Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-28 · Byla Nr. Ik-667-414/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
Ik-667-414/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00156-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis (pirm.), Janina Vitunskienė, Daina Kukalienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
A. D.
Administracinė byla Nr. I-667-414/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00156-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 29, 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio mėn. 28 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui V. D., jo atstovui adv. Linui Meškiui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Remigijui Klapatauskui, nedalyvaujant A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, tretysis suinteresuotas asmuo A. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. D. ir jo atstovas prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono PK 2012-01-13 sprendimą Nr. 20-63-1L-163 dalyje, kurioje panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 323. Jie paaiškino, kad nekelia jokių pretenzijų priimto sprendimo turiniui ir formai, tačiau mano, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu galėjo būti panaikintas leidimas tik vienam ginklui, t. y. pistoletui „Margo“, kuris buvo prarastas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko patvirtintu 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 20-63-IL-163 V. D. buvo panaikintas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus Nr. 323, kadangi V. D. 2011-06-17 nuvažiavęs prie Ilgio ežero, esančio Kietaviškių sen., Elektrėnų sav. žvejoti, jam priklausantį pistoletą ”Margo“ Nr. (duomenys neskelbtini), prarado. Pažymėjo, kad 2011-12-02 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas V. D. dėl prarasto ginklo iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 100lt. baudą. V. D. baudą sumokėjo 2011-12-02. Nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nurodo, kad ginklų ir šaudmenų savininkai bei naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad asmuo nedelsdamas privalo pranešti policijos įstaigai apie ginklo, šaudmenų, leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą vagystę ar praradimą. Tačiau V. D. į Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatą dėl ginklo praradimo kreipėsi tik 2011-06-20 (praėjus 3 dienoms). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas nurodo, kad leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijos ginklus panaikinamas, kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymo Nr. 5-V-172 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 92.5 punktas nurodo, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas asmeniui dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus savo ginklą. Atstovas mano, kad šiuo atveju susidariusios aplinkybės visiškai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir įsakymo 92.5 punkto nuostatas, todėl remiantis tuo kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymo Nr. 5-V-172 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 92.5 punktu bei Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK) viršininko patvirtintu 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 20-63-IL-163 buvo panaikintas V. D. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus Nr. 323.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-01-13 sprendimu Nr. 20-63-1L-163 buvo nuspręsta panaikinti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK išduotą V. D. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 323 ir išduotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 66-N1 bei naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 323-N1 išduotą A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes jis dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo prarado savo ginklą (bl. 12). Pareiškėjas ginčija sprendimą Nr. 20-63-1L-163 tik toje dalyje, kurioje panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 323 tuo pagrindu, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktą galėjo būti panaikintas leidimas tik vienam ginklui, t. y. pistoletui „Margo“, kuris buvo prarastas.

Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai V. D. buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 323 visiems jo vardu registruotiems ginklams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 323, kuris galiojo iki 2015-04-12. V. D. vardu buvo registruota: pistoletas „Margo“ Nr. (duomenys neskelbtini), ilgasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas IZH 27E Nr. (duomenys neskelbtini), ilgasis graižtvinis šaunamasis ginklas LOS Nr. (duomenys neskelbtini) ir ilgasis graižtvinis šautuvas Remington 700 Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokio ginčo dėl to, kad pistoletą „Margo“ pareiškėjas prarado, dėl to jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį (bl. 22-25), o dėl ginklo pagrobimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas nurodo, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijos ginklus panaikinami, kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2011-12-02 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK nutarimu pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį Ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas, nes jis pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimą, jog ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi, todėl, teismo vertinimu, buvo pagrindas panaikinti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK išduotą V. D. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 323.

Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo teisės normų matyti, kad reikalavimas panaikinti leidimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo, tuo labiau, nesuteikia teisės panaikinti leidimą tik tam tikriems ginklams. Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18, 40 straipsnių dispozicijos matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinimą iš esmės grindė protingumo ir teisingumo principais, savo teigiamai charakterizuojama asmenybe, kas jo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog jis gali laikyti šaunamuosius ginklus skirtus medžioti.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.“

Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

Byloje duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir/ar gyvybės saugumu, nėra, t. y., tokios teisės pareiškėjui nesuteikimas, nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste, tai pat nenustatyta ir kokių tai išimtinai kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundo motyvas, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktą galėjo būti panaikintas leidimas tik vienam ginklui, t. y. pistoletui „Margo“, kuris buvo prarastas, prieštarauja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslams.

Vadovaujantis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė