Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-04-18 · Administracinė byla Nr. A-3365-442/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
A-3365-442/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03420-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3365-442/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03420-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.; 9.2.;9.3
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. B. (S. B.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (15/6- 13) 12PR-150 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.Pareiškėjo teigimu, jis grįžti į kilmės valstybę negali dėl pagrįstos baimės, kad kilmės valstybėje jis būtų sulaikytas neapibrėžtam laikui, tardomas bei kankinamas. Jam gali būti skirta ne tik piniginė bauda, bet taip pat jis gali būti įkalintas. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad jis prieglobsčio nagrinėjimo metu nuoširdžiai bendradarbiavo su Migracijos departamento pareigūnais, po prieglobsčio prašymo pateikimo kreipėsi į savo artimuosius, likusius kilmės valstybėje, jog jie atsiųstų papildomus dokumentus, pagrindžiančius jo nurodytus prieglobsčio prašymo motyvus. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamo Sprendimo argumentais, teigė, jog Migracijos departamentas neatkreipė dėmesio į tai, kad kilmės valstybėje didžiausią dėmesį sulaukia ne iš valstybės išvykstantys asmenys, o būtent tie, kurie grįžta iš trečiųjų valstybių. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę leido teigti, jog šiuo atveju užtektų vien jo grįžimo į kilmės valstybę fakto, jog jis būtų sulaikytas, kankinamas, ar kitaip nežmoniškai su juo elgiamasi. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, sudarė pakankamą pagrindą jam suteikti papildomą apsaugą (b. l. 2–9, 20–27).Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jis priklauso tamilų etninei grupei, iki 2012 metų juo ir jo šeimos nariais galėjo būti domimasi dėl to, kad jo brolis kariavo Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos pilietinio karo metu kartu su Tamilų Elamo Išlaisvinimo Tigrais. Atlikto tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą apie dalyvavimą protestuose, susijusiuose su dviejų studentų nužudymu, ir dėl to patirtus smurtinius veiksmus, šis pasakojimas buvo atmestas ir nebuvo vertinamas dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo. Atsakovas nenustatė, kad jis Šri Lankos Demokratinėje Socialistinėje Respublikoje buvo ar yra ieškomas valstybės pareigūnų ar, kad kilmės valstybėje jam grėstų jo nurodyti veiksmai. Atsakovo vertinimu, baimė patirti šiuos veiksmus nebuvo visiškai pagrįsta, todėl jam negalėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Migracijos departamentas, vadovaudamasis surinkta informacija, nurodė, kad pareiškėjas grįžimo į kilmės valstybę atveju galbūt būtų sulaikytas ir apklaustas, tačiau nėra pagrindo manyti, kad jis galėtų būti kankinamas.Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pasakojimas, susijęs su jo dalyvavimu protestuose, nebuvo patvirtintais jokiais įrodymais ir paremtas pareiškėjo nedetaliu ir neišsamiu pasakojimu. Pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nurodė, jog po dalyvavimo protestuose, kurių metu buvo nužudyti 2 studentai, 2016 m. spalio 23 dieną pas jį atėjo asmenys, kurie jo ieškojo, o 2016 m. spalio 24 dieną pas jį į namus atėję asmenys prieš jį panaudojo smurtinius veiksmus. Atsakovas atsiliepime pabrėžė, kad demonstracijos prasidėjo ne 2016 m. spalio 21 d. ar 22 d., kaip teigė pareiškėjas, o 2016 m. spalio 24 dieną. Pareiškėjas, kalbėdamas apie dalyvavimo demonstracijose datas, jas siejo su konkrečiais, svarbiais asmeninio gyvenimo įvykiais, todėl atsakovas pareiškėjo skundo argumentą, jog klaidingai nurodyti įvykių datas galėjo dėl patirto streso, laikė nepagrįstu. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį ir į tai, kad protestai, vykę dėl studentų nužudymo šalyje buvo laikomi taikiais protestais, nebuvo rasta informacijos apie tai, kad dėl dalyvavimo protestuose asmenys būtų buvę sulaikyti, o saugumo institucijos tik stebėjo protestuose dalyvavusius asmenis. Atsakovo teigimu pareiškėjas nebuvo aktyvus visuomenininkas, studentas ar žurnalistas.Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Remiantis Migracijos departamento informacija, pareiškėjas grįžimo į kilmės šalį atveju gali būti sulaikytas ir apklaustas, tačiau duomenų, jog jis galėtų būti kankinamas, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jam nekyla jokia reali grėsmė patirti veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje (b. l. 44–49).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė persekiojimo baimės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą, konkrečių priežasčių, pagrindžiančių tokio persekiojimo tikimybę. Pareiškėjo teiginius teismas laikė bendro pobūdžio, nepagrįstais konkrečiais duomenimis, kurie įrodo realią, pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies bei 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso prasme. Pareiškėjas taip pat nepateikė argumentų, pagrindžiančių jos kilmės valstybėje esančią situaciją, kuri lemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, buvimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo.Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, jog sprendimas yra neteisėtas, kadangi išsamiai neištirtos bylos aplinkybės, o įrodymai buvo vertinami pernelyg formaliai.Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir matydamas akivaizdžius atlikto tyrimo trūkumus, kas galbūt lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, privalėjo panaikinti skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nustatyti jo pasakojimo nesutapimai negalėjo būti pripažinti esminiais, kadangi jie turėjo būti pateisinti po kankinimo atsiradusiomis atminties problemomis. Nors šie faktai nebuvo vertinami visos bylos nagrinėjimo metu, tačiau tai turėjo įtakos teismo sprendimui. Be to, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neatsižvelgęs į faktą, kad, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, didžiausia grėsmė tamilų tautybės asmenims kyla ne išvykstant, o grįžtant į Šri Lankos Demokratinę Socialinę Respubliką. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2017 m. rugsėjo 25 d. parengtoje išvadoje Nr. (15/6-13)13PR-150 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ pripažino, kad pareiškėjo grįžimo atveju jis galėtų būti sulaikytas ir apklaustas, todėl, pareiškėjo nuomone, teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pagal pateiktus dokumentus, būtent grįžimo atveju, o ne išvykstant, kyla kankinimo grėsmė.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jam grįžus į kilmės valstybę, jis gali būti kankinamas, prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nenustatė, kad pareiškėjas praeityje buvo patyręs kokius nors persekiojimo veiksmus. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo išsamus ir nepasižymėjo pakankamu detalumu, tačiau, atsižvelgęs į informaciją apie kilmės valstybę, padarė prielaida, kad labiau tikėtina nei netikėtina, kad pareiškėju ir jo šeimos nariais galėjo būti domimasi dėl to, kad jo brolis kariavo Šri Lankos pilietinio karo metu kartu su Tamilų Elamo išsilaisvinimo tigrais, taigi tai laikė nustatytu faktu ir šį faktą vertino spręsdamas klausimą dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo. Vertinant pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumą buvo surinkta informacija, kad pagal Jungtinės Karalystės praktiką, tiesiog buvimas etniniu tamilu nėra pagrindas tarptautinei apsaugai suteikti. Pagrindo tarptautinei apsaugai nėra ir jei asmuo įrodo, kad praeityje yra priklausęs ar turėjęs ryšių su Tamilų Elamo išsilaisvinimo tigrais, nebent toks asmuo atlieka reikšmingą vaidmenį arba yra suvokiamas kaip atliekantis reikšmingą vaidmenį tamilų separatizmo veikloje pasibaigus (kariniam) konfliktui arba figūruoja vadinamajame „STOP“ sąraše oro uoste. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, pareiškėjas grįžimo į kilmės valstybę atveju galbūt būtų sulaikytas ir apklaustas, tačiau nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad jis galėtų būti kankinamas.Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl jo dalyvavimo demonstracijose ir su tuo susijusių vėlesnių pareiškėjo kankinimų. Atsakovas pažymi, kad, vertindamas jo pasakojimo dalį apie vykusias demonstracijas, surinko kilmės valstybės informaciją apie 2 studentų nužudymą ir po šio nužudymo vykusias demonstracijas bei nustatė, kad šios demonstracijos prasidėjo ne spalio 21 d. ir 22 d., kaip teigė pareiškėjas, o tik spalio 24 d. Taip pat atsakovas pažymi, jog remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, protestai, vykę dėl studentų nužudymo šalyje buvo laikomi taikias protestais, nebuvo rasta informacijos apie tai, kad dėl dalyvavimo protestuose asmenys būtų buvę sulaikyti (tokios informacijos nepateikė ir pats pareiškėjas).Atsakovas informuoja, kad pareiškėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tvarka, pasišalino iš Užsieniečių registro centro, jo buvimo vieta nežinoma. Ši aplinkybė, atsakovo nuomone, rodo, jog pareiškėjas nededa nuoširdžių pastangų bendradarbiaujant su Migracijos departamentu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (15/6-13) 12PR-150 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008; 2015 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2565-662/2015). „Visiškai pagrįstos baimės“ buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, sąvoka „baimė“ yra siejama su dvasine būsena ir subjektyvia būkle, todėl minėta sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-879/2011; 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas, vertindamas faktinius duomenis dėl jo brolio ryšių su Tamilų Elamo Išlaisvinimo Tigrais bei brolio dalyvavimu pilietiniame kare, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tyrimą atliko formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio ar laikinosios apsaugos suteikimo, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas priklauso tamilų etninei grupei, taip pat priėjo prielaidą, jog labiau tikėtina, nei netikėtina, kad užsieniečiu ir jo šeimos nariais galėjo būti domimasi dėl to, jog jo brolis kariavo Šri Lankos pilietinio karo metu Tamilų Elamo Išlaisvinimo Tigrais ir šį pareiškėjo pasakojimą pagrįstai laikė nustatytu faktu.Atsakovas, vertindamas ar egzistuoja visiškai pagrįsta pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl to, jog jo brolis Šri Lankoje vykusio pilietinio karo metu dalyvavo kariniuose veiksmuose prisijungęs prie Tamilų Elamo Išlaisvinimo Tigrų, rėmėsi surinkta specifine ir bendrąja informacija apie padėtį minėtoje šalyje. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių aplinkybių nustatymo bei ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymo aspektu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo baime patirti persekiojimą dėl jo brolio ryšių su Tamilų Elamo Išlaisvinimo Tigrais, tinkamai įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamame sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė motyvus apie tai, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, o kurie įrodymai atmetami. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikęs ir išaiškinęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo baimė dėl minėtų jo brolio ryšių patirti persekiojimą nėra pagrįsta, be to, nėra pagrindo teigti, jog, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Dėl to, pareiškėjas neatitinka prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje bei 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su minėtais skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nepagrįstai buvo atmesta jo pasakojimo dalis dėl dalyvavimo demonstracijose. Jo teigimu, situacija buvo chaotiška ir greitai kintanti, be to, po dalyvavimo demonstracijose jis patyrė kankinimus, o tai turėjo liekamųjų reiškinių jo atminčiai, dėl to galėjo padaryti 1 ar 2 dienų paklaidą pasakojant apie šiuo įvykius. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad 2016 m. spalio 20 d. vietovėje Kokuvil, Džafnos studentų miestelyje buvo nužudyti du studentai. Po šio įvykio buvo surengtos demonstracijos, kuriose jis 2016 m. spalio 21 ir 22 dienomis dalyvavo. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, jog tuo metu jis studentų bendruomenei nepriklausė, o demonstracijose dalyvavo pusbrolio iniciatyva. Po dalyvavimo protestuose jis buvo ieškomas nepažįstamų asmenų, kurie į jo namus buvo atvykę 2016 m. spalio 23 d., kai jis buvo darbe. Jo neradę, nepažįstami asmenys į jo namus atvyko kitą dieną, t. y. spalio 24 dieną. Tą dieną gerai prisimena, nes spalio 24 dieną yra gimusi jo dukra. Pareiškėjas nurodė, kad nepažįstamų asmenų iš namų buvo išvežtas prievarta ir sumuštas.Atsakovas, remdamasis vieša informacija nustatė, kad Šri Lankoje 2016 m. spalio 20 d. policijos pareigūnai nušovė du Džafnos universiteto studentus. Po šio įvykio Šri Lankoje 2016 m. spalio mėn. 24 ir 25 dienomis vyko protestai, streikai. Iš atsakovo surinktos informacijos matyti, kad po šalyje vykusių protestų, žiniasklaidos ir politikų susidomėjimo, penki policijos pareigūnai buvo nušalinti nuo pareigų ir sulaikyti. Duomenų, jog protestuojantys asmenys būtų buvę sulaikyti, nėra.Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo duotų paaiškinimų neatitikimas Migracijos departamento surinktai informacijai dėl jo dalyvavimo demonstracijose yra esminis. Pareiškėjas savo paaiškinimuose laiką, kuomet jis dalyvavo demonstracijose, sieja su jam, kaip tėvui, labai reikšminga data, t.y. su dukros gimtadieniu. Pareiškėjo paaiškinimai dėl dalyvavimo protestuose bei dėl patirtų smurtinių veiksmų nėra patvirtinti jokiais kitais faktiniais duomenimis. Pareiškėjo pasakojimas apie vykusius protestus, dalyvavimą juose bei jo atžvilgiu įvykdytus smurtinius veiksmus nėra išsamus ir detalus. Todėl nustatant pareiškėjo dalyvavimo minėtose demonstracijose bei dėl to patirtų smurtinių veiksmų faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo paaiškinimą. Nesant jokių kitų faktinių duomenų apie pareiškėjo nurodytą dalyvavimą minėtose demonstracijose bei jo kankinimą, pagrįstai šiuo jo pasakojimu nebuvo remtasi sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusDainius Raižys