- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 1S-532-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00740-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- A. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2015-01-20 nutarimą taikyti A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-04-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (21 epizodas), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010-07-12, bausmės pabaiga – 2018-04-12. Anksčiau teistas 14 kartų.
Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015-01-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavus, kad pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-25 nutartį panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai remiasi likusia pakankamai didele bausmės dalimi ir ankstesniais teistumais, atsisakydamas tvirtinti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatos lygtinio paleidimo nesieja su nusikaltimo padarymu ir nuteistojo elgesiu teismo posėdžio metu, bet turi vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymas, pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu). Pažymėtina, kad Komisija vienbalsiai pritarė nuteitojo lygtiniam paleidimui. Teismas turėjo įvertinti tai, kad nors nuteistasis praeityje teistas 14 kartų, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka tik antrą kartą, lengvosios grupės sąlygomis, baustas tik vieną kartą drausmine nuobauda, pataisos namuose jo elgesys nepriekaištingas, nuobaudų nėra, skatintas 8 kartus, mokosi ir dirba, įgijo ne vieną specialybę, dengia priteistą ieškinį (iš 94444 litų likę tik 8000 litų). Teismas turėjo įvertinti tai, kad turi šeimą, dvi nepilnametes dukras, su šeima palaiko ryšius, išėjęs į laisvę turėtų pastovią gyvenamąją vietą ir darbą, OASys tik 64 balai. Visos šios sąlygos yra svarbios nuteistojo integracijai į visuomenę ir teismas būtent jas turi vertinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. R. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Pažymėtina, jog teismas priimdamas sprendimą dėl komisijos nutarimo tvirtinimo patikrina jo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ne tik tai, ar buvo laikomasi visų procedūrų, be taip pat ir tai, ar Komisija įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, ar jas vertino visumoje. Todėl, svarstant, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, turi būti įvertinta bylos duomenų visuma: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, taip pat ir neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus visas šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai patikrino Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir teisingai nustatė, jog Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą yra nepakankamai pagrįstas. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. yra atlikęs būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį, 8 kartus skatintas, dirba, įgijo ne vieną specialybę, galiojančių nuobaudų neturi, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su šeima, išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą ir darbą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.
Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką (šiuo atveju 21 tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką) padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Kaip matyti iš bylos duomenų A. R. bausmę atlieka dėl sistemingai padarytos 21 tyčinės nusikalstamos veikos, kuriomis bendra padaryta didelė 94444 litų žala. Duomenų bylos medžiagoje, kad būtų padengta bent dalis civilinio ieškinio, nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis tris kartus nusižengė vidaus tvarkai, tačiau jam buvo skirta tik viena drausminė nuobauda. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis praeityje yra teistas ir už pabėgimą iš sulaikymo vietos, jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės mažintos, yra atlikęs jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai jo nesulaikė nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį turintį polinkį nusikalsti ir nepaisantį visuomenėje galiojančių įstatymo normų, lėšas pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad A. R. stokoja atsakomybės už savo veiksmus ir elgesį, nuo 2014-09-19 yra įtrauktas į nuteistųjų priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti įskaitą. Remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistais linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo, siekia greito poreikių patenkinimo, įsivelia į problemas, nusikalstamo elgesio rizika pagal OAsys yra vidutinė 64 balai.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti lygtinio paleidimą, rėmėsi didele neatlikta bausmės dalimi, kas negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą.
Nors skunde nuteistasis ir nurodo, kad koreguoja elgesį teigiama linkme (8 kartus skatintas), dirba ir mokosi, įgijo specialybes, palaiko ryšius su šeima, turi dvi nepilnametes dukras, paleistas iš pataisos įstaigos turės pastovią gyvenamąją vietą, darbą, tačiau tai negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, o pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo A. R. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.