Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjoms V. V., N. K., jų atstovui advokatui Z. Š., suinteresuotiems asmenims A. A., H. G., jo atstovui advokatui Z. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V., N. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: A. A., H. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens H. G. su savarankiškais reikalavimais pareiškimą pareiškėjoms V. V., N. K., suinteresuotiems asmenims A. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. V. ir N. K. atstovas prašo pareiškimą tenkinti, o dėl suinteresuoto asmens H. G. pareiškimą palikti spręsti teismo nuožiūra, nurodo, jog pareiškėjos neprieštaraus priimtam teismo sprendimui.

Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimo į pareiškėjų ir suinteresuoto asmens pareiškimus nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, jog sutinka su pareiškėjų ir su suinteresuoto asmens pareiškimais. Paaiškino, jog ji su motina gyveno iki 1983 metų, vėliau ištekėjo ir išsikraustė. Nurodo, kad po motinos mirties (duomenys neskelbtini) gyveno pareiškėjos ir suinteresuotas asmuo. Turtu daugiausia rūpinosi G. V. ir pareiškėja N. K.. Atvažiavusi į motinos namus, ji matydavo brolį, kad jis padeda ūkio darbuose. Paaiškino, jog H. G. buvo suimtas po motinos mirties, tačiau jis visada grįždavo į mirusios motinos namus, tai buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Nurodo, jog palikimą priėmė tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotas asmuo H. G..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimai tenkintini.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. numato, kad Civilinio kodekso, kuris įsigaliojo 2001-07-01, penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimu laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.5 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso 569 str.). K. S. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl taikytinos iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo santykius.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjo V. V. (10 b. l.), N. K. (12, 13 b. l.), suinteresuoti asmenys H. G., A. A. (34, 59, 60 b. l.) yra S. G. vaikai. Mirties liudijimas įrodo, kad S. G. mirė (duomenys neskelbtini) (3 b. l.). Iš 1976 m. gruodžio 28 d. santuokos nutraukimo įrašo Nr. 133 matyti, jog S. G. ir S. G. santuoka nutraukta 1974-06-10 Telšių rajono teismo sprendimu (4 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad mirusiosios vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), 82,92 kv. m. bendro ploto, pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (5-7 b. l.). Notarų biuro išduotas liudijimas patvirtina, kad po S. G. mirties palikimas nepriimtas (8 b. l.). Gyventojų registro tarnybos išrašas, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą įrodo, jog tiek pareiškėjos V. V., N. K., tiek suinteresuotas asmuo H. G. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (11, 14, 35 b. l.). Iš 2015-05-18 Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažymos Nr. 9R-A-8190 matyti, jog suinteresuotas asmuo H. G. nuo 1997-03-14 iki 2000-06-07 atliko teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę (72 b. l.).

Teisme apklaustas pareiškėjų tėvas, liudytojas G. V. patvirtino, jog mirusioji S. G. testamento nepaliko, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Paaiškino, jog po S. G. mirties jai priklausančiame name kartu su juo gyveno pareiškėja N. K. ir kurį laiką kartu gyveno suinteresuotas asmuo H. G., kol nebuvo areštuotas. Turtu rūpinosi liudytojas ir pareiškėja N. K.. Mokesčius mokėjo, žolę pjovė, tvorą aplink teritoriją tvėrė taip pat jis. P. V. V. prisidėdavo prie mokesčių mokėjimo, jeigu reikėdavo. Liudytojas patvirtino, jog pareiškėja V. V. po mamos mirties su jais kartu gyveno neilgai, gal savaitę, tačiau vėliau teigė, jog kartu išgyveno metus, kol susirado draugą. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo H. G. nėra prisidėjęs prie turto išlaikymo, didžiąją laiko dalį jis praleido kalėjime, nes grįžęs iš įkalinimo įstaigos pabūdavo ir vėl sėsdavo į kalėjimą. Patvirtino, jog po S. G. mirties iš spintos dingo kailiukai, tačiau įrodymų, kas juos paėmė, neturi, spėja, kad tai padarė H. G.. Knygos ir indai nebuvo dingę.

Apklausta liudytoja V. T. patvirtino, jog yra mirusiosios S. G. pusseserė. Paaiškino, kad po S. G. mirties užsukdavo į svečius kartą per mėnesį, važiuodama iš kapinių. Mirusiosios name, jai lankantis, gyveno pareiškėja N. K. ir suinteresuotas asmuo H. G., kurį yra tekę matyti pjaunant žolę ir tveriant tvorą aplink namus. Nurodė, jog pareiškėja V. V. po S. G. mirties jau gyveno pas vyrą, o suinteresuotas asmuo H. G. į kalėjimą sėdo praėjus pusei metų po S. G. mirties. Paaiškino, jog didžiausias indėlis prižiūrint mirusios turtą buvo pareiškėjų tėvo G. V. ir pareiškėjos N. K..

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodo, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Tai sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja N. K. motinos mirties dieną buvo nepilnametė, jos tėvas G. V. nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, tačiau ji liko gyventi name, rūpinosi palikėjos turtu kaip savo. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 str.). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 str.). Pareiškėja N. K. gyveno su tėvais, o mirus motinai, ja pradėjo rūpintis kitas įstatyminis atstovas – tėvas G. V.. Nepilnamečio įstatyminis atstovas turi užtikrinti vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą ir įstatyme nustatytą pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nuo tokios veikos neatlikimo vaikai turi būti apsaugoti, nes dėl įstatyminio atstovo veiksmų negali nukentėti nepilnamečio vaiko teisėti interesai.

Šioje byloje įstatyminis atstovas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau, jam šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių. Kadangi nepilnamečio įpėdinio įstatyminis atstovas neįgyvendino tuo metu buvusios nepilnametės N. K. teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, tačiau nepilnametei faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, jį prižiūrint, laikytina, kad palikimą ji priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 587 str., LAT nutartis 2009-12-22 Nr. 3K-3-600/2009).

Byloje nustatyta, jog ginčo dėl to, kad pareiškėjos yra priėmusios motinos palikimą byloje nėra. Pareiškėjos nesutinka, kad palikimą yra priėmęs ir jų brolis H. G., nes jis būdavo įkalinimo įstaigose, turtu nesirūpino, nors patvirtino, kad name turėjo savo kambarį ir ten būdavo, po motinos mirties paėmė keletą jos daiktų.

Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjos ir suinteresuotas asmuo H. G. yra deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ten, kur gyveno jų motina S. G.. Suinteresuotas asmuo A. A. patvirtino, jog tik iki 1983 m. gyveno su motina, vėliau išsikraustė iš namų, į motinos palikimą nepretenduoja, laiko, kad visi trys vaikai yra priėmę motinos palikimą. Šią nurodytą aplinkybę byloje patvirtina ne tik jos paaiškinimai, bet ir pačių pareiškėjų ir suinteresuoto asmens H. G. paaiškinimai, kad H. G. turėjo motinos name kambarį ir ten gyvendavo, liudytojos V. T. parodymais, jog po S. G. mirties užsukdavo į svečius kartą per mėnesį, važiuodama iš kapinių ir mirusiosios name, jai lankantis, gyveno pareiškėja N. K. ir suinteresuotas asmuo H. G., kurį yra tekę matyti pjaunant žolę ir tveriant tvorą aplink namus (garso įrašas). Byloje esanti pažyma apie H. G. sulaikymą ar teistumus patvirtina, jog jis tik nuo 1997-03-14 iki 2000-06-07 atliko laisvės atėmimo bausmę, informacijos, kad jis po motinos mirties 1996-06-24 buvo suimtas iki nuosprendžio priėmimo, byloje nėra (CPK 178 str.).

Pareiškėjos posėdžio metu teigė, kad H. G. paėmė iš spintos motinai priklausančius audinių kailiukus, tačiau dėl jų nesikreipė į policiją, tam neprieštaravo. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad paėmė kailiukus, tačiau laikė, kad po motinos mirties turtas ir jam priklauso, kadangi ir jo seserys (pareiškėjos) neatsiklausė jo, ar gali parduoti gyvulius po motinos mirties, bet pardavė, nes visi motinos turtą tvarkė kaip savo turtą.

Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Šioje byloje įrodymai patvirtina, jog tuojau pat po motinos mirties, o ne po ilgo laiko tarpo H. G. paėmė motinos dalį daiktų, atliko veiksmus, rodančius rūpinimąsi paveldimu turtu (kuro ruošimas, turto priežiūra ir pan.), ką patvirtino liudytoja V. T. ir suinteresuotas asmuo A. A.. Teismas įvertina A. A. paaiškinimus, kaip labiausiai žinančios šeimos gyvenimo, palikimo priėmimo aplinkybes, kadangi ji į palikimą nepretenduoja, todėl laikytina, kad buvo objektyvi, teikdama paaiškinimus, todėl teismui nėra pagrindo netikėti jais.

Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjos mirties, turto priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį, tai patvirtina įrodymų visuma, todėl pareiškėjų ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimai tenkintini ir juridinis faktas, kad po motinos mirties pareiškėjos ir suinteresuotas asmuo H. G. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėję jį valdyti, nustatytinas (CPK 178, 185 str., LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-382/2010). Juridinis faktas nustatytinas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškėjų V. V., N. K. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais H. G. pareiškimus tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjos V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo H. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.