- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-371-212/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Edmundas Valentinas Jaras
- Atsakovas
- Sauliaus Zabuko, Sauliaus Zabuko statybinei firmai „Mediniai pastatai“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–371–212/2007
35.5; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4;
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugpjūčio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Sauliaus Zabuko statybos firmos „Mediniai pastatai“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl pinigų grąžinimo ir palūkanų priteisimo pagal ieškovo prekybos firmos „PISCI HOUSE 2010 S.L.“ ieškinį atsakovui Sauliaus Zabuko statybinei firmai „Mediniai pastatai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 61 522 Lt nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2004-01-19 sutartį su atsakovu jis įsipareigojo pagaminti du medinius 122 m² ir 53 m² dydžio namelius, o pagal 2005-04-28 sutartį – per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pagaminti 120 m² medinį namuką. Tačiau atsakovas įsipareigojimų neįvykdė: sutartu laiku, iki 2005-02-04, nepateikė medinių konstrukcijų, sumokėtų pinigų – 37 352 Lt negrąžino, kaip ir sumokėtų pinigų – 24 169,60 Lt pagal 2005-04-28 sutartį bei nepagamino namuko.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 37 352 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2006-11-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalys sudarė dvi sutartis dėl medinių namukų pagaminimo ir pardavimo, tačiau nepasirinko taikytinos teisės. Tokiu būdu, teismas vadovavosi CK 1.37 str. 4 d. ir taikė valstybės su kuria sutartinė prievolė labiausiai susijusi teisę – Lietuvos teisę. Nurodė, kad ieškovui pateikiant pasiūlymą (ofertą), o atsakovui priimant pasiūlymą (akceptuojant), kaip tą numato CK 6.162 str. 1 d., buvo sudarytos dvi sutartys dėl 3 medinių namukų pagaminimo ir pardavimo. Sutartys buvo surašytos ispanų kalba, o šalių atstovai bendravo anglų kalba. 2004-01-19 sutartimi ieškovas užsakė pagaminti du medinius namukus: 122 m² už 19 572 eurus ir 53 m² už 10 818 eurų. Šalys aptarė atsiskaitymo pagal sutartį tvarką. Ieškovas taip pat pasiūlė, kad iškrovus prekes pirkėjas surašys prekių pristatymo atitikimo arba neatitikimo aktą, kurį pasirašys pats pirkėjas ir pardavėjo atstovas arba vežėjas, turintis tam įgaliojimus. Esant reikalui bus išskaičiuotos reikalingos sumos, o atsakovas bus įpareigotas per 15 dienų nuo tos datos savo sąskaita atsiųsti medžiagas pakeitimui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iš pušies medienos namukus pagaminti Lietuvoje, juos pristatyti puikios būklės 2004-02-16. Ieškovas sutiko, kad dėl priežasčių, susijusių su tarptautiniu transportu, pristatymas gali vėluoti, bet ne daugiau kaip vieną savaitę, ir jeigu apie tai pardavėjas praneš iš anksto. Šalys susitarė, kad į kainą taip pat įeina medienos pakrovimas ir iškrovimas, langai su dvigubais stiklais ir langinėmis, vidinės masyvo durys ir išorinės įstiklintos durys, bet neįeina transporto išlaidos.
Ieškovas dėl 122 m² namuko pretenzijų nereiškė, todėl teismas sprendė, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo privalėjo būti sumokėjęs atsakovui už šį namuką 19 572 eurus, o už 53 m² namuką iki jo pristatymo – 50 proc. jo vertės – 5 409 eurus, iš viso – 24 981 eurą. Nors ieškovas sutartimi numatytų mokėjimo terminų ir sąlygų pilnai nesilaikė, atsakovui jis sumokėjo pilną kainą už 53 m² namuką.
Nurodė, atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtino ieškovui perdavęs namo medinių konstrukcijų už 19 572 eurus, t. y. perdavęs visą 122 m² medinį namuką už sutartus 19 572 eurus. Teismas iš pateiktų duomenų negalėjo padaryti išvados, kad ieškovas atsakovui sumokėjo pilnai už namuką, nors turėjo galimybę sumokėti tik 50 procentų kainos ir kad atsakovas namuko medines konstrukcijas perdavė.
Nors atsakovas prašė taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kurį numato CK 1.125 str. 5 d. 2 p. ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, tačiau teismas laikė neįrodytu, kad perduotas sutartimi sulygtas daiktas – 53 m² medinis namukas, tuo labiau, kad atsakovas ne tik nepateikė krovinio įteikimo vežėjui dokumentų, tačiau neturi ir sutartimi numatyto ieškovo surašyto prekių pristatymo atitikimo arba neatitikimo akto. Kadangi atsakovas yra verslininkas, tai pagal CK 6.256 str. 4 d. jo sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Verslininkui sutartinė civilinė atsakomybė netaikoma tuo atveju, jei jis įrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė tik dėl nenugalimos jėgos, ko atsakovas neįrodinėjo. Nors, atsakovo teigimu, tarp jo ir ieškovo kilo ginčas dėl to, kad sudarant sutartis ieškovas suteikė neteisingą informaciją apie tai, kad jis yra PVM mokėtojas, dėl ko atsakovas nepagrįstai privalėjo sumokėti virš 5 000 Lt šio mokesčio, tačiau dėl to pripažinti, jog sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, teismas neturėjo pagrindo ir atsakovo neatleido nuo civilinės atsakomybės. Teismas sprendė, kad atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų dėl 53 m² namuko, o ieškovui apmokėjus šio namuko kainą, tarp šių atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys ir yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Teismas nenustatė pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį pagal CK 6.282 str. ir ieškinį dalyje dėl 37 352 Lt nuostolių atlyginimo tenkino. Kadangi šalys sutartimi nebuvo sulygę dėl netesybų ar palūkanų, tai iš atsakovo ieškovui priteisė už termino praleidimą CK 6.210 str. 2 d. numatyto dydžio palūkanas – 6 proc. dydžio metinės palūkanas nuo 37 352 Lt už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sutartyje, sudarytoje 2005-04-28, ieškovas užsakė pagaminti maždaug 120 m² dydžio medinį namuką per 30 dienų ir už jį susitarė sumokėti 14 000 eurų, iš kurių 3000 eurų ieškovas įsipareigojo sumokėti sutarties pasirašymo momentu. Ieškovas įsipareigojo likusius 11 000 eurų sumokėti taip: 4 000 eurų per 15 dienų nuo gamybos pradžios, o 7 000 eurų sumokės pristačius namuką į įmonės buveinę Ispanijoje. Teismas laikė tikėtinu atsakovo paaiškinimą, kad 2004-04-03 jam perduoti 3000 eurų buvo skirti iki 2005-04-28 sutarties sudarymo perduotoms prekėms apmokėti. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytą aplinkybę, kad dar 2004 m. balandį buvo perduoti grynieji pinigai – 3000 eurų kaip 2005-04-28 sutartimi sulygtas avansas, neįrodyta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė įvykdęs savo prievolę – sumokėti atsakovui 3000 eurų avansą, nuo kurio sumokėjimo momento galima būtų skaičiuoti atsakovo prievolės vykdymo termino eigos pradžią ir kad atsakovui iš viso perdavė 7000 eurų pagal 2005-04-28 sutartį, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, pakeisti ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo išvada, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas iš dalies įvykdė prievolę perduoti 53 m² medinį namuką, nepagrįsta. Jis niekada neneigė tos aplinkybės, kad neturi apskaitos dokumentų, patvirtinančių 53 m² medinio namuko pagaminimą ir perdavimą ieškovui, tačiau prievolės įvykdymo patvirtinimui pateikė rašytinius įrodymus: pinigų pervedimo kvitus, 2005 m. balandžio 28 d. sutartį. Jo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino ir liudytojas A. V., pripažindamas, kad jam buvo perduotos 53 m² medinio namuko konstrukcijos, kurias jis nugabeno į Ispaniją, o siekdamas išvengti mokesčių, konstrukcijas gabeno paslėpęs po kita produkcija. Būtent dėl to jis negalėjo teismui pateikti krovinio gabenimo važtaraščio. Kadangi buvo pripažinta, jog dalis 53 m² medinio namuko konstrukcijų buvo perduotos įgaliotam ieškovo asmeniui, tai turi būti taikoma CK 6.318 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga, t. y. daiktų perdavimas pirmam vežėjui laikomas tinkamu prievolės perduoti daiktą įvykdymu. Teismas turėjo aiškintis kitą reikšmingą aplinkybę – kokia dalis medinio namuko buvo perduota ieškovui ir nugabenta į Ispaniją. Pats ieškovas 2005-04-28 sutartyje pripažino, kad liko neperduotos durys, langai, pakyla ir frizas. Teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad namelio konstrukcijos turi vertę tik tada, kai iš jų galima pagaminti visumą, t. y. visą namuką. Mano, kad būtent todėl, kad ieškovas gavo pagrindines namo dalis, jis 2005-04-28 sutartyje ir aptarė likusių namo dalių pristatymą. Mano, kad šios sutarties 3 punktą reikėjo aiškinti kaip paties ieškovo pripažinimą, kokia dalimi nebuvo įvykdyta prievolė perduoti 53 m² medinį namuką. Be to, ieškovas ir konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad konstrukcijos jam buvo perduotos, t. y. pervedė ne 50 procentų medinio namuko kainos, o 3508 eurais daugiau. Kadangi ieškovas iki šiol perduotų medinio namo konstrukcijų negrąžino, laikytina, kad pripažino sutartį įvykdyta tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodytas sutartimi sulygto daikto perdavimo faktas, nepagrįstai nepasisakė ir dėl ieškinio senaties termino taikymo. CK 1.125 str. 5 d. 2 p. numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, kurį ieškovas akivaizdžiai praleido, todėl mano, kad šiuo atveju turėjo būti taikytinos teisinės pasekmės, numatytos CK 1.131 str. 1 d. Be to, pagal CK 6.222 str. 1 d., ieškovas galėjo reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs atsakovui vykdant 2004 m. sausio 19 d. sutartį tik tokiu atveju, jei pats ieškovas būtų grąžinęs jam perduotas 53 m² medinio namuko konstrukcijas, arba nesant galimybės (liudytojas A. V. pripažino, kad grąžinti konstrukcijų neįmanoma), atlyginti jų vertę pinigais. Kadangi ieškovas šios prievolės neįvykdė, tai teismas tenkino jo ieškinio reikalavimus be teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys 2004-01-19 ir 2005-04-28 sudarė medinių namų pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal 2004-01-19 sutartį atsakovas įsipareigojo pagaminti ir pristatyti ieškovui du medinius namelius: 122 m² už 19 572 eurus ir 53 m² už 10 818 eurų iki 2004-02-16. Pagal 2005-04-28 sutartį – 120 m² medinį namuką už 14 000 eurų. Ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo 61 552 Lt nuostolių, t. y. 37 352 Lt už nepagamintą pagal 2004-01-19 sutartį 53 m² medinį namuką ir 24 170 Lt avanso, sumokėto už 120 m² medinį namuką pagal 2005-04-28 sutartį. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 37 352 Lt nuostolių už nepagamintą ir nepristatytą 53 m² medinį namelį, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas reikalavimų pagrįstumą įrodė tik šioje dalyje, o atsakovas, nesutikdamas su reikalavimais, nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti.
Aiškinant šalių sudarytas sutartis privalu vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis CK 6.193 straipsnyje, pagal kurį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartis turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino šalių sudarytų sutarčių esmę, tikslą, šalių įsipareigojimus. Be to, atsakovas neginčijo sutartyse įrašytų sąlygų, kaip neginčijo ir savo paties ranka rašyto 2005-01-26 įsipareigojimo.
Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda pažeidus sutartį (CK 6.256 str.). CK 6.256 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kai prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Sutartinė civilinė atsakomybė apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimą. Nuostoliai yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl, kai neįvykdoma prievolė ar ji įvykdoma netinkamai, kitaip sakant esant sutartinės prievolės pažeidimui, nuostolių atlyginimas kompensuoja kreditoriui jo patirtą žalą. Tuo atveju, kai nuostolių dydis apibrėžtas sutartyje, kreditoriui nereikia įrodinėti jų dydžio (CPK 6.256 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė sutartinio įsipareigojimo – nepagamino ir nepristatė ieškovui 53 m² medinio namuko, kurio kaina pagal šalių 2004-01-19 sutartį yra 10 818 eurų, arba 37 352 Lt. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo nuostoliai dėl 2004-01-19 dalies sutarties neįvykdymo sudarė 37 352 Lt. Kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad teismas turėjo aiškintis kokia medinio namo dalis buvo perduota ieškovui; turėjo taikyti ieškinio senatį pagal CK 1. 125 str. 5 d. 2 p. Kaip jau minėta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atsakomybė atsirado ne dėl parduotų daiktų trūkumų, o dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl teismas pagrįstai netaikė senaties. Be to, Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, o tai reiškia, kad kiekviena šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys 2004-01-19 sutarties 5 punkte nustatė, kad iškrovus prekes, Pirkėjas (ieškovas) surašys prekių pristatymo atitikimo arba neatitikimo aktą, kurį pasirašys pats Pirkėjas (ieškovas) ir Pardavėjo (atsakovo) atstovas arba vežėjas, turintys tam įgaliojimus. Taigi, atsakovui žinant sutarties sąlygas ir būnant protingam ir apdairiam verslininkui, jis turėjo visas galimybes tinkamai sutvarkyti dokumentus dėl 53 m² medinio namuko perdavimo ieškovui, pvz. pasirašant perdavimo aktą su A. V.; įvertinant namo dalies pagaminimą procentais, pareiškiant priešinį reikalavimą ieškovui ir pan. Nesant tokių įrodymų ir jų nepateikus nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apelianto išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. Zabuko statybinės firmos „Mediniai pastatai“, įm. k. 184200342, 9 Lt (devynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.