Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-38-559/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
2-38-559/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02353-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Bučmienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
Jonavos „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Neringa Grubliauskienė, Gintarė Girdzijauskienė
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-38-559/2012Proceso Nr. 2-17-3-02353-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5; 18.2.2; 125.7; 116.4 (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 10 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bučmienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,

dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovo atstovėms Inai Skurdelienei ir advokatei Gintarei Girdzijauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinei mokyklai, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinį palaiko, prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktoriaus 2011-08-31 įsakymą Nr.P-69, neteisėtu ir šį įsakymą panaikinti, o ją grąžinti į darbą; prašo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; prašo priteisti ieškovei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė D. S. ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad 2008-10-20 su Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindines mokyklos direktoriumi pasirašė neterminuotą darbo sutartį Nr. 138, pagal kurią buvo priimta dirbti pradinių klasių mokytoja. Šioje mokykloje jos nepertraukiamas darbo stažas yra trisdešimt metų. Jonavos 3-iojoje vidurinėje mokykloje 1999 m. birželio 29 d. jai buvo suteikta pradinių klasių vyr. mokytojos kvalifikacijos kategorija. 2002 m. Šiaulių universiteto Kvalifikacijos institute baigė edukologijos krypties pradinio ugdymo pedagogikos studijų programą ir jai buvo suteiktas edukologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija. 2010-2011 mokslo metais Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje buvo pirmos klasės mokytoja. 2011-06-07 mokyklos direktorė Ina Skurdelienė jai įteikė įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, kuriuo buvo įspėta, kad mažėjant pradinių klasių komplektų skaičiui, bus atleista iš darbo nuo 2011-08-22. Tokie įspėjimai buvo įteikti visoms mokyklos pradinių klasių mokytojoms. Visos mokykloje dirbančios pradinių klasių mokytojos turi aukštąjį išsilavinimą, bei vyr. mokytojų kvalifikacijos kategorijas, išskyrus J. R., kurios išsilavinimas yra aukštesnysis, kvalifikacijos kategorija - vyr. mokytoja. Ieškovei sugrįžus į darbą po vasaros atostogų, kurios truko nuo 2011-06-22 iki 2011-08-19, 2011 m. rugpjūčio 22 d. mokyklos direktorė Ina Skurdelienė ieškovei žodžiu pasiūlė dirbti mokytojo padėjėja. Ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu. Tai buvo paskutinė diena, po kurios ieškovė turėjo būti atleista, tačiau įsakymo apie atleidimą direktorė tą dieną nepasirašė. 2011-08-26 mokyklos direktorė ieškovei įteikė raštišką pasiūlymą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, o 2011-08-30 ieškovė pateikė mokyklos direktorei pareiškimą, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Jai nesutikus, 2011-08-31 direktorės įsakymu Nr. P-69, buvo nutraukta darbo sutartis pagal LR DK 129 str.1 d. Ji mano, kad iš darbo buvo atleista be teisėto pagrindo, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, nes tarp kolegių, kurioms buvo įteikti įspėjimai apie atleidimą iš darbo, buvo mokytoja J. R., turinti žemesnę kvalifikaciją nei ieškovės. Be to, 2011-06-07 įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą buvo nurodyta darbo sutarties nutraukimo data 2011-08-22, tačiau tą dieną, ieškovė nebuvo atleista iš darbo, todėl pagrįstai tikėjosi, kad bus palikta darbe. Įspėjimo laikotarpiu nuo 2011-06-07 iki 2011-08-22 ieškovei nebuvo pasiūlytas joks kitas darbas ir kitos pareigos. Per įspėjimo laikotarpį ieškovei ne tik nebuvo pateiktas pasiūlymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, bet ir nebuvo pasiūlytas laisvas nuo darbo laikas, kad galėtų ieškoti naujo darbo. Taip pat atleidžiant ieškovę iš darbo buvo pažeistos DK 134 straipsnio nuostatos, suteikiančios garantijas darbuotojų atstovams, nes 2009-11-16 Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindines mokyklos darbo tarybos rinkimų komisijos posėdyje ji buvo išrinkta į Darbo tarybą. 2011-06-07 atsakovas kreipėsi į Darbo tarybą prašydamas sutikimo svarstyti pradinio ugdymo mokytojos D. S. kandidatūrą dėl įspėjimo atleidžiant iš darbo, tačiau dėl atleidimo iš darbo atsakovas nesikreipė į Darbo tarybą. Be to, darbuotojams atstovaujančio organo sutikimas galioja, kol pasibaigia šio DK 130 straipsnyje nustatyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai (DK 134 str. 5 dalis.), o įspėjimo laikotarpis baigėsi 2011-08-22. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovė nurodo, kad ji iš darbo buvo atleista nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant DK 130 str., 134 str., 135 str. nuostatas, todėl ieškovė prašo grąžinti ją į darbą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes mokyklos direktorė Ina Skurdelienė atleido ją iš darbo be teisėto pagrindo, tuo pažeisdama ieškovės, kaip darbuotojos teises ir teisėtus interesus. Direktorė jos atžvilgiu pademonstravo visišką nesiskaitymą su mokytoja, kuri šioje mokykloje išdirbo 30 metų. Dėl ieškovės darbo niekas nereiškė jokių pretenzijų, jos atžvilgiu nėra taikytos drausminės nuobaudos, ji mano, kad direktorės sprendimas atleisti būtent ieškovę iš darbo, o ne kolegę, kurios kvalifikacija yra žemesnė negu ieškovės, nenurodant jokių pagrįstų priežasčių, o tik vadovaujantis savo subjektyvia nuomone, savo norais, ieškovę, kaip asmenį, kuri atsakovei buvo lojali ilgą laiką, pažemino, sumenkino, kaip asmenybę buvusių bendradarbių akyse. Taip pat ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo teiginys, kad ieškovės santykiai su mokytojų kolektyvu nėra geri, jai yra didelė staigmena, nes visada su kitais mokytojais, ypač su pradinių klasių mokytojais, ji palaikė šiltus ir draugiškus santykius, konfliktų nebuvo. Ji buvo Darbo tarybos sekretorė. Darbo tarybos posėdis vyko 2011 m. birželio 9 d. Prašymas darbo tarybai buvo pateiktas po to, kai ieškovė jau buvo gavusi įspėjimo lapelį.

Atsakovo Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktorė Ina Skurdelienė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad 2011-06-07 ji, Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktorė Ina Skurdelienė, pateikė prašymą mokyklos Darbo tarybai prašydama apsvarstyti pradinio ugdymo mokytojos D. S. kandidatūrą dėl įspėjimo atleidžiant iš darbo, kad nebūtų pažeistas visų pradinio ugdymo mokytojų lygiateisiškumo principas. 2011-06-07 ieškovei D. S. buvo įteiktas įspėjimas Nr. S-245, kuriame nurodoma, jog ieškovė, mažėjant pradinių klasių komplektų skaičiui, bus atleista iš darbo nuo 2011-08-22. 2010-06-09 Darbo tarybos posėdžio protokolas Nr. 7 patvirtinta, jog apsvarstytas 2011-06-07 Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ direktorės Inos Skurdelienės siūlymas atleisti pagrindinio ugdymo mokytoją D. S. ir balsų dauguma pritarta direktorės siūlymui. 2011-08-26 direktorė kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrių su prašymu pateikti informaciją apie laisvas mokytojų darbo vietas kitose Jonavos rajono savivaldybės mokyklose. Ieškovei nepageidaujant dirbti pakeistomis darbo sąlygomis 2011-08-31 Jonavos „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės įsakymu Nr. P-69 ieškovė D. S. buvo atleista iš darbo. Ieškovės ieškinyje nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatomis, mokytojo kvalifikacija yra apibrėžiama ne išsilavinimo lygiu, o kvalifikacijos kategorija, kuri, šiuo atveju, visos mokyklos mokytojų yra vienoda, t. y. - vyresniojo pradinių klasių mokytojo kvalifikacija. Mokytojo kvalifikacija apima platesnį profesinių reikalavimų mastą nei tik išsilavinimas. Šiuo atveju išsilavinimas ar išsilavinimo cenzas neturi lemiamos reikšmės mokytojo kvalifikacijai, todėl ieškovė šiuo atžvilgiu neturėjo pirmumo teisės būti palikta dirbti. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog praėjus įspėjimo dėl atleidimo iš darbo galiojimo terminui, ji tikėjosi, jog išsaugos darbo vietą, nes atsakovas 2011-08-26, siekdamas ieškovę perkelti į kitą darbo vietą, pateikė Jonavos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir skyriui prašymą, informuoti apie laisvas mokytojos darbo vietas Jonavos rajono savivaldybės mokyklose. Šis prašymas patvirtina faktą, jog atsakovas dėjo visas pastangas tam, kad būtų užtikrinta darbo vieta ieškovei. Be to ieškovei 2011-08-22 buvo pasiūlyta užimti kito darbo pobūdžio vietas mokykloje, tačiau ieškovė atsisakė. Atsakovas įgyvendino visus darbdaviui keliamus reikalavimus, atleidžiant darbuotoją iš darbo ne dėl darbuotojo kaltės, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovei buvo suteiktas protingas bei sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkantis laiko tarpas, kurį ieškovė galėjo išnaudoti naujos darbo vietos paieškoms. Ieškovė po 2011-08-22 nesiruošė grįžti į darbo vietą, nes visiškai nesiruošė mokslo metams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš darbo buvo atleista pagrįstai ir teisėtai, todėl vidutinis darbo užmokestis ieškovės naudai nėra priteistinas. Ieškovės argumentai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi atsakovas ieškovę iš darbo atleido pagrįstai ir teisėtai, bei kitais savo veiksmais, tokiais kaip: siūlymais dėl kitos darbo vietos, kreipimusi į Jonavos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrių, įrodo, jog su ieškove visuomet buvo elgiamasi pagarbiai, buvo įvertinta ieškovės kvalifikacija bei darbo stažas, todėl negalima teigti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą. Teismo posėdyje mokyklos direktorė papildomai paaiškino, kad susidarė tokia padėtis, kad mokykla kasmet surenka vis mažiau mokinių, be to šiais, t. y. 2011/2012 mokslo, metais viena mokytoja grįžo iš vaiko priežiūros atostogų, o dar sumažino pradinių klasių skaičių, todėl reikėjo spręsti mokytojų atleidimo klausimą. Ji buvo pastebėjusi ieškovės išskirtines savybes mokėjimą tvarkyti ir rengti dokumentus, todėl manė, kad pasiūlymas jai dirbti kitą darbą (bibliotekininko ar mokytojo padėjėjo) bus mažiau skausmingas. Jai žinoma, kad tarp ieškovės ir kitų mokytojų buvo kilę konfliktai, tačiau smulkmenų ji nežino. Kad nebus suformuotos dvi pirmos klasės, paaiškėjo rugpjūčio 25-27 dienomis. Kai buvo įteikti įspėjimai, birželio mėnesį ji kito darbo nesiūlė, nes mokytojos tuo metu ėjo atostogauti, darbas buvo siūlomas grįžus iš atostogų. Per vasarą padėtis galėjo pasikeisti, nes padidėjus vaikų skaičiui, galėjo būti suformuota papildoma klasė. Atsakymo iš Švietimo skyriaus jie raštu negavo, buvo pasakyta žodžiu, kad darbo vietų nėra. Įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpį lėmė mokytojų sugrįžimas iš atostogų, jai nėra žinoma, ar atostogų laikas įskaitomas į įspėjimo laiką. Ji ypatingai nagrinėjo dokumentus įrodančius mokytojų kvalifikaciją. Tokią išvadą leido padaryti visų dokumentų analizė, pamokų stebėjimas. Pirmiausiai kreipė dėmesį į asmenis, auginančius vaikus, į darbo stažą, prašė Darbo tarybos sutikimo. Dabar tik suprato, kad reikėjo kreiptis į Darbo tarybą dar vieno sutikimo dėl atleidimo iš darbo. Konkrečiai dėl atleidimo nesikreipė, nes sutapatino su įspėjimu. I.Skurdelienė paaiškino, kad tarp įspėtų asmenų nebuvo tokių, kurie buvo sužaloti ar susirgo profesine liga, nebuvo tokių, kurie vieni augintų vaikus iki 16 metų ar prižiūrėtų kitus šeimos narius, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, nedarbingumas ir pan., tarp įspėtų asmenų buvo dvi mokytojos, neturinčios 10 metų darbo stažo - mokytojos V. K. ir D. G., kuri grįžo iš dekretinių atostogų. Tarp įspėtų asmenų nebuvo tokių, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau nei 3 metai. Viena iš mokytojų ieškovė D. S. buvo išrinkta į atstovaujamąjį organą, todėl direktorė ir kreipėsi į Darbo tarybą, kad nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas ir galėtų vertinti mokytojas lygiateisiškai, atsižvelgiant į kvalifikacijas, veiklos pobūdį ir darbo kokybę. Mokytoja J. R. yra žinoma mieste, mokytoja D. G. augina du mažamečius vaikus, o mokytoja V. K. yra viena iš kvalifikuočiausių pradinių klasių mokytojų ir jos atleidimas padarytų didelę neigiamą įtaką mokyklos darbui, ji turi aukštesnę kvalifikaciją prieš kitus mokytojus.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja J. R. parodė, kad direktorė buvo pakvietusi jas dvi su ieškove ir pasakė D. S., kad nori, jog ji dirbtų kitą darbą, o D. S. atsakė, kad ji nori būti mokytoja. Jai kito darbo nesiūlė, nors būtų ėjusi dirbti kitą darbą. Įspėjimus gavo visos pradinių klasių mokytojos. Su ieškove ji nesipyko, konfliktų mokykloje nebuvo, buvo tik po to, kai ieškovę atleido. Ji yra baigusi pedagoginę mokyklą, išsilavinimas – nebaigtas aukštasis. Ji pasirašė mokytojų surašytame rašte, nes kiti mokytojai to paprašė, be to nenorėjo būti toliau ieškovės įžeidinėjama. Ieškovė buvo priešiška jos atžvilgiu, priekaištaudavo, kad ji nesimoko. Šiuo metu jai yra likę 3 metai iki pensijos (nors vasarą tokio termino dar nebuvo). Vietoje ieškovės į klasę atėjo dirbti D. G..

Liudytoja V. K. parodė, kad ji yra pradinio ugdymo mokytoja nuo 1995 m. 2011-12-23 ji pasirašė raštą, kad nepageidauja, jog ieškovė grįžtų į darbą, nes mano, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai norėdama grįžti į darbą, nes jai buvo pateikti keli darbo pasiūlymai, kurių ji atsisakė. D. S. yra sakiusi, kad nori grįžti tam, jog po to išeitų. Jei ji grįš, tai kažką turės atleisti, o tai neteisinga, ji išgyvena dėl savo ir kitų darbo vietos. Rimtų konfliktų su ieškove nebuvo. Ji nėra Darbo tarybos narė. D. S. priklausė Darbo tarybai, nes jos ją delegavo nuo pradinių klasių, nes tuo metu ja pasitikėjo.

Liudytoja V. J. parodė, kad ji dirba mokykloje socialine pedagoge. Ji surašė ir pasirašė mokytojų raštą, kad ieškovė negrįžtų į darbą, nes yra susidariusi tokia situacija, kad pastoviai mažėja mokinių skaičius ir dėl to turi išeiti mokytojai, todėl būtų teisinga, jei ieškovė negrįžtų. Tai lėmė ekonominės priežastys, didelių nesutarimų su ieškove nebuvo. Buvo atvejis, kai ieškovė atsisakė vykti aplankyti vaiko iš socialinės rizikos šeimos. Ieškovės grįžimas neigiamai įtakotų kitus mokytojus. Nepasitenkinimo ieškovės darbu atvejų ji nežino.

Liudytoja J. D. parodė, kad ji mokykloje dirba psichologe nuo 2010 m. Su ieškove mažai bendravo. Ji taip pat pasirašė mokytojų raštą. Pastoviai mažėjant mokinių skaičiui, natūralu, kad mokytojai netenka darbo, o ieškovei buvo pasiūlyta dirbti kitą darbą. Jai teko mažai bendrauti, tačiau iš kitų yra girdėjusi, kad ieškovė yra konfliktiška. Ieškovės grįžimas į darbą būtų sudėtingas tiek ieškovei, tiek kitiems mokytojams, jaustųsi įtampa. Nukentėtų darbo našumas, mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas.

Liudytoja G. R.-K parodė, kad ji yra mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, taip pat informatikos mokytoja ir Darbo tarybos pirmininkė. Mokykloje dirba nuo 2001 m. Darbo taryba egzistuoja keli metai, ypatingų klausimų neteko spręsti, pagrinde svarstomi klausimai, susiję su mokytojų atlyginimais ir kvalifikacijomis. Darbo tarybai buvo pateiktas direktorės prašymas dėl lygiateisiškumo atleidimo svarstant vienodai visas pradinių klasių mokytojas. Prašymas buvo suformuluotas ne visai teisingai, nebuvo paminėtas žodis „lygiateisiškumas“ (tiksliai neprisimena) ir direktorė jį patikslino. Prašymas buvo birželio 7 d. Jie taryboje prašymą apsvarstė ir pritarė (iš 5 pritarė 4), kad nebūtų pažeistos visų teisės. Direktorė jiems paaiškino situaciją, kad mažėja pradinių klasių skaičius, kad visas mokytojas įspės dėl atleidimo. Kadangi D. S. buvo tarybos narė, direktorė turėjo prašyti tarybos pritarimo, kad ieškovė būtų svarstoma vienodai kaip ir kitos pradinių klasių mokytojos. Taryba birželio 9 d. svarstė klausimą dėl to, kad D. S. būtų vienodai svarstoma su kitomis pradinių klasių mokytojomis. Atsakymas direktorei buvo posėdžio protokolas. Ji taip pat pasirašė mokytojų raštą dėl D. S.. Jos nuomone, direktorė, prieš priimdama tokį sprendimą, apsvarstė visas galimybes, ieškovė buvo realiausias kandidatas. Asmeninės nuomonės apie ieškovę neturi, ji nekuruoja pradinių klasių. Ji negali atsakyti į klausimą, ar direktorė galėjo atleisti ieškovę po to, kai jie (taryba) priėmė sprendimą. Atleidimo dokumentų ji nematė. Papildomai nieko taryba nesvarstė, buvo tik sutikimas dėl įspėjimo, kuris būtų įteiktas visoms pradinių klasių mokytojoms. Jei ieškovė bus grąžinta į darbą, situacija bus sudėtinga, mažėjant mokinių skaičiui, kitais metais bus dar mažiau pradinių klasių ir vėl reiks kažką atleisti. Negali ji pasakyti, ar direktorei reikia tarybos sutikimo atleisti.

Liudytoja G. Š. parodė, kad mokykloje ji dirba nuo 1983 m., šiuo metu ji yra direktorės pavaduotoja ugdymui. Ji taip pat pasirašė mokytojų raštą dėl ieškovės. Mokykloje kasmet vienas ar kitas mokytojas netenka darbo, nes mažėja vaikų ir darbo vietų. Kitų metų perspektyva taip pat liūdna. Dabar dirba 5 pradinių klasių mokytojos, o ateinančiais metai sujungus dvi klases liks tik 3 mokytojos. Jei ieškovė grįžtų, ji darbo neturėtų, be to jai buvo siūlytas kitas darbas. Mokytojo darbą apsprendžia kvalifikacija. Išsilavinimo cenzas lemia mokytojo kompetencijos visumą, kvalifikacinė kategorija lemia daugiau negu išsilavinimo cenzas. Mokytojas turintis žemesnį išsilavinimą gali gauti aukštesnę kvalifikaciją, tai priklauso nuo paties žmogaus. Turi rodyti iniciatyvą, kad apie mokytoją žinotų ne tik mokykloje, bet ir bendruomenėje ir kitose institucijose. Parašyti mokytojų raštą dėl ieškovės ji pritarė dėl ekonominių priežasčių, jei ieškovė grįš į darbą, nežino kaip galės dirbti, o juk buvo siūlomas kitas darbas. Ieškovė kaip mokytoja atliko savo pareigas taip kaip priklausė, nors iniciatyvos trūko. Ji konfliktų su ieškove neturėjo, bet jei ieškovė grįžtų, tai pasikeistų darbo atmosfera, būtų sunku psichologiškai dirbti. J. R. indėlis į mokyklos gyvenimą yra didelis, ji organizuoja rajoninius renginius, dalyvauja respublikiniuose renginiuose, ji neskaičiuoja laiko, galvoja apie mokyklą. Mokinių saviraiškai yra skiriamos kelios neformaliojo ugdymo valandos, tačiau nevisos pradinių klasių mokytojos, taip pat ir ieškovė, turi tokias valandas. Ieškovė neturėjo pradinio ugdymo būrelio, kai jį turėjo mokytojos Janina ir Vilma.

Liudytoja J. T. parodė, kad ji mokykloje dirba nuo 1993 m. spec. pedagoge-logopede. Ji taip pat pasirašė mokytojų raštą, nes manė, kas sprendimas buvo teisingas, o ieškovei buvo siūlyti kiti darbai. Su ieškove bendravo dažnai, gali apibūdinti kaip atsakingą, savo pareigas atliekantį žmogų, bet nevengiantį konfliktų. Asmeninių konfliktų su ieškove neturėjo. Nepatiko ieškovės išsišokimai posėdžių metu, dabar to nėra.

Liudytoja D. G. parodė, kad ji dirba mokykloje nuo 2002 m. pradinių klasių mokytoja. Mokytojų raštą ji pasirašė, nes girdėjo savo adresu ieškovės išsakytus nemalonius jai dalykus, t. y. netiesą. Rugsėjo 1-ąją ji jautė klasės vaikų tėvų nusiteikimą jos atžvilgiu, nes galvojo, kad ateina į klasę mokytoja, kuri nieko nemoka. 2010-2011 mokslo metais ji nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose. Grįžo į darbą 2011-09-01. Ji moko ieškovės buvusius pirmokus. Mano, kad tėvų nusistatymas buvo inicijuotas iš ieškovės pusės, nors asmeninių konfliktų jos neturėjo. Mano, kad ieškovė agitavo tėvus paimti vaikus iš mokyklos. Jos kvalifikacija – vyr. mokytoja.

Liudytoja V. L. parodė, kad mokykloje ji dirba nuo 1983 m. bibliotekininke. Pasirašė mokytojų raštą, nes ieškovei buvo siūlomas darbas bibliotekoje (kaip antro darbuotojo), bet ji atsisakė. Jei būtų antras žmogus, gal neprarastų to antro etato, o dabar liks tik vienas etatas. Kitų priežasčių pasirašyti rašto nebuvo, nors konfliktai su ieškove buvo (tačiau jų neprisimena).

Liudytoja S. Ž. parodė, kad ji mokykloje dirba nuo 2010 m. ūkvede. Mokytojų rašte ji pasirašė nes nesusiklostė jų santykiai su ieškove, santykių gerų nebuvo. Ieškovė jos atžvilgiu elgėsi arogantiškai, nepagarbiai, buvo ne prašoma, o reikalaujama.

Liudytoja R. V. parodė, kad ji mokykloje dirba nuo 1989 m., yra pradinių klasių mokytoja. Raštą pasirašė, nes realiai suvokė savo ir mokyklos padėtį. Yra 5 klasės ir 5 mokytojos, jei ieškovė grįžtų į darbą, tada jai gali pasiūlyti išeiti. Kiekvienas galvoja apie save. Kita priežastis – ieškovei teismas yra kaip kerštas, nes iš bendro jų pokalbio buvo aišku, kad ieškovė yra nutarusi negrįžti į darbą. Įspėjimo lapelį ji gavo kartu su kitomis mokytojomis. Kad ieškovė atleista iš darbo, sužinojo rugsėjo 1 d. Žino, kad buvo nutarta kurti Darbo tarybą, kurios vienas iš iniciatorių buvo ieškovė, nes galvojo, kad Darbo taryba jai bus kaip garantas. Į Darbo tarybą ji nebuvo išrinkta. Pasiūlymai dirbti kitą darbą jai nebuvo pateikti. D. S. dažnai nesutikdavo su kitų nuomonėmis, buvo pakankamai konfliktiška.

Liudytoja V. J. parodė, kad ji mokykloje nuo 1985 m. dirbo fizikos mokytoja. Sumažėjus pamokų skaičiui, jai nuo 1996 m. buvo pasiūlyta dirbti pradinių klasių mokytoja. Pasibaigus mokslo metams buvo įteiktas įspėjimas, kad rudenį ji gali netekti darbo. Jai buvo siūlomas statistikės darbas ir 2 pamokos fizikos. Ji nesutiko, o kad nebus atleista, sužinojo grįžusi iš atostogų rugpjūčio 24-25 d. Mokytojų raštą ji pasirašė dėl susidariusios padėties, jei vienas žmogus grįš, tai kažkas bus vėl atleistas. Ji yra vyresnioji pradinio ugdymo mokytoja. Išsilavinimas aukštasis, 1983 m. baigė pedagoginį institutą, 2002 m. – Šiaulių universitetą, kur įgijo pradinio ugdymo mokytojos specialybę. Su ieškove priešiškų santykių nėra, nors iš ieškovės pusės yra buvę netinkamų pasakymų ar priekaištų jos atžvilgiu. Į Darbo tarybą nariai buvo renkamai mokytojų posėdžio metu ir buvo pasiūlyta D. S..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė D. S., baigusi Vilniaus valstybinį V. Kapsuko universitetą, 1981-08-25 pradėjo dirbti Jonavos 3-oje vidurinėje mokykloje, kuri šiuo metu yra Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė mokykla (1 t. b .l. 37). Neterminuota darbo sutartis su ieškove sudaryta 2008 m. spalio 20 d. (1 t. b. l. 14). 2002 m. ieškovė Šiaulių universiteto Kvalifikacijos institute baigė edukologijos krypties pradinio ugdymo pedagogikos studijų programą ir jai buvo suteiktas edukologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija (1 t. b. l. 38). Prieš tai 1999 m. birželio 24 d. atestacijos komisijos nutarimu D. S. buvo suteikta pradinių klasių vyr. mokytojos kvalifikacijos kategorija (1 t. b. l. 40). Iki atleidimo iš darbo (iki 2011-2012 mokslo metų) ieškovė dirbo pradinio ugdymo mokytoja.

Mažėjant mokinių skaičiui, Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-416 ir 2011 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 1TS-81 su vėlesniais pakeitimais (1 t. b. l. 190-198, 216-225) Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje buvo sumažintas 2011-2012 mokslo metų pradinio ugdymo (1-4) klasių komplektų skaičius nuo 6 iki 5 (1 t. b. l. 216-219). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei atsižvelgiant į mokytojo darbo pobūdį bei specifiką, mokykloje neišvengiamai turėjo būti sumažintas ir pradinio ugdymo mokytojų skaičius – turėjo būti nutraukta darbo sutartis su vienu pradinių klasių mokytoju, todėl mokyklos direktorė 2011 m. birželio 8 d. tuo metu dirbusioms pradinių klasių mokytojoms D. S., V. J., V. K., J. R., R. V. (1 t. b .l. 7, 205, 207, 210, 212) įteikė įspėjimus, kuriuose nurodė, kad mažėjant pradinių klasių komplektų skaičiui, jos bus atleistos iš darbo nuo 2011-08-22, o V. K. - nuo 2011-10-06. Atsakovo paaiškinimu bei liudytojos D. G. parodymais nustatyta, kad pradinių klasių mokytoja D. G. tuo metu, kai buvo įteikiami įspėjimai kitoms mokytojoms, ji buvo vaiko priežiūros atostogose, iš kurių grįžo tik 2011 m. rugsėjo 1 d., todėl jai įspėjimas dėl atleidimo iš darbo nebuvo įteiktas. Šiuo metu D. G. moko ieškovės D. S. buvusios klasės mokinius.

2009 m. lapkričio 16 d. Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje mokytojų susirinkime buvo išrinkta Darbo taryba, kurios nare iki atleidimo iš darbo buvo ir ieškovė D. S. (1 t. b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, mokyklos direktorė 2011-06-07 kreipėsi į Darbo tarybą su prašymu duoti tarybos sutikimą svarstyti pradinio ugdymo mokytojos D. S. kandidatūrą dėl įspėjimo atleidžiant iš darbo, kad būtų nepažeistas visų pradinio ugdymo mokytojų lygiateisiškumo principas (1 t b. l. 9). Mokyklos Darbo taryba šį prašymą apsvarstė 2011 m. birželio 9 d. posėdyje ir protokoline nutartimi nusprendė pritarti mokyklos direktorės prašymui (1 t. b. l. 10, 186, 187).

Mokyklos direktorės 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-41 ieškovei D. S. buvo suteiktos kasmetinės 56 kalendorinių dienų atostogos nuo 2011-06-22 iki 2011-08-19. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimu nustatyta, kad ieškovei grįžus į atostogų, mokyklos direktorė 2011-08-22 žodžiu jai pasiūlė kitas - mokytojo padėjėjo, pareigas. Ieškovė su pasiūlymu nesutiko. Tada ieškovei 2011-08-26 buvo įteiktas įspėjimas raštu, kuriame nurodyta, kad ieškovė buvo įspėta apie atleidimą iš darbo ir siekiant to išvengti, informuoja apie esančias laisvas darbo vietas įstaigoje (bibliotekininko – 0,75 etato, mokytojo padėjėjo – 1 etato, pailgintos darbo dienos grupės auklėtojos – 0,5 etato, darbininko – 0,5 etato, kompiuterių įrangos operatoriaus – 0,75 etato, kiemsargio – 1 etato). Prašo raštu iki 2011-08-31 pranešti apie sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (1 t. b. l. 12). Ieškovė D. S. 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu informavo mokyklos direktorę, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (1 t. b. l. 13). Mokyklos direktorė taip pat 2011-08-26 raštu (1 t. b. l. 56) kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrių su prašymu suteikti pagalbą ir informuoti apie laisvas pradinių klasių ar rusų kalbos mokytojos darbo vietas Jonavos rajono savivaldybės mokyklose, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktorės 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.P-69 (1 t. b. l. 11) ieškovė D. S. remiantis LR Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalimi buvo atleista iš darbo nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d.

Savo reikalavimą ieškovė D. S. motyvuoja tuo, kad ji pagrįstai tikėjosi būti palikta dirbti savo pareigose, nes tarp kitų kolegių, gavusių analogiškus įspėjimus, buvo mokytoja J. R., kurios kvalifikacija buvo žemesnė, negu ieškovės; be to įspėjime buvo nurodyta atleidimo iš darbo diena 2011-08-22, o ieškovę iš darbo atleido nuo 2011-08-31, todėl ieškovė taip pat pagrįstai galvojo, kad ji bus palikta dirbti, be to ieškovei per visą įspėjimo laiką nebuvo siūlomas kitas darbas, jis buvo pasiūlytas tik paskutinę įspėjimo dieną 2011-08-22; taip pat ieškovei per visą įspėjimo laikotarpį nebuvo pasiūlytas laisvas nuo darbo laikas kito darbo paieškoms, kaip tai numato DK 130 str. 3 d.; taip pat buvo pažeistos DK 134 str. numatytos garantijos darbuotojų atstovams, nes ieškovė yra Darbo tarybos narė, be to Darbo taryba davė sutikimą tik dėl įspėjimo, tačiau nebuvo duotas sutikimas atleisti ieškovę iš darbo.

LR CPK 417 straipsnis numato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, bei priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Šiuo atveju teismas prima sprendimą, atsižvelgdamas ne tik į ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą, bet ir į kitas teismo posėdyje paaiškėjusias reikšmingas aplinkybes.

LR DK 129 str. 1 d. nustato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės atleidimo iš darbo priežastis buvo ne jos kvalifikacija, profesiniai gebėjimai ar elgesys darbe, o ekonominės priežastys – dėl mokinių skaičiaus mažėjimo Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais (1 t. b. l. 223-225, 190-198) Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje sumažintas pradinio ugdymo klasių komplektų skaičius. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų viena pradinių klasių mokytoja nebegalėjo atlikti savo darbo funkcijų 2011-2012 mokslo metais, nes tos funkcijos išnyko, nebuvo suformuota viena pirma klasė ir atitinkamai sumažėjo klasių komplektų skaičius, dėl to tolesnis darbuotojo palikimas darbe, panaikinus dalį funkcijų, kitiems darbuotojams reikštų tokio darbuotojo faktinę prastovą; tai lemtų nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius. Šios aplinkybės yra pripažintinos galinčiomis iš esmės pažeisti darbdavio turtinius interesus, todėl siekdamas išvengti nuostolių, darbdavys galėjo inicijuoti vieno darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrą DK 129 straipsnio pagrindais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje vykdyti struktūriniai pokyčiai ir mokytojo etato panaikinimas buvo realūs. Taigi atsakovas turėjo faktinį pagrindą spręsti vieno pradinių klasių mokytojo atleidimo klausimą LR DK 129 str. 1 ir 2 d. numatytais pagrindais.

Pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį sudaro juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą ir kt. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti nurodytų faktų buvimą (CPK 178 str.). Ieškovė D. S. skundžia mokyklos direktorės sprendimą atleisti iš darbo būtent ją, o ne kitą darbuotoją. Tokiu atveju nagrinėjant ieškinį ir teismui priimant sprendimą taip pat būtina išsiaiškinti, ar institucijos vadovo sprendimas atleisti iš darbo konkretų darbuotoją buvo teisėtas, ar nebuvo pažeistos įstatymo nustatytos garantijos tam tikroms darbuotojų kategorijoms, ar buvo atsižvelgta į darbuotojo pirmenybės teisę likti darbe įstatymo numatytais atvejais ir pan.

LR DK 135 str. 1 d. nustato, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis). Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Kai, mažinant darbuotojų skaičių, būti palikti dirbti tarpusavyje konkuruoja du ar daugiau darbuotojų, kurių kvalifikacija yra vienoda, tai dirbti turėtų būti paliekamas labiau socialiai pažeidžiamas darbuotojas.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad dėl mokyklos struktūrinių pokyčių – sumažėjusio pradinių klasių komplektų skaičiaus, turėjo būti atleistas vienas pradinių klasių mokytojas iš esamų šešių, t. y. buvo panaikinta ne konkreti ieškovės pareigybė, o sumažintas tos pačios pareigybės darbuotojų skaičius, todėl vertinant, ar atleidžiant ieškovę iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 str. reikalavimai, reikia nustatyti: a) ar ieškovė turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį DK 135 straipsnio 1 dalies punktą; b) ar kiti atitinkami darbuotojai, palikti dirbti įstaigoje, turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį (kuriuos) DK 135 straipsnio 1 d. punktą ar jos neturėjo; d) ar ieškovei turėjo būti taikoma jos turima pirmenybė ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šioje mokykloje dirba daugiau kaip 30 metų ir ji yra atstovaujamojo organo – Darbo tarybos, narė, todėl ieškovė turėjo pirmenybės teisę būti palikta dirbti dviem aspektais pagal DK 135 str. 1 d. 3 ir 6 punktuose nustatytą pirmumą. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad kitos pradinių klasių mokytojos, kurioms buvo įteikti įspėjimai kartu su ieškove, turėjo pirmumo teisę prieš ieškovę būti paliktos darbe DK 135 str. 1 d. numatytais atvejais. Atsakovo direktorė I. Skurdelienė teismo posėdyje žodžiu patvirtino, kad keturios mokytojos: D. S., V. J., J. R. ir R. V. turėjo daugiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje mokykloje (DK 135 str. 1 d. 3 p.). Šios keturios mokytojos turėjo pirmumo teisę likti dirbti mokykloje tuo atveju, jeigu jų kvalifikacija nebuvo žemesnė už kitų likusių dviejų mokytojų, dirbančių toje mokykloje, kvalifikaciją (DK 135 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo keliamas mokytojų kvalifikacijos ir jos vertinimo klausimas. Ieškovė ne kartą akcentavo savo aukštesnę kvalifikaciją mokytojos J. R. atžvilgiu, o atsakovo atstovė savo atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžių metu taip pat nevienareikšmiškai vertino mokyklos pradinių klasių mokytojų kvalifikacijos lygį, pradžioje nurodė, kad visų pradinių klasių mokytojų kvalifikacijos kategorijos yra vienodos, t. y. vyresniojo pradinių klasių mokytojo kategorijos, tačiau vėliau teismo posėdyje aiškino, kad kitos mokytojos, kaip pavyzdžiui V. K., turi aukštesnę kvalifikaciją ir kad priimant sprendimą dėl atleidimo iš darbo, buvo atsižvelgta į mokytojų kvalifikacijas, veiklos pobūdį ir darbo kokybę. Kasacinio teismo praktikoje kvalifikacijos klausimu laikomasi pozicijos, kad pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 straipsnio 2 daliai taikyti, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-631/2005). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad papildomų specializacijų turėjimas nereiškia aukštesnės kvalifikacijos. Papildoma specializacija nėra papildoma kvalifikacija, atspindinti geresnius darbuotojo įgūdžius pagrindinio (atliekamo) darbo kontekste. Šiuo aspektu teismas atmeta ieškovės argumentus, kad mokytojos J. R. kvalifikacija dėl to, kad jos išsilavinimas yra ne aukštasis, o aukštesnysis, yra žemesnė už ieškovės ir kitų pradinių klasių mokytojų. Bet tuo pačiu teismas atmeta ir atsakovo argumentus, kad kiti mokytojai turėjo aukštesnę kvalifikaciją nei ieškovė, nes teismui nepateikti tai patvirtinantys įrodymai. Priešingai, byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad visoms pradinių klasių mokytojoms, kurioms buvo įteikti įspėjimai dėl atleidimo iš darbo, atitinkamais pedagogų atestacijos komisijos nutarimais buvo suteiktos pradinio ugdymo vyresniųjų mokytojų kvalifikacinės kategorijos (1 t. b. l. 40, 204, 206, 208, 211 ), todėl darytina išvada, kad visų pradinių klasių mokytojų kvalifikacija buvo vienoda ir šia prasme jos viena kitos atžvilgiu pirmumo likti darbe neturėjo, todėl teismas konstatuoja, kad minėtos keturios mokytojos, tarp jų ir ieškovė, turėjo pirmumą likusių dviejų mokytojų V. K. ir D. G. atžvilgiu (DK 135 str. 1 d. 3 p.). Be to pažymėtina, kad ieškove vienintelė iš visų pradinių klasių mokytojų buvo išrinkta į atstovaujantį organą – buvo Darbo tarybos narė, todėl ir šiuo aspektu turėjo pirmumo teisę likti darbe, nepriklausomai nuo jos kvalifikacijos, nes DK 135 str. 1 d. 6 p. nustatyta pirmenybė nepriklauso nuo kvalifikacijos kategorijos. Kvalifikacija vertinama tik tų darbuotojų, kurie turi pirmenybės teisę DK 135 str. 1 d. 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais (DK 135 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė pagal DK 135 str. 1 d. 3 p. turėjo pirmenybės teisę prieš dvi mokytojas V. K. ir D. G. likti darbe, ir pagal DK 135 str. 1 d. 6 p. turėjo pirmenybės teisę prieš visas kitas pradinių klasių mokytojas, t. y. būtent ieškovei turėjo būti taikoma jos turima pirmenybė prieš visas paliktas dirbti mokytojas: V. J., V. K., J. R., R. V. ir D. G., todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas, nutraukęs darbo sutartį su ieškove D. S., turinčia didesnį kaip dešimties metų darbo stažą toje pačioje mokykloje bei esančia atstovaujamojo organo (Darbo tarybos) nare, pažeidė ieškovės pirmenybės teisę būti paliktai dirbti Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje (DK 135 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai).

Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad kai nustatoma, kad darbuotojas turi teisę likti darbe, nepradedama jo atleidimo procedūra ir nebereikia kreiptis į atstovaujamąjį organą dėl sutikimo jį atleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2011). Šiuo atveju, nustačius, kad ieškovė turi pirmenybės teisę prieš visus likusius darbuotojus ir atleidžiant vieną iš šešių tos pačios kvalifikacijos ir pareigybės darbuotoją, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo teisės pradėti atleidimo procedūros ieškovės atžvilgiu, t. y. nebuvo teisinio pagrindo įteikti ieškovei įspėjimą dėl atleidimo iš darbo ir nereikėjo kreiptis į Darbo tarybą dėl sutikimo atleisti darbuotoją iš darbo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui konstatavus, kad buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė likti darbe, bei kad ieškovės atžvilgiu buvo nepagrįstai taikyta jos atleidimo iš darbo procedūra, ieškovės argumentai dėl įspėjimo atitikimo įstatymo reikalavimams, dėl atleidimo iš darbo datos, dėl netinkamo siūlymo perkelti ieškovę į kitą darbą, dėl laisvo laiko suteikimo naujo darbo paieškoms, dėl netinkamo kreipimosi į darbo tarybą, tapo teisiškai neaktualūs. Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bei siekiant užkirsti kelią ateityje galimiems klaidingiems ir neteisėtiems sprendimams, teismas pasisako ir dėl kitų šioje byloje nustatytų teisės pažeidimų.

Atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos arba darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime (DK 19 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad darbuotojų atstovų ir darbdavių interesai savo esme yra priešingi, įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti darbuotojų atstovus, vykdančius savo funkciją, įtvirtino jiems atitinkamas garantijas. Įstatymas numato, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.), laikotarpiui, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Darbo kodekso 129 str. be išankstinio to organo sutikimo (DK 134 str. 1 d.). Tokiu atveju darbdavys, nusprendęs atleisti konkretų darbuotoją, kuris yra atstovaujamojo organo narys, privalo kreiptis raštu į atitinkamą atstovaujamą organą dėl sutikimo atleisti šį darbuotoją iš darbo, o kreipimesi turi būti nurodyta: 1) kurį darbuotojų atstovą ketinama atleisti iš darbo; 2) numatomą atleidimo iš darbo datą; 3) atleidimo iš darbo priežastis (pagrindą) ir aplinkybes, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 4) atsiskaitymo su ketinamu atleisti darbuotoju tvarką. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo ir sutikimą ar nesutikimą atleisti tokį darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu (DK 134 str. 2 d.).

Darbo kodekso 134 straipsnio 5 dalis numato, kad darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turi būti grąžintas į ankstesnį darbą. Kaip nustatyta, ieškovė buvo mokyklos Darbo tarybos narė. Mokyklos direktorė 2011-06-07 prašymu Nr.S-243 raštu kreipėsi į Darbo tarybą prašydama išduoti sutikimą „svarstyti pradinio ugdymo mokytojos D. S. kandidatūrą dėl įspėjimo atleidžiant iš darbo, kad būtų nepažeistas visų pradinio ugdymo mokytojų lygiateisiškumo principas“. Įspėjimas apie atleidimą iš darbo ieškovei pasirašytinai įteiktas 2011-06-08. Darbo taryba, atsižvelgdama į mokyklos direktorės suformuluotą prašymą, jam pritarė 2011-06-09 tarybos posėdyje (1 t. b. l. 186). Pažymėtina, kad darbdavys turi teisę įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį dar ir negavęs profesinės sąjungos sutikimo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, toks sutikimas turi būti gautas iki įspėjimo termino pabaigos, tačiau šiuo atveju darbdavio kreipimasis į Darbo tarybą neatitiko įstatymo nustatytų reikalavimų, nes darbdavys kreipėsi ne dėl Darbo tarybos nario atleidimo iš darbo, o dėl įspėjimo, todėl tokio turinio prašymas galėjo būti suprastas Darbo tarybos narių nevienareikšmiškai ir atitinkamai priimtas galimai klaidingas sprendimas. Be to, Darbo tarybos sutikimas dėl įspėjimo atleidžiant iš darbo ieškovę buvo duotas po to, kai atitinkamas įspėjimas ieškovei jau buvo įteiktas 2011-06-08. Todėl laikytina, kad darbdavio kreipimasis į atstovaujamąjį organą – Darbo tarybą, neatitiko įstatymo keliamų jam reikalavimų ir yra niekinis, o įstatymo nustatyta tvarka į atstovaujamąjį organą dėl ieškovės atleidimo iš darbo tinkamai nebuvo kreiptasi. Jeigu teismas būtų pripažinęs ieškovės atleidimo iš darbo procedūros pradėjimą teisėtu, būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovė atleista iš darbo pažeidžiant DK 134 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir teismo sprendimu turėtų būti grąžinta į ankstesnį darbą (DK 134 str. 5 d.).

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: 1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 2) atleidimo iš darbo data; 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka (LR DK 130 str. 1 ir 2 d.). Kaip jau buvo minėta, mokyklos direktorė 2011 m. birželio 8 d. ieškovei ir kitoms pradinių klasių mokytojoms įteikė įspėjimus, kuriuose nurodė, kad mažėjant pradinių klasių komplektų skaičiui, jos bus atleistos iš darbo nuo 2011-08-22. Atsižvelgiant į įspėjimo turinį teismas daro išvadą, kad šis įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nėra pakankamai informatyvus ir neatitinka LR DK 130 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, keliamų įspėjimo turiniui. Informacija, kuri turi būti nurodyta įspėjime tuo atveju, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, leidžia darbuotojui sužinoti, ar yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. DK 129 str. 2 d. numatyta teisė darbdaviui nutraukti darbo sutartį dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, kartu sukelia darbdaviui pareigą pranešti įspėjamam dėl atleidimo darbuotojui, kokio mąsto struktūriniai pertvarkymai daromi, kokio pobūdžio funkcijų nebevykdys įstaiga po pertvarkymo ir pan. Visos šios aplinkybės reikšmingos darbuotojui dėl to, kad jis galėtų įvertinti, ar teisingą ir atitinkantį įstatymo reikalavimus sprendimą dėl jo atleidimo priėmė darbdavys, kad jis galėtų nuspręsti, ar sutikti su tokiu sprendimu, ar jį ginčyti teisme. Ieškovei įteiktame įspėjime nurodyta konkreti, tačiau nepakankamai informatyvi atleidimo priežastis – pradinių klasių komplektų skaičiaus mažėjimas, nenurodyta kokio pobūdžio šis pertvarkymas yra, kiek ir kokios klasės yra mažinamos, bei nenurodyta, kodėl būtent ieškovei yra įteikiamas šis įspėjimas, t. y. nenurodytos aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas su konkrečiu darbuotoju. Įspėjime taip pat nenurodyta atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka, todėl teismas šiuo atveju konstatuoja ir DK 130 str. 2 d. pažeidimą.

Įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal DK 26 str. taisykles. Šio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą (DK 26 str. 1 d.). Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo (DK 130 str. 4 d.). Šiais atvejais įspėjimo terminas pratęsiamas atitinkamai tiek kalendorinių dienų, kiek jo eigos metu darbuotojas buvo nedarbingas, atostogavo arba kiek užtruko nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka buvo ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo. Teisę nutraukti savo iniciatyva darbo sutartį darbdavys gali įgyvendinti kitą darbo dieną po įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino pasibaigimo dienos (DK 129 str. 1 d., 130 str. 1 d.). Įspėjimas ieškovei dėl atleidimo iš darbo buvo įteiktas pasirašytinai 2011 m. birželio 8 d. (1 t. b. l. 7), jame numatyta atleidimo iš darbo diena – 2011-08-22. Byloje nustatyta, kad įspėjimo laikotarpiu ieškovei buvo suteiktos kasmetinės 56 kalendorinių dienų atostogos nuo 2011-06-22 iki 2011-08-19, t.y. praktiškai didžiąją dalį įspėjimo termino ieškovė buvo kasmetinėse atostogose, dėl to įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas 56 dienomis ir paskutinė įspėjimo termino diena turėjo būti 2011 m. spalio 5 d. (DK 26 str.). Ieškovė iš darbo buvo atleista nuo 2011-08-31 (1 t. b. l. 11), todėl yra pagrindas pripažinti, kad jeigu teismo nebūtų nustatytas DK 135 str. pažeidimas ir jei ieškovei pagrįstai būtų įteiktas įspėjimas, tokiu atveju būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškovė iš darbo buvo atleista pažeidžiant DK 130 str. 1 d. nustatytą įspėjimo terminą.

Byloje yra pateiktas Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos dalies mokytojų ir kitų darbuotojų pasirašytas pareiškimas (1 t. b. l. 132), kuriame nurodyta, kad pareiškimą pasirašiusieji 12 darbuotojų nepageidauja, kad į mokyklos kolektyvą grįžtų dirbti ieškovė D. S.. Siekiant nustatyti šio pareiškimo pateikimo teismui motyvus, jį pasirašę mokyklos darbuotojai teisme buvo apklausti liudytojais. Liudytojos V. J., V. K., J. R., R. V. ir D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nors ieškovė ir yra konfliktiško charakterio, tačiau jos su ja asmeninių didelių konfliktų neturėjo ir šį raštą teismui jos pasirašė todėl, kad ieškovės grįžimas į darbą iš esmės komplikuotų esamą padėtį mokykloje, nes tokiu atveju iš darbo būtų atleista kita mokytoja. Teismas konstatuoja, kad liudytojų parodymai šioje byloje nėra reikšmingi, nes jie nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. ieškovės atleidimo iš darbo pagrindu, nes kaip jau buvo nurodyta, ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas buvo ne ieškovės kvalifikacija, jos profesiniai gebėjimai ar elgesys darbe, o ekonominės priežastys – darbuotojų skaičiaus mažinimas, todėl ieškovės charakterio savybės šiuo atveju negalėjo turėti esminės reikšmės sprendžiant atleidimo iš darbo klausimą. Be to, nė viena liudytoja taip pat atsakovo atstovė nepatvirtino bei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai ar aplaidžiai vykdė savo pareigas, kad jos atžvilgiu buvo taikytos drausminės nuobaudos ir pan.

Teismui konstatavus, kad buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė likti darbe, bei kad ieškovės atžvilgiu buvo nepagrįstai taikyta jos atleidimo iš darbo procedūra, ieškovės reikalavimas yra tenkintinas ir pripažintinas neteisėtu ieškovės D. S. atleidimas iš darbo pagal Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktoriaus 2011-08-31 įsakymą Nr. P-69, todėl šis įsakymas naikintinas ir ieškovė D. S. grąžintina į darbą.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.). Darbuotojui priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nustatoma pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kurio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintoje Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkoje (toliau – Tvarka; DK 204 str. 1). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta 2011 m. rugpjūčio 31 d. Teismas darbo sutarties nutraukimą pripažįsta neteisėtu ir grąžina ieškovę į darbą teismo sprendimu, kuris skelbiamas 2012 m. vasario 10 d. Taigi, ieškovės priverstinė pravaikšta tęsėsi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. vasario 10 d. Pagal Tvarkos nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal Tvarkos 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Pagal byloje esančią atsakovo 2011 m. rugsėjo 21 d. pažymą, 2011 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais buvo paskaičiuotos 63 darbo dienos ir ieškovei apskaičiuotas 7925,65 Lt darbo užmokestis (1 t. b .l. 44). Vadovaujantis Tvarkos 6.2 punktu, ieškovės gautas 7925,65 Lt darbo užmokestis dalijamas iš 63 darbo dienų, ir jos vidutinis darbo dienos užmokestis yra 125,80 Lt. Pagal Tvarkos 8 punktą vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-623 2.1.1 punktą 2011 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,1 darbo dienos, pagal 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A1-535 2.1.1 punktą 2012 m. – 21 darbo diena. Minėta, kad ieškovės priverstinė pravaikšta tęsėsi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. vasario 10 d., t. y. iš viso 113 darbo dienų. Vidutinis darbo užmokestis už šį priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotinas kaip ieškovės vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio ir per priverstinės pravaikštos laiką faktiškai buvusių darbo dienų, kurias ji negalėjo dirbti dėl darbdavio kaltės, sandauga (125,80 Lt x 113), taigi ieškovės vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką yra 14215,40 Lt, kurie yra priteistini iš atsakovo ieškovės naudai.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (CK 6. 37 str. ir 6.210 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti jai 5000 Lt neturinės žalos atlyginimui. Ieškovė D. S. parodė, kad mokyklos direktorė Ina Skurdelienė atleido ją iš darbo be teisėto pagrindo, tuo pažeisdama ieškovės, kaip darbuotojos teises ir teisėtus interesus. Direktorė jos atžvilgiu pademonstravo visišką nesiskaitymą su mokytoja, kuri šioje mokykloje išdirbo 30 metų. Dėl ieškovės darbo jai niekas nereiškė jokių pretenzijų, jos atžvilgiu nėra taikytos drausminės nuobaudos. Mano, kad direktorės sprendimas atleisti būtent ieškovę iš darbo nenurodant jokių pagrįstų priežasčių, o tik vadovaujantis savo subjektyvia nuomone, savo norais, ieškovę, kaip asmenį, kuri atsakovei buvo lojali ilgą laiką, pažemino, sumenkino, kaip asmenybę buvusių bendradarbių akyse. Ji jautėsi pažeminta ir nuvertinta kitų kolegių akyse. Įrodymų, patvirtinančių, kad jos sveikatos būklė dėl to pablogėjo, ji nepateikė, nes į medikus ji nesikreipė, gydėsi namuose.

LR DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais ir tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką darbo bylose neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia išgyvenimus. Tai gali būti tiek fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusio asmens elgesį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, o darbuotojas turi tokiu atveju pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Kaip žinoma, vien tik neteisėtas darbo sutarties nutraukimas ex facto nereiškia neturtinės žalos padarymo, t. y. tam yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011). Tačiau ieškovė, tvirtindama, kad tokią žalą patyrė dėl darbdavio neteisėto ir neteisingo elgesio jos atžvilgiu, byloje neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos patirtą neturtinę žalą. Be to, dėl neteisėto atleidimo patirta neturtinė žala atlyginama tada, kai darbuotojo atleidimo pagrindas ir atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų šios žalos atlyginimą, kai padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Byloje nustatyta, kad ieškovė be teisėto pagrindo buvo atleista iš darbo. Akivaizdu, kad tai galėjo ieškovei sukelti dvasinius išgyvenimus ar kitus psichologinio pobūdžio nepatogumus. Tačiau, kaip minėta, ieškovė neįrodinėjo, kad jos prašomų taikyti teisių gynybos priemonių (grąžinimo į darbą ir kompensacijos išmokėjimo) nepakanka patirtai moralinei žalai kompensuoti (CPK 178 str.).

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, privalo būti įvertintas ir paties nukentėjusiojo asmens, nagrinėjamu atveju – ieškovės, elgesys. Šioje byloje liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad ieškovė darbe savo kolegių atžvilgiu ne visada elgėsi mandagiai ir draugiškai, buvo apibūdinta kaip esanti konfliktiško charakterio, todėl šios aplinkybės iš dalies taip pat galėjo sąlygoti darbdavio sprendimą iš esamų šešių darbuotojų atleisti būtent ieškovę.

Remdamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, kai ieškovės atleidimas iš darbo yra pripažintas neteisėtu, ji grąžinta į darbą ir jai atlyginta 100 proc. netektų darbo pajamų, – toks teisės pažeidimo pripažinimo faktas, kuris, beje, yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, yra pakankama satisfakcija ieškovei taip pat ir už patirtą moralinę skriaudą (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Ieškovės ieškinys šioje dalyje yra netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nepaisant to, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nėra patenkintas, teismas vertina, kad teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai (CPK 93 str. 1 d.), todėl išlaidų paskirstymo taisyklės, numatytos CPK 93 str. 2 d. šiuo atveju netaikomos. Ieškovė nurodė, kad už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą byloje patyrė 1800 Lt išlaidų. Prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteisimos iš atsakovo ieškovės naudai.

Iš atsakovo Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ieškovė nuo jų yra atleista (CPK 96 str., DK 302 str. 3 d.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 139,00 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą, 427,00 Lt žyminis mokestis už turtinį reikalavimą ir 58,32 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 624,32 Lt.

Pagal CPK 282 str. 2 d. 6 p. ir DK 299 str. 1 d. 2 p. nuostatas sprendimo dalis dėl ieškovės grąžinimo į darbą yra vykdytina skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR DK 297 str., 299 str., LR CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 282 str., 283 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti ieškovės D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo pagal Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktoriaus 2011-08-31 įsakymą Nr. P-69, neteisėtu.

Panaikinti Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktoriaus 2011-08-31 įsakymą Nr. P-69 „Dėl D. S. atleidimo iš darbo“ ir grąžinti D. S. į darbą Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje.

Priteisti iš atsakovo Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 14215,40 Lt (keturiolika tūkstančių du šimtus penkiolika litų 40 centų; įskaitant privalomas mokėti įmokas) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (nuo 2011-09-01 iki 2012-02-10) ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo.

Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo Jonavos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 624,32 Lt (šešis šimtus dvidešimt keturis litus 32 centus) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl ieškovės D. S. grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Bučmienė