- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-617-312-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00372-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Stasys Punys
- Advokatai
- Venjaminas Dubrovskis
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-617/2011
Teisėja Irina Serafin Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00372-2010-1
2011 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.
D. K. buvo paskirta 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti iki 2011 m. rugpjūčio 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2010 m. gruodžio 4 d., apie 16.00 val., būdamas Jaunimo gatvės 20-ojo namo kieme, Širvintų mieste, pavogė ten stovėjusį automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 10 000,00 Lt vertės, priklausantį J. L. (automobiliu pagal 2010 m. sausio 21 d. panaudos sutartį naudojasi UAB „Malkinė“, į. k. 302472084, registruotos Gudų g. 20-11, Vilniuje). Po to, D. K. 2010 m. gruodžio 4 d., apie 17.00 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir automobilis iš jo paimtas.
Šalies argumentai
Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras (toliau - prokuroras) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendį, D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir skirti laisvės apribojimo bausmę dvylikai mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino D. K. padarytą nusikaltimą mažareikšmiu ir atleido jį nuo bausmės, tokiu būdu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog D. K. veika yra mažareikšmė iš esmės rėmėsi tik tuo, kad pagrobus automobilį, žala nebuvo padaryta, jį ir automobilį valdančią įmonę sieja darbiniai santykiai, taip pat samprotavimais apie tai, kad D. K. veiksmai dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo įvertinti teismo, o teismo sprendimu skirtas automobilio konfiskavimas yra padaryto administracinio teisės pažeidimo pasekmė.
Prokuroras aiškina, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Lietuvos Respublikos BK 37 str. prasme veika nėra pavojinga, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti, t. y. nors joje yra pavojingos veikos požymių, tačiau veikos pavojingumas nesiekia to laipsnio, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo būtina atsižvelgti tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. Prokuroras teigia, kad vertinant D. K. padarytą veiką, būtina atsižvelgti į tai, jog jis padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstama veika padaryta pasinaudojant tuo, kad dėl darbo santykių su UAB „Malkinė“ D. K. buvo žinomos tam tikros aplinkybės, kurios palengvino nusikaltimo padarymą, šiuo žinojimu jis ciniškai pasinaudojo.
Prokuroras pabrėžia, kad pagrobto automobilio vertė yra 10 000,00 Lt, todėl vien nusikaltimo dalyko vertė neleidžia, nepažeidžiant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų, pripažinti padarytą nusikalstamą veiką mažareikšme ir rodo veikos pavojingumą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad dėl D. K. kaltų veiksmų atsirado neigiamų pasekmių automobilio savininkei, kadangi ji negali atgauti savo nuosavybės, o įmonė negali naudotis automobiliu savo reikmėms tenkinti. Be to, tiek automobilio savininkas, tiek įmonė buvo įtrauktos į teismo procesus, kuriuose turi ginti savo teises ir patiria išlaidas.
Prokuroras mano, jog būtina atsižvelgti ir į tai, kad D. K. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, be to, jis žinojo jog tuo pačiu daro ir administracinius teisės pažeidimus.
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog D. K., pagrobdamas automobilį, ketino tik nuvežti savo daiktus į namus. Tokį jo paaiškinimą paneigia tai, kad jis pagrobęs automobilį, visų pirma, nuvyko pas draugus ir su jais važinėjosi po miestą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-568/2007, 2K–133/2011).
Nagrinėjamu atveju, D. K. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. yra numatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 37 str. nuostatų ir D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes Lietuvos Respublikos BK 178 str. nustato ne tik nusikaltimo, bet ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Pažymėtina ir tai, kad D. K., veikdamas tiesiogine tyčia pagrobė turtą, kurio vertė yra 10 000,00 Lt. Nors turinė žala nusikalstamais veiksmais ir nebuvo padaryta, tačiau nusikaltimu buvo padaryta žala visuomeninei vertybei, t. y. nuosavybei. D. K. nusikaltimas sukėlė nepageidaujamų pasekmių įmonei, kurioje jis dirba, taip pat automobilio savininkei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilis buvo pagrobtas pasinaudojus susidariusia palankia situacija, t. y. pasinaudojus darbo metu gauta informacija. Pagrobęs automobilį, D. K., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, važinėjosi po miestą su kitais asmenimis. Be to, įvertintina ir tai, kad D. K. anksčiau yra baustas administracine tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju, nei objektyvieji, nei subjektyvieji D. K. padaryto nusikaltimo požymiai, neleidžia jo pripažinti mažareikšmiu.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo patikrinti įrodymai leidžia konstatuoti, jog D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistojo kaltę patvirtina jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojų bei nukentėjusiosios parodymai.
D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir gailisi dėl jo padarymo.
Skiriant nuteistajam D. K. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, dirba. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad D. K. savo nusikalstamais veiksmais nesiekė padaryti žalos nei įmonei, kurioje dirba, nei nukentėjusiajai. Įvertinus aptartas aplinkybes, kolegija mano, jog nuteistajam skirtinas laisvės apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant jį per dvylika mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Esant aptartoms aplinkybėms, Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Širvintų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubausti laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, įpareigojant D. K. per dvylika mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.