Panevėžio apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui, kuriam siūloma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę R. S., jos gynėjui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2016 m. rugpjūčio 13 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini), į jos namų kiemą atėjusiai sūnaus sutuoktinei G. L. – S. tyčia į veidą išpylė kibirą srutų, kurios sukėlė nukentėjusiajai kontaktinį akių junginės uždegimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. L. –S. sveikatą.

Tai, jog R. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta:

Nukentėjusiosios G. L.-S. pareiškimu, prie kurio pridėtas kompaktinis diskas su video ir audiomedžiaga bei fotonuotraukomis, sugadintų daiktų pirkimo kvitų ir etikečių kopijomis (1 tomas, b.l.5-7,19-27).

Nukentėjusiosios G. L.-S. parodymais, kuri paaiškino, jog R. S. yra buvusio vyro mama. 2016 m. liepos 22 d. jos sutuoktinis T. S. atvažiavo į Vilnių ir jų dukrą L. S. išsivežė iš darželio, nieko nepranešęs išsivežė ir atgal nebeparvežė. 2016-08-13 jau turėdama teismo dokumentą, pagal, kurį jos dukra L. S. turėjo gyventi su ja, o tėvui T. S. buvo nustatyta bendravimo tvarka, paprašė brolio Ž. L. palydėti nuvykti pas buvusius uošvius. Tuo metu jos dukra buvo pas savo senelius. 2016 m. rugpjūčio 13 d. apie 10 valandą atvažiavo pakalbėti su buvusiu vyru T. S., kaip tarsis dėl tolesnio bendravimo su vaikais, kokiomis sąlygoms tą dieną norėjo dukrą parsivežti namo . Ji ėjo viena aplankyti vaiko , nešdamasi dovanų lėlę. Prieš išlipdama iš mašinos, įsijungė diktofoną. Įėjus į kiemą ,sutuoktinio brolis J. S. ją bandė išvaryti. Ji norėjo pasakyti, kad turi teismo leidimą, tačiau buvusio vyro brolis ją stūmė iš kiemo. Iš namo išėjo buvęs sutuoktinis T. ir jie pradėjo kalbėti. Normalus bendravimas neįvyko, nes jis šaukė, liepė išeiti iš kiemo. Tada iš tvarto atbėgo vyro motina R. S. su kažkokiu kibiru , sakė pils ir kibiro turinį su skystu mėšlu supylė jai ant galvos. Po to dar atnešė antrą kibirą ir trečią kibirą ir visą turinį išpylė ant jos galvos. Kibire buvusios srutos aptekėjo ant akių, akinių, blakstienų, rūbų, batų. Mėšlas bėgo per visur ir burnoje jautėsi, per akis varvėjo. R. S. šaukė, kad jos nebus ant kiemo. Ji nurodė, kad atėjo pamatyti vaiką, pasikalbėti su žmonėmis. Niekam negrasino, nei vieno žmogaus nelietė. Rankose turėjo tik lėlę dukrai. R. S. atžvilgiu nieko nedarė- nei žodžiu, nei veiksmais. Jos brolis tuo metu laukė ant kelio, jis užfiksavo kaip ji atrodė. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Ji su mineraliniu nusiplovė rankas, nes niekas iš buvusių asmenų jai nepasiūlė nusiprausti, persirengė automobilyje turėtais rūbais. Važiuojant su broliu po įvykio, pasidarė bloga, draskė akis, širdis „sustreikavo“, pykino. Brolis Ž. L. nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Seselės nuprausė, paguldė į lovą, suleido raminamųjų vaistų, apžiūrėjo akis, sulašino vaistų, pastatė lašelinę , be to išplovė ir skrandį. Ji ten buvo iki 16 val. Po to grįžo į (duomenys neskelbtini). Po įvykio namuose jautėsi blogai, kreipėsi į į (duomenys neskelbtini) ligoninę, iškvietė psichiatrą, kuris suleido vaistų, išrašė stipresnių vaistų Xanax“ . Nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 19 d. jai turėjo būti atostogų laikotarpis. Po atostogų negalėjo grįžti net į darbą, buvo bloga savijauta, todėl dar savaitę buvo nedarbinga, be to pusę metų negalėjo bendrauti su žmonėmis, nes atsinaujino vaikystėje buvęs kalbos defektas-kalbos užsikirtimas.

Liudytojo Ž. L. parodymais, kuris parodė, jog R. S. yra jo sesers buvusi anyta , o nukentėjusioji yra jo sesuo.2016-08-13 sesuo G. paprašė kartu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pasiimti dukros L. Ji turėjo teismo sprendimą. Į vienkiemį atvyko apie 10 valandą. Išlipo iš mašinos. Tada atvažiavo jaunesnysis R. S. sūnus -J. S., atsinešė iš namų dujų balionėlį, bet tik pagąsdino. G. pasiėmusi lėlę įėjo į kiemą. Jis liko ant kelio, maždaug 15 metrų nuo sesers, ir viską filmavo su kamera, nes prieš tai buvo apkaltinti nebūtais dalykais. Kai sesuo G. ėjo su lėle į kiemą, buvo T. S., J. S., R. S. ir ant jos visi rėkė, o ji sakė, kad atvažiavo pas dukrą. Pamatė kaip R. S. pasiėmusi kibirą nubėgo į tvartą ir atsinešė srutų, užpylė ant G. Jis matė kaip užpylė vieną kibirą, o vėliau G. jam papasakojo, kad buvo užpilti net trys kibirai srutų. Tėvas J. S. ir buvęs sesers vyras T. S. pradėjo bėgti link jo, pradėjo jį vytis, o jis nuo jų pradėjo bėgti. Tada išėjo G., visa verkdama, apipilta srutomis, nuo jos baisiai dvokė, buvo purvina, murzina, jautėsi blogai, drebėjo, pradėjo alpti. Nuvežė seserį į ligoninę, kur ją nuprausė, išplovė skrandį, davė raminamų vaistų ir po kelių valandų išvyko į (duomenys neskelbtini). Šeštadienį, sekmadienį vėl seseriai pasidarė blogai, vėl vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Seserį pykino, darėsi silpna dėl šito įvykio. Nei sesuo, nei jis neprovokavo konflikto.

Garso, video medžiaga , fotonuotraukomis peržiūrėta 2017-09-07 teisiamojo posėdžio metu, kompaktinio disko apžiūros protokolu (1 tomas,b.l.35-45;151). Iš garsinės medžiagos girdėti moteriškas balsas, kurį apklausta patvirtino nukentėjusioji, kad ji eina pas vaiką, tuo tarpu vyriškas balsas nurodo, jog ji išeitų. Girdisi konfliktas tarp vyro ir moters (G. L.-.S. dėl vaiko, be to dar girdėti ir kitas vyriškas ir moteriškas balsai. Vėliau girdėti kaip vyriškas balsas sako: Mama „nepilk“, tuo tarpu kitas moteriškas balsas sako: „jinai neturi būti ant mano kiemo, aš nebeturiu sveikatos“. Girdėti šliūkštelėjimas, po to moters verksmas. Moteriškas balsas nurodo: „ir dar atnešiu, einu dar atnešiu, dar pilsiu, ji man proto nesuknis visą gyvenimą“. Apklausta 2017-09-07 teismo posėdžio metu R. S. patvirtino, kad tai buvo jos balsas. Be to girdėti ir vyriškas balsas “Šūdu pakvipai“, kuriuos pasak nukentėjusiosios ištarė jos uošvis J. S..2016-08-13 video medžiagoje (1)-10:16 matyti nukentėjusioji G. L.-S., kuri nuo kelio takeliu eina link sodybos. Moteriai atėjus iki namo, iš už namo išbėga vyras, kuris nukentėjusiąją apsuka ir ją stumia iš kiemo. Ji stumiama toliau. G. L.-S. atėjus prie kelio, matyti, kaip vyras , kuris ją stūmė iš kiemo, trukdo filmuoti. 2016-08-13 video medžiagoje (2) -10:21 matosi arčiau prie namo kieme stovi vyras, o kiemo viduryje stovi moteris baltomis kelnėmis, apsirengusi striuke (G. L.-S.). Nuo namo pusės matosi moteris, kuri bėga į dešinę pusę, ten auga medžiai, o kur moteris nubėga nesimato. Vaizde esantis vyras ir G. L.-S. kalbasi, prie jų prieina dar vienas vyras.10:22 val. matosi moteris , kuri buvo nubėgusi į dešinę pusę, grįžta dešinėje rankoje turėdama kibirą. Moteris priėjusi arčiau G. L.-S., kibiro turinį išpila nukentėjusiajai į veidą .Matosi kaip asmuo filmuojantis šį vaizdą eina artyn į kiemą, toliau vaizdas kiek sutrinka.10:23 val. matosi nukentėjusioji stovinti namo kieme, kuri lėtai grįžta atgal. Šalia jos kalbėdamas eina vyras. Nukentėjusiajai priėjus artyn, ant jos veido, plaukų, striukės , kelnių matyti rudos spalvos tirštos dėmės.2016-08-13 video medžiagoje (3) -10:29 val. užfiksuotu laiku prie įvažiavimo į kiemą, prie automobilio AUDI A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vaikšto nukentėjusioji, kurios plaukai, veidas, drabužiai yra apipilti rudos spalvos tirščiais.2016-08-13 video medžiagoje 4-10:43 val. matyti kaip nukentėjusioji stovi ir persirengia drabužius. Pateiktose fotonuotraukose (1 tomas, b.l.38-45) , kurios užfiksuotos ir pateiktos kompaktiniuose diskuose 2016-08-13 matyti stovinti nukentėjusioji, kurios veidas, plaukai ir drabužiai apipilti rudos spalvos skysčiu. Rudos spalvos nešvarumai matosi ir ant atskirai nufotografuoto megztuko, šviesios spalvos kelnių, akinių stiklų, liemenėlės, striukės, batų, pakuotės su lėlės vaizdu. Apklausta nukentėjusioji paaiškino, kad tai ji ir jos daiktai užfiksuoti tuojau po įvykio.

Liudytojo J. S. parodymais, kuris apklaustas nurodė, kad yra R. S. sutuoktinis, patvirtino faktą, kad jo žmona apipylė nukentėjusiąją įvykio dieną , tik nurodydamas , jog ji buvo apipilta nešvariu vandeniu, nes nukentėjusioji įsiveržė į jų privačią teritoriją.

Valstybinės teismo tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr.G1328/2016 (05) , kurioje nurodoma, kad G. L.-S. nustatytas kontaktinis akių junginės uždegimas. Sužalojimas padarytas akių junginę vietiškai veikiant dirginančių savybių turinčia medžiaga iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2016-08-13 11.40 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. G. L.-S. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l.61-62).Ekspertas I. A. 2017 m. spalio 5 d. įvykusio teismo posėdžio metu patvirtino minėtą specialisto išvadą ir papildomai nurodė, kad tikėtina, kad medžiaga sudirginusi nukentėjusiosios akių gleivinę buvo srutos, išmatos. R. S. atstovui suabejojus, ar skystis galėjo patekti į nukentėjusiosios akis, kai ji tuo metu buvo su akiniais, ekspertas paaiškino, kad iš fotonuotraukų jis daro išvadą, kad nukentėjusioji dėvėjo paprastus akinius, kurie skirti regėjimo korekcijai, skaitymui ir nėra visiškai prigludę prie veido, todėl medžiaga laisvai galėjo pakliūti ne tik ant akinių rėmelių, stiklo, bet ir ant veido, aplink akis, į akių gleivinę ir sukelti minėtus sužalojimus (2 tomas, b.l.4-6).

Išdėstyti įrodymai byloje įrodo, kad R. S. 2016 m. rugpjūčio 13 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini), į jos namų kiemą atėjusiai sūnaus sutuoktinei G. L. – S. tyčia į veidą išpylė kibirą srutų, kurios sukėlė nukentėjusiajai kontaktinį akių junginės uždegimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. L. –S. sveikatą, todėl tokia R. S. veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-130/2017 pateiktų išvadų žinoma, kad R. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu- šizoafektiniu sutrikimu, depresiniu tipu. Ji baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu sirgo lėtiniu aukščiau nurodytu psichikos sutrikimu ir dėl to ji negalėjo suvokti savo daromos veikos pavojingumo , negalėjo savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. R. S. po nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu pagal savo esančią psichikos būklę negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų ir negalėjo ir negali savo veiksmų valdyti. R. S. šiuo metu dalyvauti teisminiame nagrinėjimą ir būti apklausiamai nerekomenduojama .R. S. sergant nustatyta liga sukelta baimė arba stresas (arba baimė ir stresas) gali iššaukti ligos recidyvą, kai asmuo negali valdyti savo veiksmų. Jai tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones- priverstinį stacionarinį stebėjimą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis (2 tomas, b. l. 28-30 ).

Ekspertas Julius Meškelė teismo posėdyje patvirtino pateiktą ekspertizės akto išvadą , nurodė, kad R. S. šiuo metu nereikalinga taikyti gydymą stacionare, ji penkis kartus gydyta psichiatrijos ligoninėje, o guldymo metu agresyvumo nebuvo užfiksuota, tik depresinis sutrikimas. Tiek ekspertai, tiek ir psichologinį vertinimą atlikusi psichologė , įvertinę padarytą veiką, palaiko išvadą, kad R. S. turėtų būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinėmis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nurodytas ekspertizės akte aplinkybes laikytina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką R. S. padarė būdama veikos padarymo metu nepakaltinama , dėl to už padarytą veiką jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos žinoma, kad R. S. padarė nesunkią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, veika nors buvo susijusi su smurto pavartojimu, tačiau padarytas sužalojimas yra nežymus. Atsižvelgtina, jog veika buvo padaryta R. S. namų valdos teritorijoje, iš bylos medžiagos žinoma, kad tarp nukentėjusiosios ir R. S., jos šeimos narių buvo konfliktų (1 tomas,b.l.129-150) su buvusia marčia ir kurie R. S. sergant jai nustatyta psichine liga sukėlė susijaudinimą, norą padėti artimiesiems, dėl ko ji nebesuprato savo daromos veikos pavojingumo. Tiek ir ekspertizės išvadoje nurodoma, kad sergant R. S. nustatyta liga, sukeltas stresas gali iššaukti ligos recidyvą, kai asmuo nebegali valdyti savo veiksmų. Kitų įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriuose būtų nustatyti R. S. veiksmai dėl kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo, nėra, todėl teismas neturi pagrindo ir įrodymų vertinti R. S. didesnį pavojingumą visuomenei .R. S. psichikos liga serga nuo 1997 metų, gydosi, gyvena kartu su artimaisiais, reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre, vartoja vaistus , supranta savo gydymosi reikalingumą, nebuvo bausta administracine tvarka ar baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl jos veiksmų pradėti ikiteisminiai tyrimai (1 tomas, b.l.85-86),pavojaus aplinkiniams nekelia, todėl tikslinga jai taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis) . Pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. Be to, R. S. nagrinėjamu atveju nėra kaltinamoji. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 717,28 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo, taip pat ir galimos proceso išlaidos paliktinos nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. S., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nukentėjusiosios G. L.-S. civilinį ieškinį dėl 717,28 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės-R. S. , per 20 dienų nuo nutarties nuorašo jai įteikimo dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.