Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-462-873/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-23
Bylos Nr.
1-462-873/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
M. M.
Kaltinamasis
E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-462-873/2014Teisminio proceso Nr.1-10-9-00216-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. Ž.,sekretoriaujant Joanai Krivaitei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. M.,kaltinamajam E. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2012 m. spalio 27 d., apie 07.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilių girtumas), viešoje vietoje, prie daugiabučio namo Keramikų g. 18, Vilniuje, dėl menkavertės dingsties nukentėjusiajam M. M. vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, nuo ko šis parkrito ant žemės. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tris kartus koja spyrė į stovintį M. M. automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelėse padarydamas tris įlenkimus, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta 410 Lt turtinė žala. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam bandant jį sulaikyti, netoli Keramikų g. 16, Vilniuje, esančios vaikų aikštelės jis vieną kartą kumščiu sudavė M. M. į veidą, tuo padarė nukentėjusiajam M. M. poodines kraujosruvas akies srityje, odos nubrozdinimus apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais E. G. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino. Duodamas parodymus paaiškino, kad jis sutinka su viskuo, kas surašyta kaltinamajame akte. Įvykis galėjo būti 2012 m. spalio 27 d., apie 07.00 val. ryto. E. G. buvo prie Keramikų g. 18, ėjo namo iš miesto. Prieš tai buvo klube su draugais. E. G. buvo neblaivus. Jis priėjo prie nukentėjusiojo, paprašė cigaretės, parvežti namo. Nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, kodėl jo klausė, ar gali parvežti namo, nežino. Nukentėjusysis nesutiko to padaryti, su juo susistumdė, susimušė. E. G. spyrė į automobilio dureles, nes supyko, kad jo nepavežė. Spyrė koja, dureles įlenkė. Gali būti, kad spyrė tris kartus. E. G. sudavė nukentėjusiajam į galvą, jie abu buvo pargriuvę ant žemės. E. G. bėgo link namų, nukentėjusysis jį pagavo, su juo vartėsi ant žemės, atvyko policija. Policiją iškvietė nukentėjusysis. E. G. neneigia, kad sudavė nukentėjusiajam į veidą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo parodymai atitinka jo įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. rugpjūčio 23 d. protokolo duomenims ( b. l. 47-50).

Nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad jis asmeniškai kaltinamojo nepažįsta. 2012 m. spalio 27 d. jį į namus parvežė automobiliu, buvo grupės susitikimas. Kai M. M. rinkosi daiktus, prie jo pradėjo kabinėtis kaltinamasis, prašė parvežti namo, į Antakalnio gatvę. M. M. atsisakė, buvo išgėręs pats. Kaltinamasis pagrasino, kad atims automobilį, buvo ginčas. M. M. apsisuko ir ėjo tolyn, gavo smūgį į galvą, nugriuvo ant žemės. Kai atsisėdo, pamatė, kad kaltinamasis sėdi jo automobilyje. M. M. nubėgo prie automobilio, rakteliai buvo jo kišenėje. Kaltinamasis išlipo iš automobilio. M. M. įsėdo į automobilį, atsisukęs pamatė, kad kaltinamasis spardo automobilio dureles. M. M. supyko, pradėjo jį vytis, sulaikė, besivydamas iškvietė policiją. M. M. buvo suduota kumščiu į veidą ir galvą, dėl kabių jam buvo sudraskyta apatinė lūpa. Teko grumtis, nes nebuvo kaip kitaip sulaikyti. Į dureles kaltinamasis spyrė mažiausiai 3 kartus, buvo likę kojų pėdsakai, trys įlenkimai.

Nukentėjusiojo parodymai atitinka jo parodymų patikrinimo vietoje 2013 m. balandžio 26 d. protokolo ( b. l. 39-42) duomenims.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2854/12(02) duomenimis, M. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akis srityje, odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( b. l. 12).

Antstolės R. S. 2012 m. spalio 30 d. protokolo duomenimis, apžiūrėto automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durelės trijose vietose įlenktos ( b. l. 13-17).

Alkotesterio kvito duomenimis, E. G. 2012 m. spalio 27 d., 08.02 val., nustatytas 2,44 promilių girtumas ( b. l. 31).

Teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad E. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta.

Kaltinamasis neneigė sudavęs smūgių nukentėjusiajam, spardęs automobilį, paaiškino, kad taip elgėsi, būdamas neblaivus, nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, kodėl prie jo priėjo, paprašė pavežti, atsakyti negali. Analogiškus parodymus teisme davė nukentėjusysis, paaiškino, kad jis kaltinamojo anksčiau nepažinojo, kaltinamasis jo paprašė pavežti, atsisakius, sudavė jam smūgius, spardė jo automobilį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2854/12(02) duomenimis nustatyti nukentėjusiajam M. M. padaryti sužalojimai. Antstolės R. S. 2012 m. spalio 30 d. protokolo duomenimis nustatyti automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad šiais tarpusavyje sutampančiais duomenimis įrodyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajam M. M. kumščiu sudavė į galvą, tris kartus koja spyrė į stovintį M. M. automobilį, vairuotojo pusės durelėse padarydamas tris įlenkimus, nukentėjusiajam bandant jį sulaikyti, kumščiu sudavė M. M. į veidą, tuo padarė nukentėjusiajam M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiuos veiksmus kaltinamasis atliko be priežasties, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis veiksmus nukentėjusiajam ir jo turtui atliko dėl menkavertės dingsties – dėl to, kad nukentėjusysis atsisakė jį pavežti. Ši aplinkybė tikslintina, įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms. Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, prie daugiabučių namų Keramikų g. 18, 16, Vilniuje, kur galėjo išeiti gyventojai, kaltinamasis elgėsi įžūliai: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė smūgius nukentėjusiajam, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat vandališkai: tris kartus spirdamas į nukentėjusiojo automobilio dureles ir jas sulankstydamas, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. E. G. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Nukentėjusysis M. M. pareiškė ieškinį dėl turtinės ( b. l. 37) ir neturtinės ( b. l. 117-118) žalos atlyginimo. Nukentėjusysis dėl turtinės žalos nurodė, kad jam buvo apgadinta transporto priemonė – žala 496,1 Lt, apmokėta už specialisto išvadą – 56 Lt, už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo aktą – 20 Lt, pašto išlaidos – 4,10 Lt, viso turtinė žala – 576 Lt.

Nukentėjusiojo paaiškinimai apie turtinės žalos dydį patvirtinti dokumentais: antstolio kvito duomenimis, už fakto konstatavimą sumokėta 20 Lt ( b. l. 18), UAB „Juta“ defektinio 2013-01-24 akto duomenimis, darbų ir detalių kaina (be PVM) automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 410 Lt (b. l. 19), kvito duomenimis, valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sumokėta 56 Lt ( b. l. 120), kvito duomenimis, pašto išlaidos – 4,10 Lt ( b. l. 121).

Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų veido sužalojimų jis patyrė gėdą. Apatinės lūpos sužalojimas iš vidaus sukėlė ypatingą skausmą ir didelį nepatogumą, kadangi apie porą savaičių, kol užgijo žaizdos, negalėjo kasti nieko kieto. Ant abiejų rankų buvo padaryta daugybė sužalojimų, abi rankas skaudėjo apie mėnesį, rankos atrodė labai neestetiškai. Dėl kaltinamojo veikos jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sugaišo daug laiko. Prašo priteisti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl neturtinės žalos teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, skausmą, buvo gėda sumuštam eiti į universitetą, visos rankos buvo sudraskytos. Dėl to, kad lūpa buvo sudraskyta, buvo sunku valgyti.

Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintinas.

Teismas daro išvadą, kad turtinės žalos dydis yra pagrįstas dokumentais, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jo dydžio kaltinamasis neginčijo. Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, jog dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. M. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais. Neturtinė žala šioje byloje padaryta E. G. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, tiek E. G., tiek M. M. – jauno amžiaus, darbingi asmenys. Nusikalstama veika padaryta ir turtinė žala, jos dydis nėra žymus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/3 suformuluota nuostata, kad vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2013 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje G. L. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., iš jo priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144/2010 atmestas nuteistojo kasacinis skundas. Šioje byloje M. J. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., nukentėjusiajam (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, atlygintinos M. M., dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – yra nedirbantis, taip pat į aplinkybę, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad M. M. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, atlygintina 500 Lt neturtinės žalos.

E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. E. G. neteistas (b. l. 56-57), administracine tvarka baustas (b. l. 68-73), nėra registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( b. l. 75), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2008-12-16 iki 2008-12-18, diagnozė: socializmuotas elgesio sutrikimas ( b. l. 77), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 76).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. G. yra jauno amžiaus, neigiamai įvertino savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiojo. Šią aplinkybę teismas vertina mažinančia kaltinamojo pavojingumą. E. G. neteistas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai E. G. gali būti pasiekti skiriant švelniausios rūšies bausmę, numatytą BK 284 str. 1 d. sankcijoje, jos dydį nustatant mažesnio nei įstatymo ( BK 46 str. 2 d.) numatyto vidurkio.

E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52), paliktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirti bausmę - viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. G. palikti.

M. M. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti, priteisti iš E. G. 500 Lt neturinei žalai atlyginti ir 576 Lt turtinei žalai atlyginti M. M. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja N. Ž.