- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-159/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gloksinija“
- Atsakovas
- valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, valstybės įmonės Klaipėdos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Parex bankas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Olegas Drobitkas, Arūnas Ivancius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gloksinija“ ir atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinius skundus bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prisidėjimą prie atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-389-538/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gloksinija“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, tretieji asmenys akcinė bendrovė Parex bankas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“, dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo bei įpareigojimo paimti turtą visuomenės poreikiams.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Gloksinija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VĮ Valstybinio jūrų uosto direkcijos solidariai 2 044 698,94 Lt turtinės žalos atlyginimo bei įpareigoti atsakovus per protingai trumpą terminą, bet ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus teisinius ir faktinius veiksmus dėl 1 325,82 kv. m bendro ploto administracinio pastato su poilsio patalpomis, esančio 0,0883 ha ploto nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ir priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad su AB Parex banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS/14/696, pagal kurią bankas suteikė ieškovui 1 600 000 Lt paskolą administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šiuo metu pastatas priklauso ieškovui ir yra įkeistas hipotekos sutartimi AB Parex bankui. 2008-04-14 ieškovas ir UAB „Baltspeda“ sudarė ginčo pastato preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje būsimas pirkėjas sutiktų pirkti pastatą tuo atveju, jei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarys ne trumpesnę nei 4 metų žemės nuomos sutartį. Iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsakymo į raštą dėl ginčo pastato 3-iojo aukšto rekonstrukcijos atsakė, kad ginčo pastatas bus nugriautas, ir vėliau nurodė, kad su nauju pastato savininku (UAB „Baltspeda“) bus sudaryta žemės nuomos sutartis tik vieneriems metams. UAB „Baltspeda“ atsisakė pirkti ginčo pastatą. Ieškovo sudarytose žemės nuomos sutartyse nuomos terminas nustatytas iki 2012-04-18. Atsakovas VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija nepagrįstai neleido būsimam pastato savininkui naudotis atitinkamu žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis, kaip buvo suteikta ieškovui. Ieškovas dėl to patyrė nuostolius – 1 945 000 Lt, juos sudaro nuostoliai dėl neįvykusio pirkimo-pardavimo sandorio ir AB Parex bankui sumokėtų palūkanų ir delspinigių pagal kredito sutartį. Lietuvos Respublika ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra atsakingos už VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijos neteisėtus veiksmus, kadangi pagal savo kompetenciją neužtikrino šios įmonės tinkamos kontrolės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus teisinius ir faktinius veiksmus dėl 1 325,82 kv. m bendro ploto administracinio pastato su poilsio patalpomis, priklausančio UAB „Gloksinija“, esančio 0,0883 ha ploto nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos po 65 Lt žyminio mokesčio UAB „Gloksinija“; atleido UAB „Gloksinija“ nuo dalies 22 446,99 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad tarp AB Parex bankas ir UAB „Gloksinija“ 2006-08-30 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KS/14/696, pagal kurią UAB „Gloksinija“ suteiktas 1 600 000 Lt kreditas administracinio pastato įsigijimui. UAB „Gloksinija“ sumokėjo AB Parex bankui 99 698,94 Lt palūkanų. UAB „Gloksinija“ ir UAB „Baltspeda“ 2008-04-14 sudarė preliminariąją administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. 2008-05-07 raštu atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieškovą informavo, kad svarsto galimybę išpirkti jam priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008-10-27 rašte Nr. UD-9.6.3.3725 nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka tarp detaliuoju planu numatomų nugriauti statinių. Raštu Nr. UD-7.2.11.3723 informavo, kad pagal baigiamąjį rengti detalųjį planą ginčo pastatas yra numatytas nugriauti, todėl su naujuoju savininku sudarys žemės nuomos sutartį ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui. Su ieškovu uosto žemės nuomos sutartis sudaryta iki 2012-04-18, parengtas detalus planas.
Dėl įpareigojimo atlikti teisinius ir faktinius veiksmus administracinio pastato paėmimui visuomenės poreikiams teismas nurodė, kad nuosavybės teisės pažeidžiamos, jeigu be teisėto pagrindo ribojamos savininko teisės valdyti, naudotis ar disponuoti daiktu (CK 4.37 str.). Jeigu ketinama paimti visuomenės poreikiams asmens turtą esant pagrindui, teisingai atlyginant, laikantis įstatymo nustatytos procedūros ir tvarkos, tai savininko teisė nepažeidžiama. Nagrinėjamu atveju detalusis planas yra parengtas, jis patvirtintas Klaipėdos miesto tarybos 2000-03-30 sprendimu Nr. 68 ir reikalinga parengti reikiamus dokumentus bei atlikti reikiamas procedūras pastato paėmimui visuomenės poreikiams. Teismo teigimu, vykdymo terminų nenurodymas gali būti vertinama kaip savininko teisių pažeidimas, nes stokojama procedūrų aiškumo ir apibrėžtumo. Kol procedūros nevykdomos, savininkas negali įgyvendinti teisių į kompensaciją, o teisės yra varžomos tuo pagrindu, kad pastatas bus paimtas visuomenės poreikiams, taip yra apribota CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Privačios nuosavybės, nekilnojamų daiktų, esančių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimas Nr. 1288 „Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus privačios nuosavybės objektus, esančius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tvarkos patvirtinimo“, jo 5 punkte numatyta, kad nuostolius, kuriuos patiria privačios nuosavybės nekilnojamojo daikto savininkas dėl daikto paėmimo visuomenės poreikiams, iš savo lėšų atlygina valstybės institucija ar valstybės įmonė, kuriai Susisiekimo ministerijos teikimu pagal atskirą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą perduodamas konkretus privačios nuosavybės nekilnojamasis daiktas. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybė atsiras tiktai tada, kai pastatas bus perduotas. Todėl valstybės institucijos, šiuo atveju VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija, nevykdydamos savo priimtų sprendimų, pažeidžia ieškovo, kaip pastato savininko, teises ir sudaro joms teisiškai neapibrėžtą situaciją, todėl būtina nustatyti procedūrų atlikimo terminą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju detalusis planas yra parengtas, 2008-05-07, 2008-10-27 raštais atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieškovą informavo, kad (duomenys neskelbtini) esantis pastatas patenka tarp detaliuoju planu numatomų nugriauti statinių, uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Senosios Smiltelės gatvės detaliojo plano sprendinių viešo susirinkimo, kuriame UAB „Gloksinija“ prašė parengti sutartį su konkrečiomis sąlygomis, išlygomis, terminais ir su konkrečia kompensuojama suma, 2009-12-02 protokole numatė pakoreguoti detaliojo plano sprendinius ir parengti motyvuotus atsakymus pastabų ir siūlymų tiekėjams, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas pateikė ieškovui konkretų pasiūlymą dėl pastato paėmimo visuomenės poreikiams. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nustatytinas šešių mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atitinkamiems veiksmams ar procedūroms atlikti dėl pastato paėmimo visuomenės poreikiams.
Dėl žalos atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovas teigia, jog dėl atsakovo kaltės negalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio, todėl patyrė 1 945 000 Lt žalą. Žalos dydį grindžia turto vertintojų nustatytomis preliminariomis pastato vertėmis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nepradėdamas pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pažeidė ieškovo, kaip pastato savininko, interesus, todėl manytina, kad dėl atsakovų, t. y. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kaltės ieškovas patyrė žalą dėl neįvykusio pirkimo-pardavimo sandorio, tačiau, remiantis tik turto vertintojų nustatytomis preliminariomis pastato vertėmis, negalima nustatyti padarytos žalos dydžio. Teismo teigimu, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kiek ieškovui bus kompensuojama už visuomenės poreikiams paimtą administracinį pastatą, todėl tik gavus atitinkamą kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamą pastatą, bus galima nustatyti konkretų žalos dydį, kurį ieškovas patyrė dėl nesudaryto pirkimo–pardavimo sandorio. Ieškovas taip pat teigė, kad pagal kredito sutartį sumokėtos palūkanos – 99 698,94 Lt – taip pat yra nuostoliai. Teismas atmetė ieškovo teiginį kad sumokėtos palūkanos yra patirti nuostoliai, motyvuodamas tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų turėjo sumokėti bankui palūkanas, dėl to patyrė žalą (CK 6.246 str.). Kadangi ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė 2 044 698,94 Lt žalą dėl atsakovų kaltės, reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas atmetė (CPK 178 str.). Taip pat pažymėjo, kad tik tada, kai ieškovas gaus atitinkamą kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamą pastatą, ir bus galima nustatyti konkretų nuostolių dydį, kurį ieškovas patyrė dėl nesudaryto pirkimo-pardavimo sandorio ar dėl kitų atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl nuostolių atlyginimo galės kreiptis į teismą ginčo teisena (CPK 5 str.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas UAB ,,Gloksinija“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti, visiškai patenkinti ieškovo ieškinį, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepagrįstai neleido pastato Nemuno g. 22, Klaipėdoje, pirkėjui naudotis žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis, kaip pastato pardavėjui. Atsakovas pažeidė CK 4.39 straipsnio 1 dalį, kadangi savo veiksmais apribojo savininko teisę disponuoti pastatu. Taip pat atsakovas neleido ne tik disponuoti, bet ir juo naudotis (2008-10-27 atsakovo pranešimas Nr. UD-9.6.3.3725).
2. Ieškovas ir UAB ,,Baltspeda“ 2008-04-14 sudarė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, už 5 800 000 Lt kainą. Tačiau dėl neįvykusio sandorio ieškovas prašo priteisti tik 1 945 000 Lt patirtų nuostolių (CK 6.249 str.). Kadangi nuo 2008-04-15 ieškovas dėl atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmų negalėjo nei tinkamai naudoti minėtą pastatą, nei jį parduoti, AB Parex bankui sumokėtos 99 698,94 Lt dydžio palūkanos pagal kreditą, kuris buvo panaudotas šio pastato pirkimui, taip pat yra ieškovo patirti nuostoliai. Viso nuostoliai sudaro 2 044 698,94 Lt. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovui padarytų nuostolių dydį bus galima nustatyti tik ieškovui gavus atitinkamą kompensaciją. Kompensacija ieškovui bus išmokėta vadovaujantis šios dienos, t. y. pastato išpirkimo metu esančiomis rinkos kainomis, bet ne ieškinio padavimo metu buvusiomis kainomis.
Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus teisinius ir faktinius veiksmus dėl 1 325,82 kv. m bendro ploto administracinio pastato su poilsio patalpomis, priklausančio UAB „Gloksinija“, esančio 0,0883 ha ploto nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ir šią ieškinio dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos miesto tarybos 2000-03-30 sprendimu Nr. 68 patvirtinto detaliojo plano sprendiniuose numatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), iškėlėjas yra operatorius LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“, bei numatyti statinių paėmimo visuomenės poreikiams terminai – 2015 metai. Teismas nurodytų aplinkybių neištyrė ir neįvertino, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo teisės yra pažeidžiamos sudarant teisiškai neapibrėžtą situaciją. Ieškovui 2006-08-30 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto tarybos 2000-03-30 sprendimu Nr. 68 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys ginčo statinių paėmimą visuomenės poreikiams, jau galiojo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas po minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtų reiškęs reikalavimus dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo tuo pagrindu, jog administracinis pastatas bus paimtas visuomenės poreikiams. Tokių aplinkybių nenustačius, teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovo teisės yra varžomos dėl galimo ginčo pastato paėmimo visuomenės poreikiams.
2. Teismas sprendimu pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nagrinėdamas bylą nesivadovavo Klaipėdos miesto tarnybos 2000-03-30 sprendimu Nr. 68 patvirtintu detaliuoju planu, tačiau nustatė naujas sąlygas, kurių nėra galiojančiame teritorijų planavimo dokumente.
3. Teismo sprendimas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2009 suformuotu precedentu, tačiau nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai prieštarauja CK 4.100-4.102 straipsniams, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 31 straipsnio 1 daliai, nes pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą privačios nuosavybės nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę, esantys uosto teritorijoje, gali būti paimami visuomenės poreikiams tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Ieškovas ieškinyje nenurodė koks konkretus reikalavimas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams yra pareikštas kiekvienam iš atsakovų. Teismas nenurodė pagal kokį teisės aktą bei kokį veiksmą kiekvienas iš atsakovų yra įpareigojamas atlikti.
5. CPK 267 straipsnis nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas ar neįvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos santykiai su privačios nuosavybės savininku paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimą Nr. 1288 gali būti tik sutartinio pobūdžio, todėl vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-05 sprendimą, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turtėtų gauti privačios nuosavybės nekilnojamojo daikto savininko sutikimą atlygintinai perduoti šį daiktą visuomenės poreikiams. Tačiau AB Parex bankui yra įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas, esantis pastato Nemuno g. 22, Klaipėdoje, todėl ieškovas negalėjo ir negali duoti sutikimo ar pasirašyti rašytinę sutartį atlygintinai perduoti ginčo statinius visuomenės poreikiams. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos santykiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimą Nr. 1288 su privačios nuosavybės savininku paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje gali būti tik sutartinio pobūdžio ir lygiateisiai, todėl atsakovas apskritai negali būti įpareigojamas šiuose santykiuose priimti kokius nors privalomus vienašališkus sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendime nepagrindė kokie konkretūs VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos veiksmai galėjo būti pagrindu žalai atsirasti, todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. 2008-04-14 preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir UAB ,,Baltspeda“ nebuvo įregistruota CK 1.75 straipsnio nustatyta tvarka, todėl pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį ieškovas šio sandorio fakto negalėjo panaudoti prieš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, o teismas šia aplinkybe negalėjo grįsti sprendimo. Sudarydamos minėtą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį šalys negalėjo sukurti ir nesukūrė jokių piniginių prievolių, negalėjo įgyti jokios turtinės naudos, ir sudarant šią sutartį negalėjo atsirasti mokėjimo – atsiskaitymo santykių, todėl ir dėl šios sutarties nutraukimo ieškovas negalėjo patirti jokių nuostolių. Ieškovui nepatyrus nuostolių, teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad tik gavus atitinkamą kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamą pastatą, bus galima nustatyti konkretų žalos dydį, atsiradusį dėl nesudaryto pirkimo-pardavimo sandorio.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad vadovaudamasi CPK 309 straipsniu, prisideda prie atsakovo apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Gloksinija“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
1. Atsižvelgiant į 2008-10-27 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešimą, kuriame nurodyta, jog su nauju pastato savininku bus sudaryta žemės nuomos sutartis šio pastato eksploatacijai tik vieneriems metams, ir į CK 6.549 straipsnio 4 dalį, ieškovas turi pagrindą pagrįstai tikėtis, kad atsakovai numatė atlikti visus reikalingus minėto pastato išpirkimui veiksmus iki 2009-10-27. Teismas pagrįstai sprendė, jog esamoje situacijoje stokojama procedūrų pastato paėmimui visuomenės poreikiams aiškumo ir apibrėžtumo, dėl to pažeidžiamos ieškovo teisės ir sudaroma teisiškai neapibrėžta situacija.
2. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens AB Parex bankas pasirašytos kreditavimo sutarties sąlygas, ieškovas gali grąžinti kredito sumą anksčiau termino, todėl atsakovams tinkamai įvykdžius pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir atsiskaičius su ieškovu, ieškovas įgytų galimybę sumokėti savo skolą trečiajam asmeniui AB Parex bankui. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra sudaryti sutartį atlygintinai perduoti ginčo pastatą visuomenės poreikiams ir nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimo įvykdymas priklausys nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo arba neatsiradimo.
3. Neteisingas atsakovo argumentas, kad teismas pagrindė, kokie konkretūs atsakovų veiksmai galėjo būti pagrindu žalai atsirasti. Ieškovo ieškinyje nurodytos žalos faktą patvirtinančios aplinkybės.
Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas ginčo pastatu negalėjo disponuoti dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos taikyto turto arešto, pastatas buvo įkeistas AB Parex bankui ir ieškovas nebuvo gavęs banko šankstinio raštiško sutikimo šį pastatą parduoti, todėl jokie VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmai ieškovui neigiamų pasekmių sukelti negalėjo, nėra priežastinio ryšio tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmų ir neįvykusio sandorio, bei nėra CK 6.246 – 6.249 straipsnyje numatytų pagrindų civilinei atsakomybei atsirasti. 2008-04-14 preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir UAB ,,Baltspeda“ nebuvo įregistruota CK 1.75 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį ieškovas šio fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis.
Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad sutinka su atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliaciniu skundu, o ieškovo UAB ,,Gloksinija“ apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyviai. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai dėl įpareigojimų paimti ieškovo nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams. Privačios nuosavybės nekilnojamųjų daiktų, esančių uoste, paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyraiusybės 2001-10-31 nutarimas Nr. 1288. Pagal minėtus teisės aktus valstybės institucija ar valstybės įmonė, norinti gauti visuomenės poreikiams paimamą privačios nuosavybės nekilnojamąjį turtą, pateikia Susisiekimo ministerijai prašymą, kuri parengia ir Vyriausybei pateikia nutarimo projetkądėl tokio turto perdavimo suinteresuotai valstybės institucijai ar valstybės įmonei, kuri po Vyriausybės nutarimo priėmimo atligina už visuomenės poreikiams paimamą privačios nuosavybės nekilnojamąjį daiktą. Byloje nėra pateikti įrodymai, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija būtų pateikusi tokį prašymą Susisiekimo ministerijai, jokio teikimo dėl tokio turto paėmimo visuomenės poreikiams Vyriausybei nėra pateikusi ir Susisiekimo ministerija. Preliminariąja sutarimi nesukuriama piniginė prievolė, nei viena tokios sutartis šalis neįgyja turtinės naudos, tuo labiau tokia sutartis negali būti pagrindas ne sutarties dalyvių civilinei atsakomybei kilti, todėl nuostoliai dėl neįvykusio pirkimo-pardavimo sandorio su UAB ,,Baltspeda“ negali būti pagrindas žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje keliamas nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams klausimas ir nuostolių, atsiradusių dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo klausimas, dėl kiekvieno jų pasisakytina atskirai.
Dėl nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis garantuoja nuosavybės neliečiamumą ir nurodo, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šios nuostatos reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jį (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams reglamentuojamas Civilinio kodekso 4.100 – 4.102 straipsniuose. CK 4.100 str. 1 dalyje nustatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Ginčus dėl nuosavybės paėmimo, vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių sprendžia teismas (CK 4.100 str. 3 d.).
Nagrinėjamo klausimo teisinis reglamentavimas ir jo sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad įstatymas gina turto savininko, kaip silpnesniosios šalies, teises nuo nepagrįsto, neteisėto jo turto nusavinimo ir užtikrina teisingą atlyginimą savininkui už jo turto paėmimą.
Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams – ieškovas neprieštarauja tokiam jo turto paėmimui, o atsakovai su tuo sutinka, taip pat nėra ginčo ir dėl kompensacijos dydžio ar būdo, nes dėl to dar nebuvo derėtasi, tačiau ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti paimti jo nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo. Toks ieškovo teisių gynimo būdas, teisėjų kolegijos nuomone, neatitinka CK 1.138 straipsnyje išvardintų civilinių teisių gynimo būdų ir todėl apskritai negalimas, ką patvirtina ir šio instituto teisinis reglamentavimas.
Privačios nuosavybės, nekilnojamųjų daiktų, esančių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 31 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1288 ,,Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus privačios nuosavybės objektus, esančius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tvarkos patvirtinimo“. Pagal šį nutarimą sprendimus dėl privačios nuosavybės objektų, esančių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, paėmimo visuomenės poreikiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Nutarimo 4 punktas nustato, kad už visuomenės poreikiams paimamą privatų turtą jo savininkui atlyginama to turto rinkos kaina šios tvarkos 7 punkte numatytais terminais, o šalių susitarimu – perduodamas kitas turtas (daiktas), atitinkantis paimamo turto (daikto) rinkos kainą.
Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato paėmimo visuomenės poreikiams. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 yra patvirtintas teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės gatvių ir krantinių Nr. 80-115 detalusis planas (t. 2, b. l. 118). Detaliojo plano sprendiniuose numatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) (ginčo pastato) iškėlėjas yra operatorius laivų krovos akcinė bendrovė ,,Klaipėdos Smeltė“ ir numatyti šio pastato bei kitų statinių paėmimo visuomenės poreikiams terminai – 2015 metai. Iš ieškovo atstovų apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų (t. 3, b. l. 48-55) matyti, kad ieškovo pastato išpirkimo procedūros vyksta, iki 2011 m. pabaigos numatoma parengti techninį projektą, o 2011 m. pabaigoje arba 2012 m. pradžioje nustatyti kompensacijos už nugriaunamus pastatus dydį. Todėl negalima laikyti pagrįstu pirmosios instancijos teismo nurodyto argumento, jog neva nesant nustatyto sprendinių vykdymo termino, sukuriama neapibrėžta teisiškai situacija ir taip pažeidžiamos pastato savininko teisės.
Pirmosios instancijos teismas savo išvadai pagrįsti rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisė gali būti pažeidžiama ir tais atvejais, kai asmenims nenustatomi jų nuosavybės teisės suvaržymo terminai. Tačiau nagrinėjama byla iš esmės skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis nuo minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nurodomų bylos aplinkybių, todėl teismui ja remtis nebuvo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje jau buvo priimtas sprendimas paimti turtą visuomenės poreikiams, bet jį buvo delsiama vykdyti, todėl teismo buvo nustatytas terminas sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamoje byloje toks sprendimas dar nepriimtas, minėta, kad vykdomas teritorijos planavimas. Todėl nesant konkretaus sprendimo, faktiškai negali būti įgyvendinamas teismo sprendimas – per šešis mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos paimti visuomenės poreikiams ieškovo turtą, nes nėra aiškus pats poreikis – atsakovo atstovai nurodė, jog numatoma tiesti geležinkelio liniją, tačiau konkrečių sprendinių dar nėra.
Negalima sutikti ir su ieškovo pozicija, kad tokia situacija suvaržo jo teisę nekliudomai disponuoti jam priklausančia nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo pastatą įsigijo 2006 metais. Jis pastatytas teritorijoje, kurios žemė nuosavybės teise priklauso valstybei, o valdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Ieškovas pripažino, kad jam perkant pastatą, buvo žinomi kai kurie nuosavybės disponavimo suvaržymai, sąlygoti šio subjekto specifikos – kad gali būti leidžiama tik tam tikra uosto poreikiams būtina veikla. Minėta, kad Klaipėdos miesto taryba dar 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtino teritorijos (joje yra ir ieškovui priklausantis pastatas) detalųjį planą, kuriuo jau buvo numatyta pastatą griauti. Detalusis planas yra viešas dokumentas, todėl ieškovas turėjo apie jį žinoti, tuo labiau, pasidomėti, įsigydamas nuosavybėn pastatą. Vadinasi, jis sutiko su tam tikru savo nuosavybės teisių apribojimu, jau įsigydamas nuosavybėn pastatą. Byloje nėra duomenų, kad nuo pastato pirkimo ieškovui būtų kokiu nors būdu trukdoma naudotis jo nuosavybe ar kitaip pažeidžiamos nuosavybės teisės. Priešingai, iš byloje esančio ieškovo susirašinėjimo su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija matyti, kad ši neprieštaravo, jog ieškovas pastatą nuosavybėn perleistų kitam asmeniui. Taip pat nėra duomenų, kad direkcija būtų trukdžiusi ieškovui vykdyti veiklą.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija laiko nepagrįsta ir neteisėta Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Susisiekimo ministerija per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigotos atlikti visus veiksmus dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams, ir todėl šią sprendimo dalį panaikina ir ieškinį atmeta.
Dėl nuostolių, atsiradusių nesudarius pirkimo-pradavimo sutarties
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008 m. balandžio 14 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ,,Baltspeda“. Šia sutartimi buvo sutarta parduoti pastatą už 5 800 000 litų UAB ,,Baltspeda“ ir numatyta sąlyga – jeigu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sutiks nuomoti žemės sklypą ne trumpesniam nei ketverių metų laikotarpiui (t. 1, b. l. 20).
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2008 m. spalio 27 d. raštu ieškovui atsakė, kad pastato pardavimui neprieštarauja, tačiau žemę sutinka išnuomot ne ilgiau kaip vienerių metų terminui, nes pagal baigiamą rengti detalųjį planą pastatas numatytas nugriauti (t. 1, b. l. 31). 2008 m. spalio 31 d. raštu UAB ,,Baltspeda“ ieškovui pranešė, kad atsisako sandorio pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 32).
Ieškovas iš šių aplinkybių kildina ieškinį – nurodo, kad jam dėl nesudarytos pirkimo-pardavimo sutarties atsirado nuostoliai, susidarantys iš skirtumo tarp numatytos pastato pardavimo kainos ir realios rinkos vertės (1 945 000 Lt) ir iš Parex bankui sumokėtų palūkanų (99 698 Lt). Preliminarioje sutartyje sutarties šalių atsakomybė už pagrindinės sutarties nesudarymą nenumatyta (t. 1, b. l. 20). Ieškovas nurodo, kad už jam atsiradusius nuostolius atsakingi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nekontroliavusi direkcijos veiklos, o taip pat ir Lietuvos valstybė.
Teisėjų kolegija su ieškovo pozicija nesutinka.
Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš delikto. Atsakomybei kilti turi būti nustatytos įstatyme išvardintos sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kaltė, jeigu įstatymas nenumato atsakomybės be kaltės (CK 6.245-248 str.). Ieškovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto neteisėtais veiksmais laiko jo atsisakymą išnuomoti žemę ketverių metų laikotarpiui potencialiam pastato pirkėjui – UAB ,,Baltspeda“.
Pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnį, uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms (2 p.). Byloje nustatyta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo išnuomojusi ieškovui 883 kvadratinių metrų ploto žemės sklypą iki 2012 m. balandžio 18 d. (t. 1, b. l. 34-48). Žemė išnuomota ne viena nuomos sutartimi, o keliomis sutartimis nuo 2006 metų. Nei šiose sutartyse, o taip pat ir Klaipėdos valstybinės jūrų uosto įstatyme nėra įtvirtinta uosto direkcijos pareiga išnuomoti žemę. Todėl atsakovui nebuvo pareigos išnuomoti žemę ir ieškovui ar jo nurodytam potencialiam pirkėjui tokiam terminui, kokio pageidavo ieškovas, ir šis veiksmas – atsisakymas išnuomoti žemę ketveriems metams negali būti laikomas atsakovo neteisėtu veiksmu, taigi nėra vienos iš civilinės teisinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, tuo pačiu nėra ir kaltės. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė ir pačios žalos fakto.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).
Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų gavęs iš UAB ,,Baltspeda“ 5 800 000 litų sumą. Ieškovo pateiktas į bylą Nordea banko raštas (t. 1, b. l. 22) tik nurodo, kad bankas svarsto laidavimo galimybę, gaunant įmonei kreditą, bet nepatvirtina, kad toks kreditas tikrai bus suteiktas. Kitų įrodymų apie realią galimybę gauti minėtą sumą pinigų, nepateikta, pačioje preliminarioje sutartyje nurodymas, kad pastatas bus perkamas būtent už 5 800 000 kitų sumą, nėra pakankamas įrodymas. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, preliminarioji sutartis neįregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.
Todėl nesant įstatyme įtvirtintų sąlygų civilinei teisinei atsakomybei kilti, ieškovo reikalavimas atlyginti jam nuostolius dėl negautų pajamų netenkintinas.
Taip pat teisėjų kolegija laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bankui sumokėtų palūkanų. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2006 metais pastato Nemuno g. 22, Klaipėdoje, pirkimui iš Parex banko gavo 1 600 000 litų kreditą. Iš banko pažymos matyti, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. vasario 15 d. sumokėjo bankui 99 698,94 Lt palūkanų (t.1, b.l. 33). Šis laikotarpis nurodytas nuo sekančios dienos, kai buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b.l. 20). Kada šalys sudarys pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nėra aptarta. Įstatyme įtvirtinta, kad preliminarioje sutartyje nenurodžius pagrindinės sutarties sudarymo termino, ji turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.). Vadinasi, net jeigu ir būtų parduotas pastatas už preliminarioje sutartyje nurodytą sumą, tai galėjo būti padaryta po tam tikro termino, vėliausiai – po metų. Todėl nepagrįsta laikyti, kad nesudarius pagrindinės sutarties, bankui mokėtos palūkanos jau nuo sekančios dienos laikytinos ieškovo nuostoliais.
Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, palūkanos buvo mokamos ne dėl atsakovų veiksmų, o už ieškovo gautą iš banko kreditą, todėl palūkanos negali būti laikomos nuostoliais, atsiradusiais ieškovui dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Ši ieškovo dalis teismo atmesta pagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinant atsakovo apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos po 65 Lt žyminio mokesčio UAB „Gloksinija“. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už apeliacinį skundą sumokėjo 130 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 8). Šios bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo. Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas turėjo 7 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 66, t. 3, b. l. 9). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės, negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga sumažinti priteistiną ieškovui advokato pagalbos išlaidų dydį iki 3 000 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių, iš ieškovo atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priteistina 3 130 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovai VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija įpareigoti per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus teisinius ir faktinius veiksmus dėl 1 325,82 kv. m bendro ploto administracinio pastato su poilsio patalpomis, priklausančio UAB „Gloksinija“, esančio 0,0883 ha ploto nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams, ir šią ieškinio dalį atmesti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos priteista po 65 Lt žyminio mokesčio UAB „Gloksinija“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Gloksinija“ (į. k. 140763894) atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (į. k. 240329870) 3 130 Lt (tris tūkstančius šimtą trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.