Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.1.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. balandžio 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini)., neturintis pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu suimtas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D., laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. 19.15 val. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 8.10 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini)., slapta pagrobė svetimą, V. J. priklausantį bendros 400 Eur vertės turtą - taupyklę su 400 Eur suma.

Kaltinamasis L. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2021 m. gruodžio 14 -15 d. Buvo pas pusseserę, paskambino V., ji parsivežė jį pas save. Pabuvo kartu kokias penkias valandas, tada ji išėjo į darbą, į naktinę pamainą. Jis tuo metu turėjo susiradęs moterį iš Latvijos. Ji jam paskambino, pakvietė pas ją atvažiuoti. Tada sudaužė V. taupyklę, pasiėmė visus ten buvusius pinigus, išsikvietė taksi ir išvažiavo į Rygą. Gailisi dėl įvykio. Sutinka, kad jo areštuoti pinigai būtų nukreipti nukentėjusiajai žalai atlyginti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pagal 2021 m. gruodžio 15 d. gautą V. J. pareiškimą, kad 2021 m. gruodžio 15 d. apie 8.10 val. grįžusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra pavogta taupyklė (iš molio pagamintas meškiukas), kuris jai asmeniškai yra brangus su 400 eurų sumą, kuri buvo taupyklėje. Padaryta 400 eurų materialinė žala (1 t., b. l. 26-29).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pėdsakų tinkamų fiksavimui nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 30-35).

Nukentėjusioji V. J. nurodė, kad su L. D. yra pažįstami apie 3 mėnesius, susipažino su juo dirbdama pavėžėja. L. D. jos namuose kartas nuo karto nakvodavo, tačiau kartu jie negyveno ir bendro ūkio nevedė. Jis yra matęs, kaip ji į molinį meškiuką - taupyklę vis dėdavo smulkius pinigus. Taupyklėje buvo sukaupusi virš 400 eurų, monetomis po 2 eurus. Ji L. pasitikėjo ir negalvojo, kad jis gali pavogti pinigus. 2021 m. gruodžio 14 d. apie 13.30 val., ji su L. D. grįžo pas ją į namus, kuriuose L. pasiliko nakvoti, o ji apie 19.15 val. išvyko į darbą. 2021 m. gruodžio 15 d. apie 8.10 val. grįžusi po darbo rado namus atrakintus, namuose L. nebuvo. Kilus įtarimui, ji nuėjo tiesiai į miegamąjį ir pastebėjo, kad nėra taupyklės, kurioje buvo 400 eurų. Tai pastebėjusi, ji skambino L., tačiau jis neatsiliepė, neatsakė ir į žinutes, todėl ji kreipėsi į policiją. Taupyklės ji nevertina jokia suma, jai ji yra asmeniškai brangi, kadangi tai yra močiutės palikimas. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta. Jai padaryta 400 eurų žala (1 t., b. l. 50-53, 56-59).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 73-74) užfiksuota, kad V. J. pateikė 7 žinučių fotonuotraukas (1 t., b. l. 75-81), kurios buvo apžiūrėtos – susirašinėjimas vyksta tarp telefono naudotojo ir asmens, kuris pasivadinęs „L.“, prie asmens vardo yra nuotrauka („Facebook“ paskyra); iš pateiktų susirašinėjimo fotonuotraukų matyti, kad „L.“ žada atiduoti pinigus: „Atiduosiu su procentais“, „Ir atiduosiu“, „Per 5 dienas atiduosiu“, „Atsiimk tą pareiškimą“, „Paduosiu su pliusu pažadu 600“ (1 t., b. l. 82-84).

Liudytoja V. D. nurodė, kad nuo bet kokių parodymų davimo apie savo sūnų L. D. atsisako, kadangi ji su juo nebendrauja, neturi su juo jokio kontakto. Jis laikinai gyveno kartu su ja nuo 2021 liepos mėnesio iki 2021 lapkričio mėnesio. Žino tik tiek, kad jis turėjo daug draugių ir buvo jų išlaikomas. Taip pat paskutinių metu apie du mėnesius turėjo draugę iš (duomenys neskelbtini), kurios vardo ir pavardės nežino, ji dirbo taksiste, sūnus ją vadino „tetute“. Iš nuogirdų žino, kad L. iš tos draugės pavogė pinigus, bet kaip ten viskas yra, ji tikrai nežino (1 t., b. l. 87-89).

Liudytojas T. D. nurodė, kad su broliu L. D. bendrauja labai retai, artimo ryšio nepalaiko. 2022 metų pradžioje jam paskambino L. ir pasakė, kad išplaukia į Daniją. Po to 2022 m. vasario 15 d. apie 18.00 val. jam paskambino L. ir pasakė, kad atėjus į policiją nieko nepasakotų apie jį, kur jis yra ir, kad su juo bendrauja, liepė jiems jį pamiršti (1 t., b. l. 92-95).

Liudytoja E. K. nurodė, kad jos ir brolio L. D. santykiai yra prasti, nepalaiko artimo ryšio. Kiek ji žino, tai L. iš savo draugės namų, kurios vardo nežino, yra pavogęs pinigus. Paklausus L. ar jis pavogė pinigus, jis to neneigia, pripažįsta. 2022 m. balandžio 16 d. pokalbio metu L. pasakė, kad vyks dėl jo į policijos komisariatą apklausai. L. kategoriškai jai uždraudė vykti į policijos komisariatą ir liudyti apie jį (1 t., b. l. 98-101).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos bei žinučių apžiūros protokolais ir kitais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad L. D., laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. 19.15 val. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 8.10 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini)., slapta pagrobė svetimą, V. J. priklausantį bendros 400 Eur vertės turtą - taupyklę su 400 Eur suma.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad vogdamas taupyklę su pinigais, paima svetimą turtą be teisėtos savininkės žinios, numatė, kad nukentėjusioji to turto neteks ir to norėjo. Veika baigta. Kaltinamojo L. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). L. D. neteistas (Lietuvoje teistumai išnykę), tačiau teistas Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje, per paskutinius penkerius metus administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 119), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sveikas (2 t., b. l. 123). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nedirbančiam, neturinčiam pastovios gyvenamosios vietos ir nuo tyrimo užsienyje buvusiam pasislėpusiam kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina ne maksimali, o didesnė nei vidurkis arešto bausmė (BK 49 straipsnis). Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nėra faktinio pagrindo, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvus. Bausmė skirtina atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji V. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pavogė nukentėjusiajai priklausančią taupyklę su joje buvusiais 400 eurų. Kaltinamasis pavogtos pinigų sumos neginčijo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu, nukentėjusioji paaiškino kokia pinigų suma buvo taupyklėje ir kokiomis monetomis, susirašinėjimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios žinutės taip pat patvirtina, prašomos priteisti sumos pagrįstumą, todėl teismas ieškinį tenkina ir iš kaltinamojo priteisia 400 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Kadangi prokuroro 2023 m. kovo 9 d. nutarimu iki 2023 m. rugsėjo 9 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. D. pinigams – 99,33 Eur ir 550 SEK. Nuosprendžiui įsiteisėjus 99,33 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 33 centus) grąžinti/pervesti nukentėjusiajai V. J. kaip dalį turtinės žalos padengimą ir jai priteisti likusią sumą 300,67 eurų.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 6 d. 17.26 val., ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 6 d. (2 t., b. l. 94-97).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, tačiau šiuo nuosprendžiu nuteisiamas dėl tyčinio nusikaltimo, nevedęs, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ir darbo ryšiais, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, vilkino teismo procesą bei vengė baudžiamosios atsakomybės, daroma išvada, kad kaltinamasis, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti, slėptis nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ar visiškos nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymu, nuosprendžiui įsiteisėjus ar atlikus bausmę panaikintina (BPK 122, 123, 127 straipsniai).

Prokuroro 2023 m. kovo 9 d. nutarimu iki 2023 m. rugsėjo 9 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. D. pinigams – 99,33 Eur ir 550 SEK. Nuosprendžiui įsiteisėjus 99,33 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 33 centus) grąžinti/pervesti nukentėjusiajai V. J. kaip dalį turtinės žalos padengimui, o 550 SEK, kadangi nėra žinoma tikroji jų vertė (valiutos kursas kasdien kinta), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo. (2 t., b. l. 43-46).

Daiktinių įrodymų, dėl kurių reikėtų išspręsti klausimą priimant nuosprendį, byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 4 dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. balandžio 4 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, arba atlikus bausmę - panaikinti.

Priteisti iš L. D. 300,67 Eur (trijų šimtų eurų 67 centų) turtinę žalą nukentėjusiajai V. J..

Prokuroro 2023 m. kovo 9 d. nutarimu iki 2023 m. rugsėjo 9 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. D. pinigams – 99,33 Eur ir 550 SEK. Nuosprendžiui įsiteisėjus 99,33 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 33 centus) grąžinti/pervesti nukentėjusiajai V. J. kaip dalį turtinės žalos padengimui, o 550 SEK palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.