- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-1160-42/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Virginija Gudynienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- R. P. K. K.
- Trečiasis asmuo
- E. K.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Gintas Gustaitis
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovui R. K. , jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. K. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. K. , trečiajam asmeniui E. K. dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismą prašė:iškeldinti atsakovą R. K. su visa jam priklausančia manta iš ½ dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovo R. Karaliaus, 2400,00 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2008-01-01, bei priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jis yra ½ dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkas. Po to, kai ieškovas įgijo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą, šiame bute apsigyveno atsakovas su šeima. Šiuo metu šis butas reikalingas ieškovui, tačiau atsakovas į raginimus išsikelti nereaguoja. Jam buvo leista gyventi iki 2007 03 01, todėl laikė, kad jis gyvena be teisinio pagrindo ir riboja ieškovo teises jam nuosavybes teise priklausančiu turtu naudotis, disponuoti juo ir valdyti. Be to, atsakovas nemoka jokių buto eksploatacijos mokesčių daugiau kaip pusantrų metų. Kadangi atsakovas be teisinio pagrindo ieškovo bute gyvena neatlygintinai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad jis sutaupo išlaidas ieškovo sąskaita. Todėl prašė teismo už laikotarpį nuo 2007 03 01 iki 2008 01 01 jam priteisti 2400 Lt nuomos mokesčio ir 5 procentus metinių palūkanų už piniginės prievolės nevykdymą nuo reikalavimo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė teismą: priteisti iš ieškovo 30267 Lt skolą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priešieškinio pareiškimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Su ieškovo reikalavimu dėl iškeldinimo sutiko, tačiau nesutiko dėl nuomos mokesčio priteisimo. Nurodė, kad savo tėvo, ieškovo, namuose, jis kartu su žmona ir vaikais apsigyveno prieš keturis metus. Kartu su sutuoktine, iš bendrų santuokinių lėšų ir su tėvo sutikimu, jis tėvui priklausančiame bute padarė kapitalinius pagerinimus, t.y. pagal ieškovo užsakytą projektą dėl atskiro dujinio šildymo katilo įrengimo, įrengė atskirą šildymo dujomis sistemą, pakeitė langus, sanitarinį mazgą, patalpų išdėstymą – išgriaunant tam tikras sienas, užmūrijant duris, sujungiant patalpas. E. K. paskaičiavimais šie darbai kainavo 55 266,86Lt. Be to, 4000,00Lt. sumokėjo už šildymo katilą ir 1267,32 Lt. už kitas statybines medžiagas. Viso ieškovo buto pagerinimas kainavo 60 534,18Lt. Kadangi su E. K. santuoka nutraukta, atsakovas pretenduoja į ½ dalį turėtų išlaidų, t.y. į 30 267,09 Lt. Kadangi esminių pagerinimų negalima atskirti nuo pagrindinio daikto, laikė, kad ieškovas privalo jam atlyginti turėtas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį atmetė.
Iškeldino atsakovą R. K. su visa jam priklausančia manta iš ½ dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią sudaro patalpos ½ R-1, R-3, R-4, ½ 1-1, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9, 2-10, viso 88,21 kv.m., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisė ieškovui R. P. K. K. iš atsakovo R. K. 1200,00 Lt nuostolių, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2007 08 01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 800,00Lt išlaidų advokato pagalbai ir 136,00 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo R. K. 10,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovas yra ½ dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovo šeima nuo 1998 05 06 turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2003 metais ieškovo ir atsakovo šeimos faktiškai apsikeitė gyvenamosiomis patalpomis, t.y. ieškovas leido gyventi atsakovui su šeima jam priklausančiame bute, o atsakovo šeima – ieškovo šeimai, jiems priklausiusiame bute. Šalys sutarė, jog kiekviena šeima mokės mokesčius už jų naudojamas gyvenamąsias patalpas, nuomos mokestis nebuvo numatytas. Taip pat, ieškovo sutikimu, buvo nutarta, jog jo bute atsakovo lėšomis bus pakeista šildymo sistema. Ieškovas leido jo bute pakeisti langus, tam išskirdamas 9000 Lt. Nustatęs tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas perdavė savo butą atsakovo šeimai neatlygintinai naudotis ir kad tarp šalių atsirado faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Sprendime nurodoma, kad 2007 03 01 atsakovo šeimai išsiskyrus, visa šeima liko gyventi viename, ieškovui priklausančiame bute. Teismas nurodė, jog ieškovo butas buvo perduotas visai atsakovo šeimai gyventi, todėl atsakovo šeimai išsituokus, ieškovas, kaip buto savininkas, turi teisę sugrįžti su šeima gyventi į jam priklausantį butą. Ieškovas pareikalavo atsakovą išsikelti 2007 05 21 per tris mėnesius, kuris turėjo baigtis 2007 08 21. Tačiau teismas įvertino tai, jog sprendimas šioje byloje priimamas 2008 05 27, t.y. praėjus beveik dešimt mėnesių nuo kreipimosi į teismą dienos, ir remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad per tokį laiko tarpą atsakovas galėjo išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų geranoriškai, juolab, kad jis su tokiu reikalavimu iš esmės sutiko.
Teismas laikė, kad atsakovas, gyvendamas ieškovo namuose ir už tai nemokėdamas, sutaupė išlaidas, t.y. nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl ieškovui priteisė iš atsakovo po 240 Lt už penkis mėnesius nuostolių, kurių bendra suma yra 1200 Lt bei 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007 08 01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Teismas surinktų įrodymų visuma taip pat nustatė, kad atsakovo buvusi šeima, gyvendama ieškovui priklausiančiame bute atliko įvairius remonto darbus, dėl kurių dalies – šildymo sistemos ir langų bei palangių pakeitimo šalys buvo susitarę. Įvertinęs atsakovo turėtas išlaidas, susijusias su šildymo sistemos ir langų bei palangių pakeitimu, bei Z. K. duotas lėšas, teismas laikė, kad toje priešieškinio dalyje, kurioje ieškovas išlaidas pripažįsta, atsakovui yra apmokėta, o likusioje dalyje, atsakovas neturi reikalavimo teisės į jų atlyginimą, todėl priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas ir priteista iš atsakovo R. K. 1200 Lt nuostolių bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2007 08 01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą priešieškinį patenkinti: priteisti iš ieškovo R. P. K. K. 30267 Lt skolą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priešieškinio pareiškimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
1) teismo argumentas, kad buto pagerinimo darbai atlikti savavališkai nepagrįstas, neatitinkantis byloje esantiems įrodymams. Visi buto remonto darbai, kurių atlikta už 60534,18 Lt, buvo atlikti ieškovo sutikimu. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir pats ieškovas. Kadangi esminių pagerinimų negalima atskirti nuo pagrindinio daikto, ir atsižvelgiant į tai, kad santuoka su E. K. nutraukta, atsakovas prašo atlyginti ½ dalį turėtų išlaidų, t.y. 30267,09 Lt. Apeliantas nurodo, jog teismas netenkino atsakovo prašymo apklausti liudytoju V.Meilutį, galėjusį patvirtinti priešieškinyje nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
2) patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti nuomos mokestį, o ne nuostolius. Tokiu būdu teismas, priteisdamas ieškovui 1200,00 Lt nuostolių, savo iniciatyva pakeitė ieškinio reikalavimą. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.242 str., kadangi ieškovas neįrodė, kad jo turtas sumažėjo ar patyrė nuostolius, atvirkščiai, ieškovas praturtėjo atsakovo sąskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o sprendimo nekeisti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai, įvertino byloje surinktus įrodymus, o atsakovo nurodytas motyvas kad jam nesuteikė galimybės išsikviesti pagerinimo darbus atlikusio pagrindinio liudytojo, neatitinka tikrovės. Priešingai, atsakovas, vilkindamas procesą, vis bandė atidėti teismo posėdžius, nes negalėjo atvykti liudytojai, neprašė teismo, kad juos iškviestų išsiunčiant šaukimus. Apelianto argumentas, kad tretysis asmuo E. K. ir liudytojai Z. K. ir L. K. teismo posėdžiu metu sakė netiesą, nepagrįsti. Teismas teisingai ir pagrįstai taikė CK 6.242 str., kadangi atsakovas neginčijo, kad turėjo išsikelti iki 2007 08 21, tačiau atsakovas ir toliau gyvendamas bute ir nieko už tai nemokėdamas sutaupė išlaidas, t.y. nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl nuostoliai priteisti pagrįstai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo reikalavimas priteisti buto remonto išlaidas yra nepagrįstas, kadangi visi darbai buvo atlikti be ieškovo sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo 1200 Lt nuomos mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys faktiškai apsikeitė gyvenamosiomis patalpomis ir susitarė, kad kiekviena šalis mokės mokesčius už jų gyvenamas patalpas be nuomos mokesčio. Šalių tarpusavio santykiai atitiko panaudos sutarties teisinius santykius (CK 6.629 str.). Esant paminėtiems teisiniams santykiams, ieškovo reikalavimas negali būti grindžiamas nuomos mokesčio sutaupymu ir nuomos kaina pagal UAB“Norekso nekilnojamasis turtas“ pateiktą preliminaraus įvertinimo pažymą. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje netgi nenurodė faktinių aplinkybių dėl nuomos teisinių santykių buvimo (CK 6.576 str.). Taip pat ieškinys nebuvo grindžiamas ir aplinkybėmis, susijusiomis su nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.242 str.).
Be to, teisėjų kolegija laiko iš dalies pagrįstais apelianto skundo argumentus ir dėl buto pagerinimo darbų atlikimo. Šie skundo argumentai iš esmės yra susiję su įrodymų pakankamumo ir vertinimo dalyku.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje atliko kapitalinius pagerinimus: įrengė dujinio šildymo katilą, pakeitė langus, sanmazgą ir atliko kitus priešieškinyje nurodytus darbus. Šie darbai buvo atlikti 2003 m. birželio – spalio mėn., kai tarp šalių dar nebuvo ginčo, be to, imant domėn, kad šalys yra artimi giminaičiai (tėvas ir sūnus), todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovas nežinojo apie atsakovo atliekamų darbų apimtį, ar būtų nedavęs sutikimo jiems atlikti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagerinimo darbus atliko su ieškovo sutikimu (CK 6.629 str., 6.501 str.). Atlikti darbai negali būti atskirti nuo pagrindinio daikto, todėl atsakovui pripažintina teisė į jo turėtų išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str.1 d.). Atsakovas ir tretysis asmuo yra buvę sutuoktiniai, todėl atsakovo reikalavimas atlyginti 1/2 dalį pagerinimo išlaidų yra pagrįstai grindžiamas 3.117 str.1 d. prezumpcija. Būsto rekonstrukcijos išlaidų apskaitos žurnalą vedė tretysis asmuo ir pagal šiame žurnale esančius įrašus bei pridėtus prekių pirkimo kvitus, atliktos būsto rekonstrukcijos darbų vertė yra 32074,96 Lt. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas neturi teisės reikalauti atlyginti atliktos rekonstrukcijos išlaidų padidinimo dėl statybos darbų ir medžiagų kainos padidėjimo jau po rekonstrukcijos atlikimo, nes tai nėra atsakovo patirtos išlaidos. Todėl laikytinas įrodytu ir pagrįstu atsakovo reikalavimas tik dėl 16037,48 Lt priteisimo. Pažymėtina, kad tretysis asmuo savarankiško reikalavimo dėl 1/2 dalies būsto pagerinimo išlaidų priteisimo nepareiškė, be to, pripažino, kad iš ieškovo yra gavusi 9000 Lt, o atsakovas neigia žinojęs apie tokių lėšų gavimą, todėl mažinti priteistą sumą nėra pagrindo.
Laikytinas nepagrįstu atsakovo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikęs galimybės iškviesti ir apklausti byloje liudytoju V. L. . Iš 2008 m. kovo 31 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad atidėjus bylos nagrinėjimą, atsakovas prašė kitame teismo posėdyje apklausti liudytojus, tame tarpe ir V. L. , kuriuos įsipareigojo pats pakviesti į teismo posėdį. Tačiau 2008 m. gegužės 13 d., nagrinėjant bylą teismo posėdyje, atsakovas apeliaciniame skunde nurodyto liudytojo apklausti neprašė.
Laikytina, kad apylinkės teismas tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio dalyse netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl teismo sprendimas keistinas, o apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str.1 d. 2 p.)
Teismo sprendimą pakeitus, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo R. K. ieškovui R. P. K. K. priteista 1200 Lt nuostolių bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos ir atsakovo priešieškinis atmestas, panaikinti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo R. P. K. K. a/k (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K. a/k (duomenys neskelbtini) 16037,48 Lt (šešiolika tūkstančių trisdešimt septynis litus 48 ct) būsto pagerinimo išlaidoms atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2007 11 15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 213 Lt (du šimtus trylika litų) žyminio mokesčio, 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato išlaidoms apmokėti bei 381 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovui R. P. K. K. 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato išlaidoms apmokėti bei valstybei 24,40 Lt (dvidešimt keturis litus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimą iškeldinimo dalyje palikti nepakeistą.