- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- e2YT-4186-1019/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00207-2026-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. V. po savo (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad velionė Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvai E. S. ir motina Z. S. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) jų dukra (pareiškėja). (duomenys neskelbtini) motina įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas ir/ar Butas). Kadangi butas įgytas motinos ir tėvo santuokos metu, jis laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas mirė. Tėvas nebuvo sudaręs testamento. Mirusiojo tėvo palikimą pareiškėja ir jos motina priėmė faktiškai jį pradėdamos valdyti. Nuo buto įsigijimo pareiškėja su tėvu ir motina gyveno minėtame bute, po tėvo mirties pareiškėja su motina ir toliau liko gyventi bute. Motina iki vyro mirties ir po rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. Tėvo palikimo atsiradimo dieną pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties motina pati asmeniškai, o ir pareiškėjos vardu, kaip atstovė pagal įstatymą, nesikreipė, tačiau jos niekada neišreiškė valios atsisakyti priimti tėvo palikimą. Pareiškėja su motina po palikimo atsiradimo ir toliau nuolat gyveno šeimos būste, juo rūpinosi, kas patvirtina asmens apsisprendimą (valią) priimti palikimą iš karto po jo atsiradimo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina. Pareiškėja po motinos mirties kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Notarų biure sužinojo, kad po tėvo mirties nebuvo sutvarkyti paveldėjimo klausimai, ko pasėkoje pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nors pareiškėja ir jos motina nesikreipė po tėvo mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę – priėmė palikimą jį faktiškai valdymas (CK 5.51 str.), pradėdamos valdyti Turtą kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, t. y. gyveno minėtame bute, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. V. ir Z. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Apie teismo posėdžio vietą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. V. po savo (duomenys neskelbtini) E. S. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir kad (duomenys neskelbtini) Z. S. po savo sutuoktinio E. S. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta E. S. ir Z. S. santuoka. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) jų (duomenys neskelbtini) (pareiškėja). E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis teismas nustatė, kad E. S. šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), sutuoktinė Z. S.; vaikai: I. V. Iš byloje pateikto medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad Z. S. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo teismas nustatė, kad E. S. vardu nėra įregistruotų sudarytų testamentų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.
Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas Z. S. vardu (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pareiškėja nurodė, kad mirusiojo tėvo palikimą pareiškėja ir jos motina priėmė faktiškai jį pradėdamos valdyti. Nuo buto įsigijimo pareiškėja su tėvu ir motina gyveno minėtame bute, po tėvo mirties pareiškėja su motina ir toliau liko gyventi bute. Motina iki vyro mirties ir po rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. Tėvo palikimo atsiradimo dieną pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties motina pati asmeniškai, o ir pareiškėjos vardu, kaip atstovė pagal įstatymą, nesikreipė, tačiau jos niekada neišreiškė valios atsisakyti priimti tėvo palikimą. Pareiškėja su motina po palikimo atsiradimo ir toliau nuolat gyveno šeimos būste, juo rūpinosi. Pareiškėja po motinos mirties notarų biure sužinojo, jog po tėvo mirties nebuvo sutvarkyti paveldėjimo klausimai. Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes, kad pareiškėja su mama toliau nuolat gyveno šeimos būste, juo rūpinosi (AB „(duomenys neskelbtini)“ Butui mokesčių paskaičiavimo pažymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini); Rytų skirstomųjų tinklų ir Z. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą Butui Elektros energijos – pirkimo pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Z. S. sudarytą Butui Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį, (duomenys neskelbtini) Karšto vandens skaitiklio priėmimo į eksploataciją aktą (Butui), pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sudarytą su draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“ Gyventojų turto draudimo liudijimą (apdraustas Butas), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus (duomenys neskelbtini) pranešimą Z. S. dėl Butui (duomenys neskelbtini), Z. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Butui sudarytą Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, Z. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Buto sudarytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį ir kt.).
Palikėjo E. S. (duomenys neskelbtini) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja I. V. (tuo metu, t. y. po tėvo mirties, (duomenys neskelbtini) Z. S.) ir Z. S. atliko aktyvius veiksmus po E. S. mirties, pasirūpindamos palikėjui priklausiusiu turtu (Butu), jame liko gyventi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad pareiškėja I. V. po savo tėvo E. S. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir velionė Z. S. po savo sutuoktinio E. S. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant E. S. palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir kad velionė Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. S. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.