- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-1219-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37777-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo 2005-04-29 sudarytos laidavimo sutarties Nr. 64-05L 2.2.1. p. esančios sąlygos dalį „šiuos įsipareigojimus bankas įvykdo po visiško ir galutinio skolininko prievolių įvykdymo bankui“; 2) 2005-04-29 laidavimo sutarties Nr. 64-05L 2.2.1. p. esančios sąlygos dalies „šiuos įsipareigojimus bankas įvykdo po visiško ir galutinio skolininko prievolių įvykdymo bankui“ nepripažinus negaliojančia – šią sąlygos dalį pakeisti, jos redakciją išdėstant taip: „šiuos įsipareigojimus bankas įvykdo po visiško ar dalinio skolininko prievolių įvykdymo bankui, proporcingai sumokėtos skolos daliai“; 3) įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą ir įstatymų nustatyta tvarka atlikti 2009-06-29 sutartinės hipotekos lakšto, identifikavimo kodas 02120090006819 (pakeitimas įregistruotas kodu 02120090011362) pakeitimus, kreditoriumi papildomai įtraukiant ir G. K.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB ,,Vilokta“ su ieškiniu nesutiko, trečiasis asmuo BUAB ,,Čia“ savo pozicijos nepareiškė.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2014 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Prašyme ieškovas nurodė, kad po teismo sprendimo sužinojo apie tai, kad 2014-01-31 atsakovas ir trečiasis asmuo UAB ,,Vilokta“ sudarė prievolės, kuri buvo užtikrinta ieškovo laidavimu ir hipotekos lakštu, reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Remiantis CK 6.126 str. 8 d., 4.197 str. hipotekos lakštu identifikavimo kodas 02120090006819 (su vėlesniais pakeitimais) įregistruota hipoteka (nors teisę į ją ieškovas įgijo iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo), gali būti išregistruota iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdyti nebebus jokios objektyvios galimybės ir ieškovo teisės liks pažeistos.
Ieškovas prašo iki galutinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atlikti 2009-06-29 sutartinės hipotekos, įregistruotos hipotekos registre identifikavimo kodu 02120090006819 (pakeitimas įregistruotas kodu 02120090011362), pakeitimus ir ją išregistruoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nurodė, kad Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė jau po teismo sprendimo priėmimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas jau išnagrinėjo bylą iš esmės ir, įvertinęs abiejų šalių pateiktus argumentus bei įrodymus, padarė išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas, nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ta aplinkybė, jog ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, savaime nesudaro pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai nurodė, kad iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo jis įgijo teisę į hipoteką, todėl nėra pagrindo uždrausti atsakovui ir trečiajam asmeniui UAB ,,Vilokta“ atlikti 2009-06-29 sutartinės hipotekos, įregistruotos hipotekos registre identifikavimo kodu 02120090006819 (su vėlesniais pakeitimais), pakeitimus ir ją išregistruoti.
Šalies argumentai
Ieškovas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014 m. kovo 12 d. nutartį ir laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šios bylos procesinę stadiją. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, šis jo sprendimas nėra galutinis. Ieškovas nustatytais terminais yra pateikęs apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio pagrįstumo bus įvertintos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir ar jos pagrįstos bus nustatyta tik apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus nutartį/sprendimą. Taigi, ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo šioje proceso stadijoje galimybę, nepagrįstai rėmėsi apeliacine tvarka apskųstomis savo sprendimo išvadomis dėl ieškinio nepagrįstumo kaip neginčijamomis, nors sprendimas nėra įgijęs res judicata galios ir procesas vyks toliau, tačiau tai nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių poreikio.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo G. K. ieškinį dėl laidavimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia arba jos pakeitimo, ir atsakovo įpareigojimo per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsitiesėjimo dienos kreiptis į notarą ir įstatymu nustatyta tvarka atlikti 2009-06-29 sutartinės hipotekos lakšto, identifikavimo kodas 02120090006819 (pakeitimas įregistruotas kodu 02120090011362) pakeitimus, kreditoriumi papildomai įtraukiant ir G. K.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad laiduotojas (ieškovas G. K.) įvykdė dalį skolininko prievolės (kuri užtikrinta ir svetimo daikto hipoteka) kreditoriui (Atsakovui AB DNB bankui). Tai, kad laiduotojas jo įvykdytoje dalyje perėmė kreditoriaus teises yra patvirtinta įsiteisėjusia 2014-01-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi skolininko BUAB „Čia“ bankroto byloje Nr. B2-1402-585/2014.
Todėl kreditoriaus įsitikinimu jo įgyta kreditorinio reikalavimo teisė į prievolę, kuri taip pat užtikrinta ir svetimo turto hipoteka, remiantis įstatymo normomis turi būti įregistruojama hipotekos registre. Būtent tai ir sudarė vieną iš ieškinio reikalavimų.
2014-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą kuriuo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau tuo metu buvo informuotas apie tai, kad atsakovas sudarė prievolės, kuri buvo užtikrinta ieškovo laidavimu ir hipoteka (lakšto identifikavimo kodas 02120090006819 (su vėlesniais pakeitimais) - kurio pakeitimų įforminimo ieškovas prašė pareikštu ieškiniu), reikalavimo teisės perleidimo sandori. Ši 2014-01-31 reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra sudaryta tarp kreditoriaus ir svetimo daikto hipotekos davėjo (daikto savininko) (t. y. tarp Atsakovo AB DNB bankas ir Trečiojo asmens BUAB „Vilokta“). Todėl, remiantis CK 6.126 str. 8 d., 4.197 str. - hipotekos lakštu identifikavimo kodas 02120090006819 (su vėlesniais pakeitimais) įregistruota hipoteka gali būti išregistruojama iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo kreditoriaus, skolininko, arba turto savininko prašymu.
Tokiu atveju ieškovo reikalavimas bylą išnagrinėjus iš esmės nebegalės būti įgyvendintas, net jei teismas pripažintų jį esant pagrįstu ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikintų. Išregistravus svetimo daikto hipoteką nustatantį hipotekos lakštą - kurio pakeitimų atlikimo reikalauja ieškovas byloje pareikštu ieškiniu - jų atlikti nebebus galimybės, todėl ieškovo įgyta kreditorinio reikalavimo teisė į hipoteka užtikrintą prievolę, patvirtinta 2014-01-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Čia“ bankroto byloje Nr. B2-1402-585/2014, liks pažeista.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, tik esant įrodytoms abiejų jų taikymo sąlygų visetui: jei yra tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinys kaip nepagrįstas yra atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimu. Faktas, kad dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas, pats savaime nėra pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju apelianto skundas iš esmės yra grindžiamas prielaidomis, kad naujasis kreditorius ateityje gali imtis veiksmų hipotekai išregistruoti, tačiau apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad naujasis kreditorius UAB „Vilokta“ imtųsi kokių nors veiksmų hipotekos lakštui pakeisti ar išregistruoti. Vien aplinkybė, kad pasikeitė kreditorius, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra skirtos naujojo kreditoriaus UAB „Vilokta“ teisių realizavimui apriboti. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Banko manymu, apeliantas prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesąžiningai siekia sukurti naujojo kreditoriaus teisių ribojimus, kurias naujasis kreditorius įgijo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos, nors reikalavimo perleidimo sandoris, pagal kurį naujasis kreditorius įgijo kreditoriaus teises, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB „Vilokta“ su skundu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl teismo atmestas ir vien dėl šių priežasčių laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Atskirajame skunde ieškovo minima reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp Atsakovo ir UAB „Vilokta“ buvo sudaryta dar 2014-01-31, t.y. nuo reikalavimo teisių perleidimo jau yra praėję daugiau nei du mėnesiai, per kuriuos UAB „Vilokta“ būtų galėjusi netrukdoma išregistruoti hipoteką, kuria užtikrintas BUAB „Čia“ prievolės įvykdymas atsakovui, tačiau to iki šiol nepadarė. Net ir tuo atveju, jei UAB „Vilokta“ išregistruotų hipoteką, o apeliacinės instancijos teismas patenkintų ieškovo apeliacinj skundą, tokio sprendimo įvykdymas nepasidarytų neįmanomas ar kaip nors apsunkintas, nes ieškovas galėtų pasinaudoti sprendimo įvykdymo atgręžimo teise. Taikant analogijos principą, apeliacinės instancijos teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, ieškovas galėtų atnaujinti hipoteką, jei pastaroji būtų išregistruota.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nutarė netaikyti ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
LR CPK 144 str. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotųjų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas su atskiruoju skundu nepateikė konkrečių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje byloje. Kadangi ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, teismas pagrįstai vadovavosi teisingumo principu ir įvertinęs apelianto prašyme išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, bei nustatęs, kad jie nėra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos, pagrįstai netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.