- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2-889-434/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00002-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui S. G. dėl turto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. I. R. L. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. G., prašydama pripažinti, kad jos motinai V. G., mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis negyvenamųjų patalpų – garažo bokso Nr.4, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis negyvenamųjų patalpų – garažo bokso Nr.55, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodo, kad ji yra palikėjos V. G., mirusios (duomenys neskelbtini) dukra, pirmos eilės įpėdinė. Mirties dieną mama V. G. buvo išsituokusi su S. G.. Santuokos nutraukimo data (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad kitos santuokos V. G. nebuvo sudariusi. Palikėja testamento nebuvo sudariusi. Mirus mamai, buvo sudarytas Palikimo apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Apyraše nurodomas palikėjos V. G. turtas, kurį sudaro Negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr.4, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr.55, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. G. ir atsakovui S. G.. Nors tarp palikėjos V. G. ir S. G. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, o aukščiau minėtas turtas įsigytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.BJP-4904, tačiau Molėtų rajono apylinkės teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjai patvirtino, jog santuokos metu įgijo tik nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio jai priklausančios dalies V. G. atskiru pareiškimu atsisakė. Dalijant santuokos metu įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turimas minėtas nekilnojamasis turtas sprendime nebuvo nurodytas. Mamai mirus, ji kreipėsi į notarą, pateikdama pareiškimą, kad po mamos V. G. mirties palikimą pageidauja priimti pagal apyrašą ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Sudarius turto apyrašą bei surinkus dokumentus, notaras nurodė, jog nėra galimybės pilnai atlikti paveldėjimo procedūrų ir negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, nenustačius palikėjos V. G. ir jos buvusio sutuoktinio S. G. dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes Registrų centro duomenimis, turtas registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat nurodė, kad mirus mamai, dėl paveldėjimo kreipėsi ieškovė ir K. G., tačiau jis, nespėjęs priimti palikimo, mirė (duomenys neskelbtini) d. Po jo mirties jo įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo. Kita mamos dukra, kurios ji buvo susilaukusi su atsakovu, taip pat yra mirusi, o jos dukterį, savo anūkę, mama globojo, tačiau prieš savo mirtį atidavė į vaikų namus, nes anūkę atsakovas skriaudė. Šiuo metu ji jau yra pilnametė. Duomenų, kad ji būtų kreipusis į notarą dėl močiutės turto paveldėjimo, ji neturi. Kadangi mamai (duomenys neskelbtini) mieste priklausęs butas yra renovuotas, už jo renovavimą ir šildymą šiuo metu jau yra susikaupusi apie 3000 eurų skola, o ji dėl to, kad motinos nuosavybės dalis į garažo boksus, esančius (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta, negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir baigti sutvarkyti visus finansinius reikalus, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis su ieškiniu sutinka, nes turtas su ieškovės motina buvo įgytas bendrai santuokoje. Kodėl jie šių garažo boksų nepasidalino nutraukdami santuoką, negali paaiškinti.
4. Atsakovo atstovo paaiškinimu, atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, todėl, jo nuomone, teismas turi priimti sprendimą pagal byloje pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruota negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2007 m. spalio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bei negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) Nr. 55, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. BJP-4904 pagrindu, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) d.
6. 2015 m. liepos 7 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-513-732/2015 V. G. ir S. G. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 166, buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Iš minėto sprendimo matyti, kad buvo padalintas santuokoje įgytas turtas, iškyrus negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamą patalpą – garažą (boksą) Nr. 55, esantį (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovės motina V. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) d. Ieškovė ir ieškovės brolis K. G. yra motinos V. G. turto įpėdiniai. K. G. mirė (duomenys neskelbtini) d.
8. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad ieškovės pareiškimas dėl palikimo priėmimo, mirus V. G., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), išsiųstas notarei D. Č., Molėtų rajono 2 – ajam notarų biurui, kur užvesta paveldėjimo byla.
9. Atsižvelgiant į tai, kad velionė V. G. buvo išsituokusi, o pagal surinktus dokumentus matyti, jog santuokoje įgytas turtas nutraukiant santuoką nebuvo padalintas, ieškovė prašo pripažinti, jog mirusiajai V. G. priklauso ½ dalis santuokoje su S. G. įgyto turto - negyvenamųjų patalpų – garažo bokso Nr.4, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei negyvenamųjų patalpų – garažo bokso Nr.55, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
10. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes ieškinyje nurodytas turtas jo su žmona buvo įgytas gyvenant santuokoje, ką patvirtina ir įrašas viešame registre.
11. Įvertinus bylos esmę ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad negyvenamos patalpos – garažo boksas Nr.4, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei negyvenamos patalpos – garažo boksas Nr.55, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams V. G. ir S. G.. Priešingų duomenų byloje nėra pateikta. Tačiau bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), nes nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.72, 4.73 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Svarbu tai, kad ir po santuokos nutraukimo velionė V. G. išliko ginčo turto bendrasavininke ir turi teisę reikalauti savo dalies šiame turte. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti V. G. nuosavybės teisę į ½ dalį turto yra pagrįstas tiek CK 3.117 str. 1 d., tiek CK 4.73 str. 3 d. įtvirtintu bendrasavininkių lygių dalių principu, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas.
12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 43,00 Eur žyminį mokestį. Tačiau remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, nagrinėjamu atveju ieškovės mokėtinas žyminis mokestis yra 26,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 17,00 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Nors ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jos šiuo atveju negali būti priteistos, nes išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).
14. Iš atsakovo nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, nes jis 100 procentų yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1-2 dalimis, 5-7 dalimis, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe ½ dalį negyvenamųjų patalpų – garažo bokso Nr.4, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį negyvenamųjų patalpų – garažo bokso Nr.55, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,00 Eur (dvidešimt šešių eurų) žyminio mokesčio ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Grąžinti ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,00 Eur (septyniolikos eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 22 d. permoką per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.