Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajai R. G., jos gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, pretendentei į laiduotojas E. G., nuotoliniu būdu per konferencinę programą ZOOM prokurorei Aidai Pogojienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2021 m. gegužės 31 d. 17.27 val., Mažeikių r., Tirkšlių mstl., Dariaus ir Girėno gatvėje, ties namu Nr. 9, vairavo kelių transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2021 m. gegužės 31 d. alkotesterio „ALCOTEST 7510“ parodymus Nr. 1466479 jai nustatytas 1,97 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji R. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu, kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. gegužės 31 dieną su savo kolegėmis vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau namuose tvarkėsi ir per kameras pasižiūrėjusi, kas vyksta pamatė, jog yra pasileidę šunys. Kadangi niekas kitas negalėjo tų šunų pririšti, ji išvažiavo su jos šeimos automobiliu į kaimą pririšti šunų. Save charakterizuoja išimtinai teigiamai, nurodo, jog yra patyrusi sukrėtimą ir stresinėje situacijoje, nes prieš mėnesį mirė mama, ji dėl to labai išgyvena. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę bei nekonfiskuoti automobilio, nes automobilis labai reikalingas šeimoje vyrui.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. G. visiško kaltės pripažinimo jos kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- informaciniu pranešimu ROIK 0121000347169, kuriame užfiksuota, kad a/m (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sp. Važiuoja link Tirkšlių, po visą kelią blaškosi. Vairavo R. G. (b. l. 12);

- 2021 m. birželio 1 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini). Automobilis nufotografuotas, paimtas iš įvykio vietos ir išgabentas į Mažeikių r., Krucių k., esančią UAB „Autobastionas“ automobilių saugojimo aikštelę, pridėtos foto lentelės (b. l. 19, 20-21, 23-32);

- 2021 m. gegužės 31 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad pirmojo tikrinimo, atlikto 17.47 val. metu, R. G. nustatytas 1.97 promilių neblaivumas, antro patikrinimo, atlikto 18.05 val. metu, nustatytas 2.00 promilių neblaivumas (b. l. 17);

- VĮ Regitra duomenų bazės išrašu apie kelių transporto priemones matyti, kad keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra A. G. (b. l. 52);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais G. N. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad po 17 val. ji kartu su kolege D. G. važiavo į darbą iš Mažeikių į Klaipėdą. Netoli žydų kapinių ji pastebėjo, kad eismas sutriko, kad labai sulėtėjo greitis, dėl ko jis sulėtėjo nematė, tik pastebėjo, kad prieš ją dar važiuoja keli automobiliai 2 ar net 3, pradžioje pagalvojo, gal kas nori pasukti ar kam automobilis sugedo, tačiau pravažiavus jau net pro Mažeikių ženklą niekas nepasisuko ir automobilių kolona nemažėjo. Tiek ji, tiek kolege pradėjo darytis, netoli žiedo pradėjo pastebėti, kad priekyje važiuojantis 3 automobilis pradėjo blaškytis po kelią, net išvažiuojantis į priešingą eismo juostą. Privažiavus žiedą su ja važiavusi kolege pradėjo skambinti į Bendrą pagalbos centrą, nes matėsi, kad kažkas tiksliai negerai ar sveikata sušlubavo ar neblaivus vairuotojas už vairo. Tik pajudėjus žiedu link Tirkšlių pastebėjo, kad tas automobilis įvažiavo į kelkraštį, kas net sukėlė dulkių kamuolį, kolegę kaip tik tuo metu sujungė su Šiaulių AVPK budėtoju ir ji perdavė visą informaciją apie keistai manevruojantį automobilį. Budėtojas nurodė, kad jei yra galimybė, tai sekti toliau tą automobilį, kad galėtume pranešti tikslią jo buvimo vietą. Jos sutiko ir toliau važiavo iš paskos automobilio, automobiliui jau įvažiavus į Tirkšlių miestelį automobilis pradėjo važiuoti jau priešinga eismo juosta, kas vos nesukėlė avarinės situacijos, tada joms jau buvo aišku, kad asmuo vairuojantis automobilį yra neblaivus (kas vairavo automobilį nematė). Ji pati asmeniškai su savo vairuojamu automobiliu signalizavo tam automobiliui, kad šis sustotų, automobilis tik prilėtino greitį, tačiau nesustojo, vėliau automobilis pasuko link Tirkšliuose esančios „Gintarinės“ vaistinės ir prie jos sustojo, kolegė net nurodė, kad parodžiusi posūkį. Kaip automobilis tik sustojo (pasistatė skersai tų baltų juostų), ji nieko nelaukus iškart sustabdė savo vairuojamą automobilį iššoko kartu su kolege iš automobilio ir pripuolė prie to automobilio. Ji pripuolusi prie automobilio atidarė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pilkos spalvos dureles ir užgesinusi automobilio variklį ir ištraukė automobilio raktelius bei dar paklausė ar automobilis nenuriedės į gatvę, kad įjungtų stabdį. Prie automobilio vairo sėdėjo moteris, kuri matėsi, kad akivaizdžiai neblaivi, jos koordinacija buvo sutrikusi, kalba buvo labai lėta nerišli, nors alkoholio kvapo ir nesijautė, vairuotoja buvo su akiniais nuo saulės. Tiek ji tiek kolegė ją apšaukė, nes buvo tikrai šoko būsenoje, kiek pamena vairuotoja dar norėjo užsidaryti durelės, bet ji jai neleido, po kiek laiko ji išlipo iš automobilio, kolegė nurodė, kad iškvietė policiją ir kol policija atvažiuos lauks. Vairuotoja pradžioje verkė, po to pradėjo joms dėkoti, ji kartojo, kad nenori gyventi minėjo, kad mamą palaidojo nesenai. Kai sulaukė policijos ji paliko savo kontaktinius duomenis (b. l. 36-37);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais R. G. parodymais, kur ji apklausta įtariamąja parodė, kad kaltę pripažįsta bei nurodė, kad 2021 m. gegužės 31 d. apie 10 val. buvo jos darbe šventė po šventės apie 11 val. ji su kolegėmis susitiko paminėti tą progą, susitiko pas ją namuose, kur simboliškai išgėrė alkoholio, ji pati vartojo vyną, kiek tiksliai jo išgėrė negali pasakyti, tačiau daugiau nei 2 taures. Kada tiksliai išskirstė nepamena, bet galėjo būti apie 13 val. po visko ji pradėjo namuose tvarkytis ir kažkuriuo metu pažiūrėjo į vaizdo kameras, kurios filmuoja jos sodybą, kuri yra (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad jos šuo palaidas laksto, kadangi jau buvo praėjusios kelios valandos nuo alkoholio vartojimo, o vartojamas alkoholis nebuvo stiprus, ji jautėsi neblogai, todėl nusprendė pati nuvažiuoti į kaimą šunį pririšti. Tada ji paėmė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktelius, kuris nuosavybės teisė priklauso jos vyrui A. G., kuris šiuo metu išvažiavęs į užsienį (automobiliu naudojasi bendrai ji daugiau tik mieste, o vyras, kai būna Lietuvoje ištisai juo naudojasi, tai vienintelis šeimos automobilis), kai išvažiavo iš namų buvo prieš 17 val. Vairavo ir taip iki pat Tirkšlių miestelio, tik įvažiavus į Tirkšlių miestelį ji pastebėjo, kad vienas automobilis jai signalizuoja šviesomis ir garsiniais signalais, todėl ji sustojo prie „Gintarinės“ vaistinės. Prie jos pripuolė to automobilio vairuotoja, kuri ją apšaukė ir nurodė atiduoti automobilio raktelius, kai ji atidavė raktelius išlipo iš automobilio ir kartu su ta moterimi laukė policijos. Neilgai trukus atvyko policija, pamena, kad jos buvo paprašyta pasitikrinti blaivumą, kad jai labai sunkiai sekėsi, kad pūtė ne vieną kartą, kol galiausiai tinkamai įpūtė daugiausiai buvo 2 prom. girtumas ir jai davė pasirašyti knygoje apie nustatytą girtumą, automobilis buvo nuvežtas. Labai gailisi, tokio savo poelgio (b. l. 75-76).

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamosios R. G. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1.97 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Tokia kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. R. G. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – ji suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. G. prašė perduoti jos dukterėčią R. G. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo nėra teista (b. l. 57), administracine tvarka nebausta (b. l. 59). R. G. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji ištekėjusi ir turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbanti (duomenys neskelbtini) pareigose (b. l. 61), darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai (b. l. 108), gaunanti pastovias pajamas (b. l. 109), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 64). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 111) pateikusi E. G. yra kaltinamosios R. G. (duomenys neskelbtini) mirusios mamos B. G. (b. l. 110) sesuo (b. l. 111). E. G. neteista (b. l. 105, 113), administracine tvarka nebausta (b. l. 114), pensininkė (b. l. 112), gauna pastovias pajamas (b. l. 89116-119), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 115). E. G. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad E. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo dukterėčiai kaltinamajai R. G..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant ją jos tetos E. G. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos E. G. minėtas asmenines savybes bei gaunamas pajamas, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos teigiamą asmenybę, laiduotojos E. G. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajai bei daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu E. G. ir yra tas asmuo.

Kaltinamajai išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, šiuo konkrečiu atveju. Konstatuotina, jog įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Tad nėra teisinio pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai vien dėl to, kad nebuvo padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, R. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamoji R. G. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. G. nėra teista ir administracine tvarka nebausta, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, jos veika labiau atsitiktinė bei įtakota susiklosčiusių šeiminių aplinkybių (2021 m. balandžio 19 d. mirė jos mama, sutuoktinis ir vaikai yra užsienyje). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – du metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 2 d., nuo dienos kai buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 84-85).

Pagal BK 72 straipsnio 1–4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta vairuojant R. G. sutuoktiniui A. G. (b. l. 44) priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 52), todėl automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir jis konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 3 punktas).

Kaltinamajai 2021 m. birželio 2 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 79-80, 84-85, 87-88), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Autobastionas“, Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 19), R. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01666329, išduotas VĮ Regitra 2020 m. spalio 16 d. esantis voke prisegtame prie galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ Regitra, R. G. asmeniniai daiktai iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie nėra sudedamoji automobilio dalis, grąžintini R. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 2 (dviejų) metų terminui laiduotojos E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti R. G., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai R. G. baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą esančią Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis 4 dalies 3 punktu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančią A. G..

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduoti už turto konfiskavimo vykdymą atsakingai institucijai (pareigūnui);

R. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą VĮ Regitra 2020 m. spalio 16 d., perduoti VĮ Regitra;

R. G. asmeninius daiktus iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie nėra sudedamoji automobilio dalis, grąžinti R. G..

Baudžiamąją bylą Nr. 1-373-853/2021 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.