- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-350-238-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-2-00056-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. Š., E. M.
- Nukentėjusysis
- R. K., J. K.
- Advokatai
- Vytautas Gineika, Ričardas Lilis
Teisėjas N. Meilutis Teisminio proceso Nr. 1-63-2-00056-2010-6;
2011 m. gegužės 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam D. Š., jo gynėjui advokatui Ričardui Liliui, nuteistajam E. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiesiems R. K., J. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Š., E. M. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 284 straipsnio 1 dalį 52 MGL (6 760 litų) dydžio bauda;
E. M. nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį 52 MGL (6 760 litų) dydžio bauda.
Nukentėjusiųjų R. K. ir J. K. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų D. Š. ir E. M. nukentėjusiajam R. K. priteista 49 litai turtinei žalai atlyginti ir 2 500 litų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. K. priteista 49 litai turtinei žalai atlyginti ir 2 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
D. Š. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai kartu su E. M., 2010-06-24 naktį apie 2 val., atėjęs į gyvenamąjį namą, priklausantį R. K., (duomenys neskelbtini) elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, E. M. nukentėjusiajam R. K. rankomis ir kojomis smūgiuojant į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajai J. K. kumščiu smūgiuojant į veidą, jis gi, R. K. sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į krūtinę, galvos ir veido sritį, dėl poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, veide, kakle, krūtinėje, odos nubrozdinimų kairiajame žande, muštinės žaizdos ir kraujosruvos viršutinėje lūpoje, trauminės galvos smegenų ligos, bendrais veiksmais su E. M., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai J. K. ne mažiau kaip du kartus koja spyrė į krūtinės sritį, dėl poodinės kraujosruvos veide, krūtinkaulio srityje, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, jis pažeidė nukentėjusiųjų R. K. ir J. K. teisę į ramią ir saugią aplinką, tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.
E. M. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrai kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio D. Š., 2010-06-24 naktį apie 2 val., atėjęs į gyvenamąjį namą, priklausantį R. K., (duomenys neskelbtini ) , elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, D. Š. nukentėjusiajam R. K. rankomis ir kojomis smūgiuojant į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajai J. K. koja smūgiuojant į krūtinės sritį, jis gi, nukentėjusiajam R. K. sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į krūtinę, galvos ir veido sritį, dėl poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, veide, kakle, krūtinėje, odos nubrozdinimų kairiajame žande, muštinės žaizdos ir kraujosruvos viršutinėje lūpoje, trauminės galvos smegenų ligos, bendrais veiksmais su D. Š., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai J. K. ne mažiau kaip du kartus kumščiu smūgiavo į veido sritį, dėl poodinės kraujosruvos veide, krūtinkaulio srityje, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, jis pažeidė nukentėjusiųjų R. K. ir J. K. teisę į ramią ir saugią aplinką, tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Š. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, sumažinti paskirtos baudos dydį bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Mano, kad teismas paskyrė per didelę baudą. Teigia, kad yra neteistas, kaltu prisipažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, žmona nedirba, reikia išlaikyti du mažamečius vaikus, o nuteistojo užmokestis nėra didelis. Mano, kad mokant tokią didelę baudą bus sunku išlaikyti šeimą bei atsiskaityti su nukentėjusiaisiais. Taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinė žala nukentėjusiesiems priteista per didelė.
Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, sumažinti paskirtos baudos dydį bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Mano, kad teismas paskyrė per didelę baudą. Teigia, kad kaltu iš esmės prisipažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, gyvena kartu su invalide motina, neseniai pradėjo dirbti, darbo užmokestis nėra didelis, 2007 m. yra paėmęs banko paskolą ir šiai dienai yra skolingas virš 5 000 litų. Teigia, jog skyrus tokią didelę baudą, jam būtų sunku atsiskaityti su nukentėjusiaisiais. Taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinė žala nukentėjusiesiems priteista per didelė.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė ir nukentėjusieji prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų D. Š. ir E. M. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliantai neginčija kaltės ir jų nuteisimo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Teisėjų kolegijos manymu, bausmės nuteistiesiems skirtos teisingai.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Teismas skirdamas ir individualizuodamas bausmes nuteistiesiems įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes – nuteistųjų asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistųjų pavojingumą, pasisakė dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatymo ir sunkinančios aplinkybės nustatymo D. Š..
Skirdamas bausmę D. Š., teismas atsižvelgė į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad D. Š. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas įvertino aplinkybę, kad D. Š. iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino teigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas tinkamai įvertino visas anksčiau paminėtas aplinkybes ir pagrįstai skyrė baudą šiek tiek didesnę savo dydžiu nei šios rūšies bausmės, numatytos baudžiamajame įstatyme už nesunkius nusikaltimus, vidurkis, t. y. 52 MGL (6 760 Lt) dydžio baudą. Nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės (smurtauta ir suduoti daugybiniai smūgiai dviems nukentėjusiesiems visiškai be jokios priežasties, jų namuose), apibūdinančios šios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, davė teismui pagrindą skirti bausmę, didesnę nei vidurkis. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė savo esme yra valstybės prievartos priemonė, vienas iš jos tikslų yra ir nubaudimas, t. y. tam tikrų apribojimų, suvaržymų taikymas kaltininkui, todėl natūralu, jog kaltininkas patiria nepatogumus ar kai kuriuos sunkumus dėl paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog D. Š. yra jauno amžiaus, darbingas, dirbantis ir turi realią galimybę įvykdyti šią bausmę, net ir įvertinus tai, jog jis turi išlaikyti du mažamečius vaikus bei atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Todėl konstatuojama, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ar akivaizdžiai neproporcinga siekiamiems tikslams, todėl laikytina, jog bausmė nuteistajam paskirta teisingai.
Skirdamas bausmę E. M., teismas atsižvelgė į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. M. iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino nuteistojo patenkinamai charakterizuojamą asmenybę (darbovietėje ir seniūnijoje charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, kartą teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas tinkamai įvertino visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir pagrįstai skyrė baudą šiek tiek didesnę savo dydžiu nei šios rūšies bausmės, numatytos baudžiamajame įstatyme už nesunkius nusikaltimus, vidurkis, t. y. 52 MGL (6 760 L) dydžio baudą. Nors atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nuteistojo asmenybė bei konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės (smurtauta ir suduoti daugybiniai smūgiai dviems nukentėjusiesiems visiškai be jokios priežasties, jų namuose), apibūdinančios šios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, davė teismui pagrindą skirti bausmę, didesnę nei vidurkis. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė savo esme yra valstybės prievartos priemonė, vienas iš jos tikslų yra ir nubaudimas, t. y. tam tikrų apribojimų, suvaržymų taikymas kaltininkui, todėl natūralu, jog kaltininkas patiria nepatogumus ar kai kuriuos sunkumus dėl paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog E. M. yra jauno amžiaus, darbingas, dirbantis ir turi realią galimybę įvykdyti šią bausmę, net ir įvertinus tai, jog jis šiuo metu turi bankui įsipareigojimus, gyvena su invalide motina bei turi atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Todėl konstatuojama, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ar akivaizdžiai neproporcinga siekiamiems tikslams, todėl laikytina, jog bausmė nuteistajam paskirta teisingai.
Apeliantai skunduose teigia, jog jų manymu, nukentėjusiesiems priteista per didelė neturtinė žala, nes jų nusiklastamais veiksmais padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija šį skundų argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).
LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgė į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą. Atsižvelgė į tai, jog R. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, veide, kakle, krūtinėje, odos nubrozdijimai kairiame žande, muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinėje lūpoje, trauminė galvos smegenų liga, J. K. konstatuotas poodinės kraujosruvos veide ir krūtinkaulio srityje. Dėl šių sužalojimų nukentėjusieji neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog byloje nenustatyta duomenų, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą ir todėl įvertindamas kitas, aukščiau paminėtas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino tik iš dalies, priteisė mažesnio dydžio neturtinę žalą nei prašė nukentėjusieji, t. y. R. K. – 2 500 Lt, J. K.- 2 000 Lt. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog didžiausią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį turi nusikalstamos veikos konkrečiam asmeniui sukeltos konkrečios neigiamos pasekmės, todėl vien ta aplinkybė, jog nukentėjusiesiems nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neapsprendžia konkretaus neturtinės žalos dydžio. Šiuo atveju svarbu tai, kokius neigiamus išgyvenimus nukentėjusieji dėl tokių veiksmų patyrė. R. K. suduoti daugybiniai smūgiai į galvos, veido sritį, konstatuota nubrozdijimai, kraujosruvos veido, galvos srityje, muštinė žaizda lūpoje, trauminė galvos smegenų liga, nukentėjusiajai J. K. taip pat smūgiuota į gyvybei pavojingas sritis-veidą, krūtinę ir tai neabejotinai nukentėjusiesiems sukėlė fizinį skausmą bei neigiamus išgyvenimus. Nuteistieji jauni, darbingi, dirbantys ir turi galimybę teismo priteistą neturtinę žalą atlyginti.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą – nesunkus, kaltės formą - tyčia, konkrečias jo aplinkybes (smurtauta, suduoti daugybiniai smūgiai rankomis kojomis į pavojingas gyvybei vietas), nuteistųjų kaltę, pasekmes, nuteistųjų jauną amžių, tai, kad jie darbingi, dirbantys ir turi realią galimybę atlyginti nustatyto dydžio žalą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos piniginės kompensacijos R. K. ir J. K., patirtai neturtinei žalai atlyginti, nėra aiškiai per didelės ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.
Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, kadangi nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utarė:
Nuteistųjų D. Š. ir E. M. apeliacinius skundus atmesti.