Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomega“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Tomega“ (toliau – ir Pareiškėja, UAB „Tomega“) kreipėsi į teismą su skundu prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. KOS-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) dalį dėl 1 038 Eur mokesčio didesniu tarifu apskaičiavimo patvirtinimo ir UAB „Tomega“ nustatytą mokestinę prievolę sumokėti apskaičiuotą 1 038 Eur mokestį didesniu tarifu sumažinti iki 42,33 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė, jog Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistas, vyresnysis valstybinio aplinkos apsaugos inspektorius A. B. ir Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyr. specialistė, vyresnioji valstybinio aplinkos apsaugos inspektorė V. B. atliko UAB „Tomega“ naftos regeneravimo bazės (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – atlikti faktinių duomenų patikrinimą. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja UAB „Tomega“, pildydama mokesčio už aplinkos teršimą deklaraciją, nuslėpė ir nedeklaravo teršalų: 0,0007 t vanadžio pentoksido ir 0,2036 t sieros dioksido. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškėjos mokėtiną mokesčio dydį taikant didesnį tarifą apskaičiavo vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1370/1K230, 14 punktu. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjos UAB „Tomega“ mokėtinas mokestis, taikant didesnį tarifą, yra 999 Eur už vanadžio pentoksido ir 39 Eur už sieros dioksido nedeklaravimą, iš viso 1 038 Eur. Ši suma apskaičiuota padidintu tarifu nepagrįstai, kadangi pareiškėja UAB „Tomega“ neturėjo siekio tyčia sąmoningai nuslėpti mokesčius. Pareiškėjai apskaičiuotas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, yra akivaizdžiai neadekvatus, prieštaraujantis teisingumo ir proporcingumo principams. Išmetamų teršalų iš UAB „Tomega“ naftos regeneravimo bazėje, (duomenys neskelbtini) esančios katilinės, kontrolinius matavimus ir į aplinkos orą išmestų teršalų metinio kiekio skaičiavimus atlieka kita įmonė – UAB “Ekometrija” pagal 2013 m. lapkričio mėn. 11 d. sutartį Nr. 1202, sudarytą tarp UAB “Ekometrija” ir UAB „Tomega“. Išmetamų teršalų matavimus ir metinio kiekio skaičiavimus UAB „Ekometrija“ darbuotojas perduoda UAB „Tomega“ darbuotojams, kurie pagal gautus dokumentus pildo metinę mokesčio už aplinkos teršimą deklaraciją ir sumoka mokesčius už aplinkos teršimą. Pareiškėjos UAB „Tomega“ išmetamų teršalų kiekiai skaičiuojami pagal metodiką, kuri įtraukta į metodikų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-378 „Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašas“. Į aplinkos orą išmetamo vanadžio pentoksido kiekis skaičiuojamas pagal formulę. UAB „Ekometrija“, skaičiuodama į aplinkos orą išmestą vanadžio pentoksido kiekį per 2015 metus, GV2O5 neperskaičiavo, kadangi 2015 metais kūrento mazuto sudėtyje sieros buvo 0,27 %, t. y. Sr < 0,4 %. UAB “Ekometrija” skaičiuodama į aplinkos orą išmestą vanadžio pentoksido kiekį per 2016 metus, pasinaudojo 2015 metų skaičiavimais ir per neatidumą neatsižvelgė į 2016 metais kūrento mazuto sudėtį, dėl ko GV2O5 nebuvo perskaičiuotas. 2016 metais kūrento mazuto sudėtyje sieros buvo 0,95 %, t. y. Sr > 0,4 %. Pagal UAB “Ekometrija” atliktus skaičiavimus buvo gauta, jog į aplinkos orą išmesta 0,00001 t/metus vanadžio pentoksido. Šis teršalo kiekis buvo deklaruotas pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijoje. Kadangi deklaracijoje galima įrašyti tik keturis skaičius po kablelio, tai vanadžio pentoksido deklaruotas kiekis buvo 0,0000 t/metus ir mokesčiai už minėto teršalo išmetimą į aplinkos orą nebuvo mokami. Per neatidumą UAB „Ekometrija“ neįvertino, kad 2016 metais kūrento mazuto sudėtyje sieros buvo 0,95 %, t.y. Sr > 0,4 %, todėl GV2O5 turėjo būti perskaičiuojamas, dėl ko UAB „Tomega“ deklaracijoje turėjo būti nurodyta, kad į aplinkos orą buvo išmesta 0,0007 t/metus vanadžio pentoksido ir už šį kiekį sumokėtas mokestis. Mokestis už TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą leistiną išmesti ar išleisti į aplinką teršalo kiekį per mokestinį laikotarpį apskaičiuojamas pagal formulę. Pareiškėjos mokėtinas mokestis už į aplinkos orą išmestą vanadžio pentoksido kiekį (0,0007 t/metus) turėjo būti 3,33 Eur (Mn = 0,0007 t × 3855 Eur/t × 1,234 × 1). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas skundžiamu sprendimu pareiškėjai pritaikė sankciją – vietoje 3,33 Eur mokesčio, mokėtino už išmestą 0,0007 t vanadžio pentoksido kiekį, priskaičiavo 999 Eur mokesčio pagal padidintą tarifą. Pareiškėja sutinka ir pripažįsta, kad metinėje mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje nedeklaravo 0,0007 t vanadžio pentoksido kiekio ir dėl to nesumokėjo 3,33 Eur mokesčio už aplinkos teršimą. Pažeidimas padarytas dėl to, jog kontrolinius matavimus ir pareiškėjos į aplinkos orą išmestų teršalų metinio kiekio skaičiavimus atlikusi įmonė UAB „Ekometrija“ per klaidą neatkreipė dėmesio į 2016 metais kūrento mazuto sieros kiekį ir neperskaičiavo GV2O5. Pažeidimas yra padarytas per neatidumą, neturint tikslo nuslėpti mokamus mokesčius ir turėti naudos. Pareiškėja prašo teismo pakeisti skundžiamą sprendimą ir vietoje pritaikyto padidinto koeficiento 1 038 Eur (999 Eur už vanadžio pentoksido ir 39 Eur už sieros dioksido nedeklaravimą) mokesčio už aplinkos teršimą, taikyti mažesnį mokestį 42,33 Eur (3,33 Eur už vanadžio pentoksido ir 39 Eur už sieros dioksido nedeklaravimą). Nesant asmens sąmoningo siekimo nuslėpti išmestų teršalų kiekį, teismo sprendimas netaikyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sankcijos už nuslėptus apmokestinamuosius gaminius, atitiktų teisingumo, protingumo principus bei esamą teismų praktiką.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Šiaulių RAAD) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, Šiaulių RAAD pareigūnams 2017-10-09 atlikus pareiškėjos neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad darbui su pavojingomis atliekomis pareiškėjos darbuotojas R. V. turi 2014-11-28 išduotus pažymėjimus Nr. SPA-14/125 ir VPA-14/117, kurie suteikia teisę vykdyti darbus ir vadovauti pavojingąsias atliekas surenkančiose, vežančiose, laikančiose ir apdorojančiose įmonėse. Pareiškėjos naftos produktų regeneravimo bazės (toliau – Bazė) atstovai pateikė veiklos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą/polisą laikotarpiui nuo 2016-08-06 iki 2017-08-05 ir nuo 2017-08-06 iki 2018-08-05. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytos priemonės yra apdraustos Šiaulių RAAD naudai „Swedbank“ AB Garantija Nr. 11-003967-GM 23 169,60 Eur sumai (galioja iki 2018 m. rugpjūčio 25 d.). 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškėjos direktoriaus įsakymu Nr. 1-12/1 ATAŽ atsakinga už atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymą ir teisingą bei savalaikį visų duomenų pateikimą paskirta apskaitininkė - sandėlininkė V. Š. 2013 m. kovo 1 d. pareiškėjo direktoriaus įsakymu Nr. 19-3/1 APS yra patvirtinta atliekų apskaitos tvarka. Atliekų apskaita vedama elektroniniu būdu, pildomi atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos žurnalai, kurių forma atitinka Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 1 ir 5 prieduose nustatytą žurnalo formą. Veiklos vykdytojas 2016 m. atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas pateikė laiku – 2017 m. sausio 26 d. (privalėjo pateikti iki 2017 m. vasario 10 d.). Pagal atliekų tvarkymo apskaitos už 2016 m. ir ataskaitos duomenis, Bazė perdirbo 1332,927 t naftos produktų atliekų. Per 2017 metų sausio – rugpjūčio mėnesius perdirbo 1006,12 t tokių atliekų (pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo duomenis). Nustatyta, kad pareiškėjos naftos produktų regeneravimo bazė 2016 metais pagamino 1 311,427 t: naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys; alyvų atliekos (KN kodas 2710), per 2017 metų sausio – rugpjūčio mėnesius – 707,455 t. Pagal 2016 ir 2017 m. (sausio – rugpjūčio mėnesius) atliekų tvarkymo apskaitos žurnalų duomenis nustatyta, kad didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai, didžiausias leidžiamas naudoti metinis kiekis ir didžiausi leidžiami pagaminti metiniai kiekiai nėra viršyti. 2017 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių RAAD pareigūnams apsilankius Bazėje nustatyta, kad naudotų alyvų ir naftos produktų gautos ir susidarančios pavojingos atliekos laikomos sandariuose rezervuaruose, 1 m³ plastmasinėse talpose ir 200 l metalinėse statinėse, kurios yra sandarios ir atitinkamai paženklintos. Išsiliejusiems naftos produktų atliekoms surinkti naudojamos durpės. Apsilankymo metu buvo priimamos naudojimui naftos produktų atliekos, neveikė naudotų alyvų ir naftos produktų atliekų perdirbimo įrenginys. Pareiškėjos technologiniam procesui reikalingą šiluminę energiją gamina katilinėje, kurioje įrengti du skysto kuro katilai „E-1,0-0,9 G3“, kurių šiluminis našumas po 0,8 MW. Išmetamų teršalų matavimai iš kurą deginančio įrenginio turi būti atliekami ne rečiau kaip 1 kartą metuose. 2016 m. matavimai atlikti 2016 m. gruodžio 30 d. Matavimų metu į aplinkos orą išmetamų teršalų ribinių verčių viršijimų nenustatyta. 2017 m. išmetamų teršalų koncentracijų matavimai dar neatlikti, juos įmonė privalo atlikti iki 2017 metų pabaigos. Pareiškėjos aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita (toliau – Inventorizacijos ataskaita) parengta 2012 m., Šiaulių RAAD priimta 2012 m. liepos 2 d. Vadovaujantis Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d., įsakymu Nr. 340, 5 p. UAB „Tomega“ neturi galiojančios Inventorizacijos ataskaitos (galiojimas pasibaigė 2017 m. liepos 2 d.). Todėl nustatyta, kad pareiškėja nevykdo (pažeidžia) Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 19 str. nustatytos prievolės vykdyti aplinkos oro teršalų, kuro kiekio, sunaudojamų žaliavų ir kt. apskaitą. Pareiškėja Aplinkos oro taršos 2016 m. apskaitos ataskaitoje (toliau – 2016 m. oro taršos ataskaita) pateikė neteisingą vanadžio pentoksido (A) (teršalo kodas – 2023) kiekį. Ataskaitoje nurodytas į aplinkos orą išmestas teršalo kiekis – 0,00001 t. 2016 m. oro taršos ataskaitoje apskaičiuotas ir nurodytas 0,2262 t sieros dioksido (A) (kodas – 1753) kiekis. Įvertinus pareiškėjos pateiktą sieros dioksido kiekio skaičiavimą, padaryta išvada, kad išmetamas teršalo kiekis apskaičiuotas ir ataskaitoje nurodytas teisingai. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijoje (toliau – Mokesčio už teršimą deklaracija) nurodomas sieros dioksido kiekis 0,0226 t, t. y. 0,2036 t (0,2262 t - 0,0226 t = 0,20361) mažesnis nei realiai išmestas ir nurodytas 2016 m. oro taršos ataskaitoje. Pildant mokesčio už teršimą deklaraciją buvo nuslėptas ir nedeklaruotas 0,0007 t vanadžio pentoksido ir 0,2036 t sieros dioksido. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Mokesčio dydis taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 14 punktu. Šiaulių RAAD Kontrolės ir organizavimo skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjai už nuslėptą teršalų kiekį paskaičiuotas 1038 Eur mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą. Tai, jog skaičiavimus atliko ne pareiškėjos darbuotojai, o UAB „Ekometrija“ darbuotojai, neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės, be to, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nedetalizuota kaltės forma, todėl šiuo atveju kaltės forma gali būti tiek tyčinė, tiek netyčinė, be to, pareiškėja tiek patikrinimo metu, tiek skunde neginčijo padaryto pažeidimo, geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, suteikė visą prašomą dokumentaciją, sutiko su patikrinimo akte surašytais nustatytais trūkumais. Šiaulių RAAD 1 038 Eur ekonominę sankciją pareiškėjai pritaikė teisėtai ir tinkamai. Šiaulių RAAD nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus, nei mokesčius, kurie nustatyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose, todėl pareiškėjai buvo nurodyta sumokėti 1 038 Eur ekonominę sankciją. Vanadžio pentoksidas – vienas pavojingiausių teršalų aplinkai, todėl už vanadžio pentoksido nedeklaravimą ar deklaravus mažesnį nei buvo išmestas ar išleistas į aplinką atitinkamo teršalo kiekį, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatytas didžiausias koeficientas, pagal kurį skaičiuojama pažeidėjui mokėtina suma (ekonominė sankcija).

Pareiškėjos UAB „Tomega“ skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas arba Šiaulių RAAD) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. KOS-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo patvirtintas 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo aktas Nr. KOS-31 (NP) ir taip pat patvirtintas 1 038 Eur mokestis didesniu tarifu už nuslėptą ir nedeklaruotą teršalų kiekį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtintas Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, redakcija, galiojanti nuo 2016 m. vasario 2 d.).

Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį, mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas, numato, jog mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą, apskaičiuojamas už normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio įstatymo 2 priedėlyje.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Aprašo 2 punktas nustato, jog mokėtinas mokestis už faktinį iš stacionarių taršos šaltinių išmestą į atmosferą (aplinkos orą) <...> (toliau – Aplinka) teršalų kiekį tonomis susideda iš mokesčio už išmestą ar išleistą į Aplinką leistiną teršalo kiekį, neviršijusį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) ir (ar) taršos leidime teršalui nustatyto leistinos taršos normatyvo, ir mokesčio, apskaičiuojamo taikant didesnį tarifą už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį, viršijusį TIPK ir (ar) taršos leidime teršalui nustatytą leistiną taršos normatyvą. Mokesčio dydis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, kai mokesčio mokėtojas nedeklaravo ar deklaravo mažesnį nei buvo išmestas ar išleistas į Aplinką atitinkamo teršalo kiekis, apskaičiuojamas vadovaujantis Aprašo 14 punktu.

Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau - Tvarka), 5 punkte nustatyta, kad mokėtojo patikrinimas yra įforminamas Patikrinimo aktu, o pagal 6 punktą patikrinimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis mokėtojo pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis ir informacija, surašo patikrinimo aktą, šių duomenų ir informacijos teisingumą patvirtina mokėtojas, pasirašydamas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą, informacija ir duomenys, įrodantys taršos nuslėpimo faktą, kuriais remiantis buvo apskaičiuota mokėtina mokesčio suma, nurodomi Patikrinimo akte. Pagal Tvarkos 8 punktą atlikdamas mokėtojo patikrinimą, pareigūnas tikrina mokėtojo pateiktų duomenų atitikimą deklaracijai, pateiktai Apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, iki patikrinimo pradžios, o pagal 9 punktą tikrinant mokėtoją, nustatoma: faktiniai duomenys apie per mokestinį laikotarpį iš stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmestą teršalų kiekį (9.1. punktas), ar mokėtojo pateiktuose dokumentuose esama informacija bei duomenys atitinka mokėtojo deklaracijose pateiktus duomenis ir informaciją (9.4. punktas), buvo ar nebuvo nuslėpti: į aplinką išmesti teršalai ir (ar) jų kiekis (9.5. punktas).

Byloje nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, jog atlikus neplaninį faktinių duomenų patikrinimą pareiškėjos naftos produktų regeneravimo bazėje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėja Aplinkos oro taršos 2016 m. ataskaitoje pateikė neteisingą vanadžio pentoksido (A) (teršalo kodas – 2023) kiekį – vietoj 0,00071 t nurodė 0,00001 t, be to, pareiškėja Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijoje nurodė sieros dioksido kiekį 0,0226 t, t. y. 0,2036 t (0,2262 t - 0,0226 t = 0,20361) mažesnį nei realiai išmestas ir pareiškėjos nurodytas 2016 m. oro taršos ataskaitoje. Ginčijamu sprendimu patvirtintame 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo akte Nr. KOS-31(NP) užfiksuota, jog pareiškėja, teikdama 2016 metų mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją, nuslėpė ir nedeklaravo realiai išmesto iš stacionarių taršos šaltinių (ir nurodyto 2016 m. oro taršos ataskaitoje) normatyvus viršijančio 0,0007 t vanadžio pentoksido (A) (teršalo kodas – 2023) ir 0,2036 t sieros dioksido (A) (kodas – 1753) kiekio, už kurį atsakovas, vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, apskaičiavo 1 038 Eur mokestį už aplinkos teršimą didesniu tarifu. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, negavęs iš pareiškėjos rašytinių pastabų, ginčijamu 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. KOS-5 patvirtino 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo aktą Nr. KOS-31(NP) ir juo apskaičiuotą pareiškėjos mokėtiną mokestį didesniu tarifu – 1 038 Eur (999 Eur už išmestą vanadžio pentoksido kiekį, 39 Eur – sieros dioksido kiekį) už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, kai mokesčio mokėtojas nedeklaravo ar deklaravo mažesnį nei buvo išmestas ar išleistas į aplinką atitinkamo teršalo kiekis.

Pareiškėja neginčija aplinkybės, jog už 2016 metus deklaravo mažesnį, nei buvo išmestas į atmosferą, teršalų kiekį iš UAB „Tomega“ naftos regeneravimo bazėje (duomenys neskelbtini) esančios katilinės deginant mazutą, tačiau teigia, jog tokia situacija atsirado dėl to, jog kontrolinius matavimus ir pareiškėjos į aplinkos orą išmestų teršalų metinio kiekio skaičiavimus atlikusi įmonė UAB „Ekometrija“ (pagal 2013 m. lapkričio mėn. 11 d. sutartį Nr. 1202) per klaidą neatkreipė dėmesio į 2016 metais kūrento mazuto sieros kiekį ir neperskaičiavo GV2O5 dydžio. Pareiškėja paaiškino, jog pažeidimas yra padarytas per neatidumą, neturint tikslo nuslėpti mokamus mokesčius ir turėti naudos, bei prašo, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, vadovaujantis teismų praktika, paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu sumažinti iki 42,33 Eur (3,33 Eur už vanadžio pentoksido ir 39 Eur už sieros dioksido nedeklaravimą).

Taigi šiuo atveju nėra ginčo kad pareiškėja padarė atsakovo nustatytus pažeidimus, t. y. deklaravo mažesnį teršalų kiekį negu faktiškai išleido į aplinką. Apskaičiuotų mokesčių dydžių pareiškėja taip pat neginčija. Kaip minėta, iš Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, jog už nuslėptą teršalų kiekį, mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Aprašo 14 punktu. Konstatuotina, jog pareiškėjai, deklaravusiai mažesnį nei buvo išmestas į Aplinką atitinkamo teršalo kiekis, už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių kilo pareiga mokėti mokestį didesniu tarifu, patvirtintą ginčijamu atsakovo sprendimu.

Vertinant Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. KOS-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Priešingų aplinkybių bei argumentų, paneigiančių skundžiamo sprendimo pagrįstumą nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, pareiškėja taip pat nenurodė, tačiau remdamasi mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijos duomenų pateikimo aplinkybėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teigia, kad taikyta ekonominė sankcija laikytina neproporcinga padarytiems pažeidimams, todėl mažintina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Proporcingumo principo esmė yra ta, kad pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą). Be to, minėtas principas yra neatskiriamas nuo teisingumo reikalavimo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą užtikrinama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Tačiau teisingumas ir įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja teigia, kad kontrolinius matavimus ir pareiškėjos į aplinkos orą išmestų teršalų metinio kiekio skaičiavimus atliko kita įmonė (UAB „Ekometrija“), kuri per neatidumą neatsižvelgė į 2016 metais kūrento mazuto sieros kiekį ir neperskaičiavo GV2O5 dydžio, o pareiškėja neturėjo siekio sąmoningai nuslėpti mokesčius, tačiau teisėjų kolegija šių aplinkybių nelaiko juridiškai reikšmingomis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis įtakoti mokesčio už nuslėptą teršalų kiekį dydžius, nustatytus ginčijamame atsakovo sprendime. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas nustatytas mokestis didesniu tarifu už nuslėptą (nedeklaruotą) teršalų kiekį už 2016 metus. Pabrėžtina, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Pareiškėja turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jai taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis ir paminėtos aplinkybės nekeičia pareiškėjos padarytų veiksmų kvalifikavimo kaip priešingų teisei. Atsižvelgiant į Patikrinimo akte pateiktus apskaičiavimus, darytina išvada, jog apskaičiuotas ir skundžiamu atsakovo sprendimu patvirtintas pareiškėjos mokestinės prievolės dydis yra nustatytas taikant imperatyvias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 14 punkto nuostatas dėl mokėtino mokesčio už nuslėptą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, kai mokesčio mokėtojas nedeklaravo ar deklaravo mažesnį nei buvo išmestas ar išleistas į Aplinką atitinkamo teršalo kiekis, apskaičiavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad atsakovo apskaičiuota ir skundžiamu sprendimu patvirtinta prievolės suma laikytina teisėta ir pagrįsta, o viešai prieinami duomenys apie pareiškėjos vykdomos ūkinės veiklos pobūdį bei ekonomines perspektyvas (bendrovės metinę apyvartą, dirbančiųjų skaičių) leidžia daryti išvadą, kad nurodymas sumokėti 1 038 Eur mokestį už aplinkos teršimą pareiškėjai (kaip juridiniam asmeniui) nedaro lemiamos neigiamos įtakos, bet kartu yra pakankamai svari (apčiuopiama) korekcinė priemonė.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. KOS-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtai ir pagrįstai patvirtino 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo aktą Nr. KOS-31 (NP) bei apskaičiuotą 1 038 Eur mokestį didesniu tarifu už nuslėptą ir nedeklaruotą teršalų kiekį.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomega“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.