinių gėrimų, kokius alkoholinius gėrimus gėrė negalėjo pasakyti, nėjo ir nežiūrėjo, jai nerūpėjo. Tą dieną broliai, t. y. A. A. ir Vytautas Anickis buvo nuvykę pas mamą ir ten kėlė triukšmą, aiškinosi santykius, kaip suprato tai buvo girdėjęs ir jos sūnus. Vėliau sužinojo, kad sūnus sėdėdamas su draugais nutarė nuvykti pas dėdę A. A. ir jį pamokyti, t. y. jam atkeršyti. Kelintą valandą sūnus su draugais išėjo iš namų negalėjo nurodyti, nežiūrėjau į laikrodį, tačiau jau buvo sutemę, galėjo būti apie 21.30 val. Visi trys grįžo apie 24.00 val., nors laikas gali būti netikslus. Būtent tuomet sūnus ir papasakojo, kad sumušė dėdę A. A.. Jonas nieko konkrečiai nepasakojo. Sužinojo, kad M. V. iš verandos buvo pasiėmęs metalinį strypą, kuris buvo apie 1.5 m ilgio, 3 cm skersmens. Minėto metalinio strypo namuose dabartiniu metu nėra, vyrai jo neparnešė. Ar šiuo strypu buvo mušamas brolis nežino. (t.1.b. l. 48).

Liudytojas D. S. parodė, kad 2011 m. vasario 26 d. apie 13.00 val., laikas gali būti netikslus, Mažeikių rajone, Sedos miestelio centre susitiko pažįstamą J. P.. Su pastaruoju sustoję šnekėjosi ir vaikinas pasiūlė eiti pas jį, išgerti. Kartu nuėjo į jo mamos namus, esančius Dariaus ir Girėno g., Seda, Mažeikių rajonas, tikslesnio adreso negalėjo nurodyti. Namuose buvo J. P. mama ir jos sugyventinis, bei vyriškis, kurio vardas Marius, o pravardė „Klikvaris“, pavardės negalėjo nurodyti. Vyriškis apie 30 metų amžiaus. Visi susėdę kambaryje gėrė alų. Galėjo išgerti apie 6 butelius 2 litrų talpos alaus. Kartu gėrė ir Jono mama su sugyventiniu. Buvo jau sutemę, gana vėlus metas, kai Jonas pasiūlė nueiti pas jo dėdę A. A.. Tiksliai kokiu tikslu turėjo eiti negalėjo paaiškinti, kaip ir reikėjo pamokyti šį vyriškį. Apie tai girdėjo ir Jono mama. Jis, J. P. ir Marius nuėjo prie A. A. priklausančio gyvenamojo namo, kuris yra Padvarninkų kaime, Mažeikių rajone. Jonas pasibeldė į laukutines gyvenamojo namo duris, kurios buvo užrakintos. Beldėsi gal 10 minučių, po ko duris atidarė A. A.. Mariaus rankose, kai jis stovėjo prie gyvenamojo namo, pastebėjo metalinį strypą, kuris buvo apie 1 metro ilgio, 2-3 cm skersmens. Vos tik atsidarė durys ir juos pamatė A. A., šis puolė bėgti į kambarį. Vyras bandė užsidaryti kambario duris, tačiau nespėjo. Jau pačiame kambaryje Jonas ir Marius pradėjo vyriškį mušti. Bendrais veiksmais jie galėjo suduoti ne mažiau dviejų smūgių kumščiais į šonus. Kai vyras nukrito ant grindų, pradėjo jį spardyti kojomis. Tikslaus smūgių skaičiaus, kiek kiekvienas galėjo suduoti, negalėjo pasakyti. Mano jog bendrais veiksmais A. A. buvo suduota ne mažiau 30 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, pagrinde smūgiuojant į galvą ir šonus. Marius būdamas kambaryje metalinio strypo neturėjo ir juo vyriškio nemušė. Jis tuo metu stovėjo maždaug 1.5-2 metrų atstumu nuo mušamo vyriškio ir ramino Joną su Mariumi, sakė, kad jie liautųsi, o tai dar užmuš vyrą. Pastarieji po tokių jo žodžių dar sudavė po keletą smūgių ir palikę gulintį vyrą iš gyvenamojo namo išėjo, jis taip pat. Mušdami vyriškį, prieš tai ir po to Marius ir Jonas nieko šiam nesakė, nereikalavo, neaiškino. (t.1.b.l. 43).

Specialisto išvadoje Nr. G 58/11(13) nurodoma, kad A. A. nustatyta: krūtinės ląstos sumušimas, kairės pusės VI-to šonkaulio lūžis su poslinkiu, oras kairėje krūtinplėvėje. Objektyvių galvos smegenų traumos požymių nėra. Sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu buku daiktu metu. Šonkaulio lūžis sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t.1.b.l. 29).

2011-02-27 alkotesterio parodymais M. V. buvo nustatytas 1.63 promilių girtumas. (t.1.b.l. 52).

Atlikos ambulatorinės teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės, 2011 m. 05-19—06-20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103 MS-97 nustatyta, kad J. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam konstatuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, afektiniai epizodai, dėl ko jis negalėjo visiškai (pilnai) suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Be to baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis buvo paprasto girtumo būsenoje. J. P. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese, suteikti parodymus apie reikšmingas įvykio aplinkybes. J. P. dėl jo psichikos būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ilgalaikį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal gyvenamąją vietą (Mažeikių PSPC Psichikos sveikatos centre, esant būtinumui – psichiatrijos stacionare). (t.1.b.l. 96-100).

Nukentėjusysis ir kaltinamieji susitaikė, prašo bylą nutraukti (b.l. 118).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje nustatytas pri­verčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažin­tiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BPK 392 str. 1 d.).

Priverčiamosios medicinos priemonės gali būti taikomos asmenims, teis­mo pripažintiems ribotai pakaltinamais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais (BPK 392 str. 2 d.). Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio Baudžiamojo ko­dekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakanka­mas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsako­mybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo po­veikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės (BK 18 str.).

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių, kad J. P., būdamas ribotai pakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, spręsdamas, ar J. P., pripažinus jį ribotai pakaltinamu, skirti bausmę remiantis Baudžiamojo kodekso 59 straipsniu, ar jį atleisti nuo baudžiamosios atsako­mybės ir jam taikyti šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo po­veikio priemones arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemones, siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad priimtas sprendimas būtų teisingas ir, kad būtų pasiekti numatyti baudžiamojo įstatymo tikslai. Atsižvelgiama į tai, kad J. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri kvalifikuojama nesunkia. Teisme įvykio aplinkybes papasakojo aiškiai ir nuoširdžiai. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo motina jam įtakos neturi, jo sveikatai, teismo nuomone, reikiamo dėmesio neskiria. Atsižvelgiamam taip pat ir į tai, kad nukentėjusysis su juo susitaikė, žalos atlyginti ne[prašo. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas svarbias aplinkybes, pripažinus J. P. ribotai pakaltinamu, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (Baudžiamojo kodekso 18 straipsnis) ir jam skirtina eksperto nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Baudžiamojo kodekso 98 straipsnis).

Taip pat teismui nekyla jokių abejonių dėl M. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nesunkiai sužalojus asmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. V. veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusysis ieškinio nereiškia ir žalos neprašo atlyginti, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, kaltinamasis neteistas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis) ir baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnis). Kadangi jis yra neįgalus, teismo nuomone, jam netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones.

Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo 124,25 Lt ir reiškia tokio dydžio ieškinį (t. 1, b.l. 40,32-34). Bylos nagrinėjimu metu kaltinamojo M. V. motina Valantinienė Kostantina žalą atlygino: 2011-09-06 mokėjimo nurodymu Nr. 869157 Ūkio banke sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 62,13 Lt ir tos pačios dienos kasos pajamų orderiu Nr. 869146 tame pačiame banke sumokėjo 65,13 Lt (t. 2, b.l. 40, 89), todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 297 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, taikant Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.

J. P., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, pripažinti ribotai pakaltinamu ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu J. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

M. V. ir J. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.