Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų T. N., K. N., S. D. ieškinį atsakovams D. F., M. K. (M. K.), I. G., A. K., G. G., A. G. (A. G.), I. K. (I. K.), O. K. (O. K.), V. T., O. S., I. A. ir V. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Nesutiktina su teismo nurodyta aplinkybe, kad buvo bylos nagrinėjimo dalykas yra tik bendro turto atidalinimo klausimas, o atskirų savininkų, atskirų teisių apimties klausimas nebuvo keliamas nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos žodinio nagrinėjimo metu, t.y. tai nebuvo bylos dalykas. Sprendimo rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje reglamentuojamos savininkų teisių apimtys numatant atskirų turtinių objektų formavimą atidalintose ir priteistose pastogių dalyse. Sprendimo rezoliucinės dalies trečiojoje pastraipoje buvo sprendžiamas ne tik atidalinimo iš bendrosios nuosavybės klausimas, tačiau ir šios teisės įgyvendinimas.

7. Konsultuojantis su Vilniaus miesto savivaldybe kilo Sprendimo rezoliucinės dalies trečios pastraipos aiškinimo klausimas: ar ieškovas T. N. norėdamas gauti statybą leidžiančius dokumentus (toliau – “SLD”), savo vardu atlikti darbus Sprendimu atidalintoje dalyje, vadovaujantis Statybų įstatymo 27 str. 32 d.1, privalo gauti (i) K. N. sutikimą (kaip priteistos indeksais "B", "C", "D", "E" neįrengtos pastogės dalies bendrasavininkės), ar (ii) visų kitų penkiolikos neįrengtos pastogės patalpos bendrasavininkų sutikimus.

8. Ieškinio 9.1-9.3 dalyje(2) pilnai ir tinkamai nurodyta, kad Ieškovas galutinai nuosavybė bus nutraukta tik parengus statybos darbų projektą, jį suderinus su viso namo bendraturčiais, valstybės ir savivaldybės institucijomis, gavus SLD.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

11. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; įstatymo nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo; teismas negali nustatyti proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016).

12. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kai ieškovas T. N. prašo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą taip, kad joje būtų nustatyta, jog kiekvienas iš neįrengtos pastogės dalių savininkų turi teisę laisvai savo nuožiūra be kitos neįrengtos pastogės dalies savininkų leidimų ir sutikimų valdyti, naudoti ir disponuoti turtą, kuris yra nurodytas sprendimo rezoliucinės dalies pirmoje ir antroje pastraipoje.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, bei atsižvelgęs į aukščiau paminėtą teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad atskirų savininkų, atskirų teisių apimties klausimas nebuvo keliamas nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos žodinio nagrinėjimo metu, o ieškovo atskirąjį skundą laiko nepagrįstu.

14. Pažymėtina, kad be prašymo atidalinti turtą, ieškovai suformulavo ir ieškinio reikalavimą: nustatyti, kad bet kuris iš neįrengtos pastogės, adresu Rinktinės g. 28, Vilniuje, kurios bendras plotas 352,24 kv. m., bendrasavininkų turi teisę, teisės aktų nustatyta tvarka, suformavus patalpas pažymėtas Projekte indeksais „A“, „B“, „C“, „D“, "E", „neįrengta dalis“ atlikti jų kadastrinius matavimus, įregistruoti patalpas ir nuosavybės teises į šias patalpas nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centras“, į neįrengtos pastogės dalis, kurios nurodytos Projekte.

15. Į tokį reikalavimą kiti byloje dalyvaujantys asmenys pateikė savo atsiliepimus. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovai nesuformulavo reikalavimo, suteikti kiekvienam iš neįrengtos pastogės dalių savininkų teisę laisvai savo nuožiūra be kitos neįrengtos pastogės dalies savininkų leidimų ir sutikimų valdyti, naudoti ir disponuoti sprendimu jiems natūra atidalintą ir priteistą neatidalintos pastogės dalį, taip pat iš institucijų gauti reikiamus leidimus ir sutikimus, reikalingus neįrengtos pastogės dalies suformavimui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo atidalinimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.).

16. Ieškovo naujai keliamas reikalavimas, nustatyti, kad ieškovai minėtu turtu gali naudotis ir juo disponuoti be kitos neįrengtos pastogės dalies savininkų leidimų ir sutikimų nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Kaip minėta, teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį apelianto prašymą.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.