- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- 2YT-12746-1031/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03934-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- UAB „Panevėžio statybos kompanija“
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Panevėžio statybos kompanija“ skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Tomas Ubartas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą antstoliui Tomui Ubartui dėl jo veiksmų vykdomosiose bylose, prašydama atšaukti paskelbtas varžytynes, nes priverstinai parduodamo turto kaina yra pernelyg maža ir 2025-06-03 Patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-25-136-31117 nurodyta įsiskolinimo suma neatitinka faktinės situacijos.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamame antstolio patvarkyme nurodyta, kad UAB „Panevėžio statybos kompanija“ yra skolinga VSDFV pagal penkias vykdomąsias bylas 19 001,34 Eur, tačiau antstolio pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes VSDFV skola yra 7 494,88 Eur. Be to, įmonė vykdo veiklą, gauna pajamas, sumokami mokesčiai VMI, mokami (taip pat ir išieškomi) mokesčiai Sodra, ir turi galimybę skolas atiduoti iš gaunamų pajamų, todėl nėra tikslinga parduoti pastatą, kurio vertė, tikėtina, yra virš 200 000 Eur, dėl skolos Sodra, kai skolos mažėja. Be to, parduodamo turto vertė didesnė, nei antstolio nurodyta, kadangi pastatui pakeistas naujas skardos stogas, sumontuota daugiau nei pusė plastikinių langų, o pastatas eksperto įvertintas anksčiau, nei atliktas remontas. Taip pat nurodė, kad pareiškėja VMI nėra skolinga.
Antstolis Tomas Ubartas, pareiškėjos skundą išnagrinėjęs CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, atmetė. 2025-06-16 patvarkyme skundo išnagrinėjimo Nr. S-25-136-33709, antstolis nurodė, kad vykdo keturias vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininkės priverstinės hipotekos kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus naudai, išieškant iš įkeisto turto - pastato - verslų pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis nurodė, kad skolininkės argumentas, jog skolos dydis išieškotojui VSDFV neatitinka tikrovės, yra visiškai nepagrįstas, kadangi minėtame antstolio patvarkyme skolos likučiai nėra nurodomi; nurodomos tik pradinės sumos vykdomosios bylos užvedimo datai. Šiai dienai VSDFV naudai antstolis iš skolininkės išieško likusią 7 183,03 Eur sumą. Nurodo, kad nėra duomenų, kad skolininkė vykdomosiose bylose Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos naudai nėra skolinga. Pažymėjo, kad skolininkei priklausantis turtas įkainotas remiantis 2024-06-21 Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertize, kurioje nustatyta, kad pastato - verslų pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 52 000 Eur. Nors skolininkė teigia, kad pakeista pastato stogo danga, sumontuota daugiau kaip pusė plastikinių langų, atliktas remontas, tačiau šiems faktams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Be to, įkeisto turto varžytynės buvo skelbtos tris kartus, ir visos neįvyko, todėl susidomėjimo parduodamu turtu nėra, varžytynėse turto pardavimo kaina nėra neįprastai žema, kadangi turto niekas nenupirko, o ir dalyvauja varžytynėse vienas ir tas pats dalyvis. Nors skolininkė nurodo, kad įmonė vykdo veiklą, gauna pajamas ir turi galimybę skolą atiduoti iš gaunamų pajamų, tačiau per pusmetį nuo skolininkės areštuotų piniginių lėšų sąskaitų yra nurašytos tik dvi įmokos (2025-04-25 - 1182,02 Eur bei 2025-05- 07 - 380,54 Eur sumos), todėl įmonės sąskaitose piniginės lėšos iš esmės necirkuliuoja. Be to, skolininkė nesikreipė į antstolį dėl skolos mokėjimo gera valia, nepateikė duomenų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais ir be priverstinio vykdymo.
Pareiškėja, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundo netenkinti, nurodydama, kad pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles pareiškėjos UAB „Panevėžio statybos kompanija“ skola biudžetui sudaro 5602,47 Eur, iš kurios pagal vykdomuosius dokumentus sudaro 203,26 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Civilinės bylos ir pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0136/24/00715, 0136/24/01832, 0136/24/02233, 0136/24/00281 (toliau – vykdomosios bylos) duomenimis nustatyta, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje 2024-04-10, 2024-09-26, 2024-11-26, 2025-02-21 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka pradėtos vykdomosios bylos dėl 13 416,95 Eur, 1949,10 Eur, 2178,85 Eur ir 1456,45 Eur skolų išieškojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai. Taip pat antstolio Tomo Ubarto kontoroje 2024-11-12, 2025-05-14 pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0136/24/02144, 0136/25/00851 dėl 200,72 Eur ir 392,99 Eur skolų išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis, atsisakydamas tenkinti skolininkės skundą, nurodė, kad skolos likutis išieškotojai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui skundo nagrinėjimo metu yra 7 183,03 Eur.
Antstolis, 2024-04-15 turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausantį pastatą, (duomenys neskelbtini) m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2024-06-07 patvarkymu skyrė areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdamas atlikti ekspertui A. L. (vykdomosios bylos Nr. 0136/24/00715 9-11, 13-14 l.). 2024-06-21 surašytas nekilnojamojo turto – pastato – verslų pastato ekspertizės aktas Nr. 24/07-095, kuriame nurodyta, kad vertinamo objekto 1 kv. m. vertė yra 20 Eur, todėl pateikta išvada, kad viso pastato – verslų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2024-06-21) yra 52 000 Eur. Remdamasis eksperto nustatyta verte, antstolis 2024-07-10 patvarkymu įkainojo turtą, pastatą – verslų pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) – 52 000 Eur verte, taip pat išaiškino teisę reikšti prieštaravimus (vykdomosios bylos Nr. 0136/24/00715 18-20 l.). Skolininkė 2024-06-13 prašymu antstolio prašė atšaukti 2024-06-07 patvarkymą skirti ekspertizę skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto vertei nustatyti, nurodydama, kad su išieškotoju tikisi atsiskaityti. Taip pat skolininkė 2024-07-30 antstolio kontorai pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, prašydama ją pavesti atlikti turto vertintojui UAB „Ober – haus“ ar UAB korporacija „Matininkai“, jei skolininkei būtų neiškelta bankroto byla (vykdomosios bylos Nr. 0136/24/00715 15, 21-22 l.). 2024-11-20, 2025-01-27, 2025-04-01 patvarkymais antstolis paskelbė pirmąsias skolininkei priklausančio turto, pastato – verslų pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo varžytynes interneto svetainėje www.evarzytynes.lt, nurodydamas 41 600 Eur pradinę turto pardavimo kainą (vykdomosios bylos Nr. 0136/24/00715, 34-38, 44-48, 57-60 l.).Visos trys varžytynės – 2025-01-22, 2025-03-27, 2025-06-03 antstolio patvarkymais paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą (vykdomosios bylos Nr. 0136/24/00715, 42-43, 55-56, 62-63 l.)
2025-06-03 skundžiamu patvarkymu antstolis paskelbė apie pastato – verslų pastato pirmųjų turto pardavimo varžytynių skelbimą interneto svetainėje www.evarzytynes.lt, varžytynių pradžia 2025-06-03, pabaigos data 2025-07-03, pradinė turto pardavimo kaina – 41 600 Eur suma (vykdomosios bylos Nr. 0136/24/00715, 64-66 l.).
Pareiškėja ginčija antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos skolininkei priklausančio turto pardavimas iš varžytynių, kurioje nurodyta turto pradavimo kaina 41 600 Eur, nurodydama, kad pastato vertė yra 5 kartus didesnė, gali siekti ir 200 000 Eur. Byloje nustatyta, kad prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės skolininkė teikė jau 2024-07-30, antstoliui nurodydama tuos pačius argumentus, kaip ir pateiktame skunde: kad eksperto atliktas vertinimas neatitinka rinkos kainos, kadangi pastatui pakeistas naujas stogas, pakeisti langai, atliktas vidaus remontas. Teismo vertinimu, antstolis, gavęs skolininkės pateiktus argumentus dėl turto vertės, antstoliui turėjo kilti pakankamai abejonių eksperto nustatyta turto verte.
Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007; kt.). Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).
Taigi kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, turto vertės nustatymo ekspertizių išvadas dėl turto tikrosios rinkos vertės, sprendžia, ar antstolio nustatyta turto vertė ir jos pagrindu paskelbta turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina yra nustatyta tinkamai ir nepažeidžia suinteresuotų asmenų, tarp jų ir skolininko, teisėtų interesų.
Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (CPK 644 straipsniai). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Nustatyta, kad antstolis 2024-06-07 paskyrė skolininkės turto – pastato - verslų pastato vertinimo ekspertizę, ją atliko turto vertintojas – ekspertas. Skolininkė 2024-06-13 reiškė prieštaravimus dėl ekspertizės skyrimo. Antstolis 2024-07-10 patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę, nurodytą ekspertizės akte. 2025-07-30 antstolis buvo iš karto informuotas, jog nustatyta turto vertė yra per maža, skolininkė antstoliui teikė motyvuotus argumentus, kad ši kaina nustatyta netinkamai ir net gali būti 5 kartus mažesnė nei rinkos kaina. Pagrindinis skolininkės argumentas buvo tas, kad areštuotam turtui po atlikto vertinimo yra atliktas remontas, todėl pastato vertė padidėjo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų – jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.
Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Tais atvejais, kai skolininkas nebendradarbiauja su antstoliu, šiam nustatant parduotino iš varžytynių turto vertę (tiesiogiai trukdymas antstoliui atlikti pareigas, slepia turtą, neteikia duomenų, jei tai turi įtakos tikrosios turto vertės nustatymui), galėtų būti pagrindas nespręsti klausimo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.
Šiuo atveju skolininkė po atlikto turto vertinimo ekspertizės ir dar iki pirmųjų varžytynių paskelbimo 2024-11-20, nesutiko su nustatyta turto kaina ir prašė atlikti turto vertinimą, pasitelkiant kitus ekspertus, pateikė motyvuotus prieštaravimus, kad turto vertė pakilo, pateikė savo skaičiavimus, kad minėto suremontuoto pastato 1 kv. m. vertė turėtų būti apie 100 Eur, o ne 20 Eur, kaip eksperto akte nurodyta, tiesa, jokių pagrindžiančių rašytinių įrodymų apie atliktus stogo keitimo, langų montavimo ir remonto darbus (sutartis, sąskaitas-faktūras, apmokėjimo kvitus, banko išrašus ir kt.) nepateikė. 2024-06-21 nekilnojamojo turto – pastato – verslų pastato ekspertizės akte Nr. 24/07-095, ekspertas nurodė, kad apžiūros atlikimo metu pastate atliekami remonto darbai (keičiamas stogas, langai), tačiau pastato būklė yra bloga. Tuo tarpu skolininkė tiek skunde, tiek prieštaravimuose teigia, kad visam 2500 kv. m. pastatui stogo danga yra pakeista skardine, sumontuota daugiau nei pusė plastikinių langų, atliekamas vidaus remontas. Tačiau antstolis, vykdomosios bylos duomenis, nereagavo į skolininkės prieštaravimus, termino, per kurį ji galėtų pateikti papildomus įrodymus apie atliktus turto pagerinimus ir kurie galėtų būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai šioje byloje, nenustatė, todėl teismui pagrįstai kyla abejonės dėl turto vertinimo metu eksperto nustatytos areštuoto turto kainos. Antstolis turėjo vertinti įrodymų visumą ir sprendimą skirti/neskirti pakartotinę ekspertizę motyvuoti, tačiau šio klausimo apskritai nesprendė (CPK 682 straipsnio 2-3 dalis). Skundžiamame 2025-06-03 Patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-25-136-31117, nurodyta turto pardavimo kaina galimai neatitinka to meto rinkos kainos, ir ši aplinkybė gali būti nustatoma remiantis visais leistinais įrodymais, o ne tik ekspertizės aktu. Todėl siekiant apsaugoti ir skolininkės interesus, bet kokie neaiškumai, susiję su areštuoto turto verte, privalėjo būti pašalinti, kad turtas būtų įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina, teismas skundžiamą patvarkymą naikina.
Dėl kitų skundų argumentų, kad patvarkyme nurodytos neteisingos įsiskolinimo sumos, teismas apkritai nepasisako, nes neturi duomenų. Antstolis 2025-06-16 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo, nurodė, kad pareiškėjos įsiskolinimo suma išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui sumažėjo iki 7183,03 Eur. Dėl kitų skolos sumų kitiems išieškotojams teismas duomenų neturi, kadangi ir antstolis patvarkyme nurodė, kad visos vykdomosios bylos yra elektroninės ir skolos likučiai matomi prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos. Antstolis nurodė, kad atsiskaitymai iš skolininkės sąskaitos daromi, skola per metus laiko sumažėjo. Todėl kyla neproporcingo išieškojimo, parduodant galimai žymiai didesnės vertės turtą nei skola, atsižvelgiant į įmonės mokumą ir jos galimybę padengti skolą iš einamųjų pajamų, klausimas. Tačiau šis klausimas gali būti išspręstas tik turint duomenis apie galutinius skolų išieškojimo likučius, ir visus skolininkės kreditorius, taip pat nustačius maksimaliai artimą esančiai laisvoje rinkoje skolininkės areštuoto turto rinkos kainą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 510, 290-292 straipsniais
nutaria:
pareiškėjos UAB „Panevėžio statybos kompanija“ skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų tenkinti – panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2025-06-03 Patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-25-136-31117.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.
Nutartį siųsti suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.