- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 1-407-870/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-008132-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Civilinis ieškovas
- I. S.
- Kaltinamasis
- K. V.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2011-04-12 apie 23.30 val., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), dūrė peiliu I. S. į dešinę ranką, tuo padarydamas pjautinę dešinio žasto žaizdą su stipininio nervo pažeidimu, ko pasekoje išsivystė potrauminė stipininio nervo neuropatija su riešo sąnario funkcijos sutrikimu, dėl ko I. S. prarado 15 procentų bendrojo darbingumo, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu jis nesunkiai sužalojo I. S..
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad I. S. yra jo kaimynė, gyvena antrame aukšte. 2011 m. balandžio 12 d. į jo namus atėjo kaimynas iš pirmosios laiptinės (Artūras su sūnumi). Jie išgėrė alaus. Vėliau Artūras išėjo, o sūnus užsnūdo krėsle. Artūras jau miręs. Daugiau tą vakarą į jo namus niekas nebuvo atėjęs. Į savo namus vėliau 22 val. vakaro nieko niekada neįsileidžia. I. S. jo namuose niekada nėra buvusi. Jis gerai pamena tą vakarą, vėliau pas jį atėjo policininkai. Tą vakarą išgėrė apie kilogramą alaus ir butelį degtinės. Degtinę dviese išgėrė apie pusė litro, jo kaimynas Artūras tuomet jau buvo išėjęs, tai buvo apie 23.00 val. Jis maždaug nuspėja kodėl jį apkalbinėja, kad tai jis sužalojo Iloną, bet dabar pasakyti negali. Jį po trijų parų jų apylinkės policininkas pasikvietė ir paklausė ką jis padarė kaimynei? Kodėl ją sužalojo peiliu? Jis pasakė, jog nieko nesužalojo. Policininkas jam pasakė, kad tą vakarą jo namuose buvo atėjęs jaunimas, rūkė, gėrė ir tada jis ją sužalojo. Jis jaunimo į savo namus neleidžia, jaunimas laiptinėje būna, rūko ten. Jie maišo, jis ir kaimynai pabara. Jie jam už tai duris net buvo išpaišę, bet tai nesvarbu. Jis yra įsitikinęs, kad jį apkalba, nes jo dukra jau 8 metai užsienyje gyvena ir jie nori, kad jis sumokėtų 60 tūkst. už tai, ko nepadarė. 2011 m. balandžio 12 d. vakarą apie 22.00 val,. jaunimas laiptinėje buvo. Negali pasakyti kas tie jauni žmonės, nepažįsta jų, bet Ilona tikrai buvo. Tą vakarą apie 23:30 val. pas jį buvo užėję du policininkai. Jie paklausė jo vardo ir išėjo, vėliau apžiūrinėjo laiptinę, žiebtuvėliu pasišviesdami. Laiptinėje policininkai pamatė kraujo dėmes. jis pats jokio kraujo nematė, policininkai pasakė, kad laiptinėje yra kraujo dėmių. Nesupranta, jei jis būtų sužalojęs žmogų, tai kodėl jo iš karto nesuėmė, o atėjo tik po trijų dienų. Kraujo balos jo bute nebuvo. Ten yra dažų dėmės, bet ne kraujo. Kraujo dėmės buvo laiptinėje.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. S. paaiškino, kad 2011 m. balandžio 12 d. ji su draugais buvo Lazdynuose, ten šventė gimtadienį ir išgėrė. Paskutiniu autobusu sugrįžo namo į Grigiškes. Ji užėjo į namus, paimti šunį, o draugai laukė jos laiptinėje. Pavedžiojus šunį ji sugrįžo pas draugus. Draugė pasakė, kad kaimynas prašė padėti iš jo buto išvesti girtą vyrą. Kadangi jų tarpe buvo du vaikinai, jie sutiko padėti ir nuėjo į kaimyno namus. Kaimyno bute pamatė, kad ten yra jos pažįstamas J. Č.. Jis buvo girtas. Kadangi pamatė, jog tai jų pažįstamas, jie nebandė išvesti jo iš kaimyno buto. Ji dar paguodė Jevgenijų, nes jis liūdėjo dėl savo merginos savižudybės. Kaimynas K. V., pamatęs, kad jie neišveda Jevgenijaus iš jo buto, pradėjo rėkti ir keiktis. Nenorėdami konflikto, jie nusprendė išeiti iš kaimyno buto. Kuomet draugai jau ėjo pro duris, ji nusprendė sugrįžti paprašyti cigaretės iš Jevgenijaus. Sugrįžo į kaimyno butą, Jeveginijus buvo girtas ir iš pradžių jos nepažino, pasakė, jog tai ji Ilona ir padavė jai cigaretę. Įsidėjo cigaretę į rankinę, atsistojo, atsisuko ir tuomet sekė smūgis peiliu. Kas buvo toliau ji atsimena sunkiai. Prieš įvykį nebendravo su kaimynu K. V. ir nežino kodėl kaimynas ją sužalojo, nebuvo jokio pagrindo tam. Jos brolis yra sakęs, kad išgėręs K. V. būna agresyvus. Galbūt jis supyko, kad ji su draugais neišvedė iš jo buto Jevgenijaus. Tą vakarą ji buvo išgėrusi apie du butelius alaus ir vieną butelį „D-Light“. Girtumo laipsnio jai tą vakarą niekas nenustatė, ligoninėje netrukus padarė operaciją. Tačiau parašė, kad ji buvo girta. Ją sužalojo K. V., nes tuo metu bute buvo tik Jevegenijus, kuris buvo visiškai girtas, ir K. V.. Jos draugai jau buvo išėję į lauką. Kaimyno bute užtruko apie 10 min. Nors jie visi trys buvo girti, bet ji tikrai atsimena, kad ją sužalojo K. V.. Nors ji buvo išgėrusi, tačiau „ant kojų“ stovėti galėjo, po smūgio pati pasiekė savo namus. K. V. ją sužalojo bute, ties įėjimu į antrą kambarį. Po smūgio ji susvyravo, žengė žingsnį atgal ir atsisėdo ant grindų. Jai pradėjo skaudėti ranką ir buvo daug kraujo. Kaip nuėjo iki namų, ji nepamena. Pamena, kad vėliau atvyko greitoji pagalba, policija. Keletą kartų prarado sąmonę. Po įvykio tarp jų su K. V. jokių santykių nebuvo. Ji tik iš apylinkės pareigūno girdėjo, jog kaltinamasis sakė, kad jai davė 200 Lt už tai, kad ji pretenzijų jam neturėtų. Tą vakarą į jos namus buvo atvykę du pareigūnai ji tuo metu buvo vonios kambaryje, ten jai su diržu suveržė ranką. Tą vakarą ji buvo su draugais: J. R., Ž. M. ir V. P.. Jie irgi buvo užėję su ja į kaimyno butą. Tai buvo pirmas kartas, kuomet ji lankėsi kaimyno bute. Kaimyno bute jie užtruko apie 15 min, tačiau gali būti ir puse valandos, nes su girtais žmonėmis sunku susikalbėti. Kai po smūgio išėjo iš kaimyno buto, jos draugų jau nebuvo. Ji telefono neturėjo, negalėjo niekam paskambinti. Kai nuėjo iki namų nepamena. Niekas nematė, kaip ją sužalojo. Kuomet sėdėjo kraujo baloje, jai kilo isterijos priepuolis. J. Č. atsikėlė ir paklausė, kas jai nutiko. Kraujo bala buvo K. V. bute. Jos ranka labai pulsavo, be to buvo išgėrusi alkoholio, todėl kraujo buvo labai daug. Kuomet grįžo namo, broliai ją nurengė, nuvedė į vonios kambarį ir diržu užveržė sužalotą ranką. Ji nežino, kuris iš brolių, Andrius ar Romas, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Jos namai antrame aukšte, o K. V. butas ketvirtame aukšte, pargrįžo namo viena.
Ji palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Prašo kompensuoti moralinę žalą, ją sudaro: gydymo išlaidos; ji yra nepilnavertė, todėl negali įsidarbinti, jai 22 metai. Mokosi šiuo metu, tačiau kartu bandė įsidarbinti. Iki įvykio ji dirbo Airijoje Mac‘Donalde, po įvykio norėjo grįžti atgal į Airiją dirbti tą patį darbą, bet nesigavo. Ji neteko darbingumo, turi neįgalumą. Po operacijos nebegalėjo pakelti sužalotos rankos riešo, jai nustatė 40% darbingumą, o vėliau, kai riešas pakilo, nustatė 50% darbingumą. Negali nieko sunkaus kelti, nes jos dešinės rankos riešo motorika sutrikusi. Taigi prarado 50% darbingumo. Iki įvykio buvo visiškai sveika, galėjo dirbti. Turtinė žala 498,90 Lt (b. t. 1, l. 31), ją sudaro: sugadinta odinė striukė 100 Lt, dvi palaidinės 120 Lt, kelnės 190 Lt.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2011-04-13 apie 00.00 val., ji su savo draugais J. R., Ž. M. ir Vladu (pavardės nežino) grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Įėję į laiptinę, jie pamatė ant grindų sėdintį neblaivų kaimyną K. V. (maždaug apie 50 metų), gyv. (duomenys neskelbtini). K. V. paprašė jų, kad jie palydėtų iki jo buto. Jie sutiko ir palydėjo jį iki jo buto. Atidariusi buto duris, pamatė sėdintį pažįstamą, jo sugėrovą Jevgenijų (jo pavardės nežino, bet jis gyvena tame pačiame name, 1 laiptinėje tikslaus adreso nežino, jam apie 26 metai). Jis buvo labai girtas. Tuo metu K. V. jų paprašė, kad iš buto išvestų Jevgenijų, kadangi jis buvo labai girtas. Tačiau jie nenorėjo kištis ne į savo reikalus ir Jevgenijaus iš buto nevedė, dėl to Kazimieras labai supyko, pradėjo šaukti. Ji ir jos draugai iš buto tuo metu išėjo, tačiau tik išėjus iš buto, ji iškart į jį sugrįžo, nes norėjo iš Jevgenijaus pasiskolinti cigaretę. Įėjo į butą, o K. V. vėl pradėjo šaukti ir jis nuėjo į virtuvę, o tuo metu iš Jevgenijaus ji pasiėmė cigaretę. Jai atsisukus eiti atgal, pamatė prieš save K. V. ir pajuto vieną smūgį peiliu į dešinę ranką (žastą). Jos draugai tuo metu buvo koridoriuje ir šio įvykio nematė, Jevgenijus dėl girtumo taip pat nematė ir nesuprato kas įvyko. Ji parkrito ant žemės, išsigando ir daugiau nelabai ką atsimena. Grįžus į jos butą, buvo iškviesta greitoji ir policija. Įvykio metu buvo nepataisomai sugadinta jos odinė striukė 150 Lt vertės, pirkta Gariūnuose, kvitų neturi, striukė buvo nauja. Taip pat ligoninėje išmetė jos gerus džinsus 60 Lt, pirkti Gariūnuose, nes teko kirpti, taip pat du nauji megztinukai po 40 Lt kiekvienas, pirkti Gariūnuose, taip pat ligoninėje kirpo medžiagą ir vėliau išmėtė. Taip pat važinėjo vėliau 10 kartų į reabilitaciją su autobusu, mokėjo už talonus 40 Lt. Taip pat važiavo vieną kartą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą su autobusu, mokėjo už talonus 4 Lt. Pirko vaistus, kvitus prideda, reikės pirkti dar, vėliau galės pateikti ikiteisminiam tyrimui. Norėtų pareikšti civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės 100 000 Lt žalos. Dėl turtinės žalos šiuo metu ieškinio pareikšti negali. Bendrai civilinis ieškinys bus pareikštas vėliau. Kai atsisuko, ji nematė ar laiko rankose kažkokį daiktą K. V., nes staiga, kai atsisuko pajuto stiprų skausmą, pamatė daug kraujo, iš karto pasidarė silpna, daugiau nieko neatsimena, tik ligoninėje po operacijos, kai atsibudo, bandė prisiminti, kas įvyko. K. V. nieko nesakė, iš nugaros jis priėjo tyliai ir tada ji atsisuko ir iš karto pajuto smūgį. Prieš tai jis reikalavo laiptinėje, kad išvestų Jevgenijų, kuris sėdėjo apsvaigęs ant fotelio, tada iš karto į butą užėjo Vladas, Žilvinas, Julija ir ji, bet pamatė, kad Jevgenijus labai girtas ir jie jo nepakels, apie tai pasakė K. V., jis supyko ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, tačiau negrasino jai arba jos draugams, K. V. buvo girtas. Tada visi jos draugai išėjo į laiptinę, o ji išėjo į prieškambarį, po ko ji iš karto grįžo į K. V. kambarį, nes nusprendė paprašyti cigarečių iš Jevgenijus, apie tai pasakė draugams, jie jau nusileidinėjo nuo K. V. buto žemyn iš 4 aukšto laiptais. Kai grįžo į kambarį, jame buvo Jevgenijus, kuris taip ir sėdėjo ant fotelio ir K. V., kuriam ji pasakė, kad tuoj išeis, tada pradėjo prašyti cigarečių iš Jevgenijus, tai darė apie 10 min., nes pastarasis buvo labai girtas ir niekaip negalėjo suprasti, ko ji nori, galų gale jis ištraukė cigarečių pakelį ir ji pasiėmė iš pakelio cigaretes, kurias įdėjo į savo rankinuką, po ko atsisuko ir pajuto smūgį. Kai ji bandė susikalbėti su Jevgenijumi, ji K. V. nestebėjo, todėl nežino, ar jis buvo pastoviai kambaryje, ar buvo išėjęs į kitas buto patalpas. Greitąją iškvietė jai atrodo, jos brolis A. S.. Iš tėvo pasakojimo, ji vėliau suprato, kad pati atėjo iki buto durų ir broliai ją įleido, bute buvo jos tėvas ir du broliai, jie ją nuvedė į vonią, bandė sustabdyti kraujavimą su diržu, sakė, kad labai stipriai kraujavo, vėliau paguldė į lovą svetainėje, taip ir gulėjo, kol atvažiavo greitoji. Su K. V. nepalaiko jokių santykių, tiesiog jos kaimynas ir tiek, jie tik sveikindavosi, ji gyvena tame name 20 metų, ir jai atrodo K. V. tiek pat laiko ten gyvena, o gal ir daugiau. Jokių konfliktų ji su K. V. nėra turėjusi (t.1, b.l. 23, 27).
Teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. paaiškino, kad K. V. yra jo kaimynas. Nukentėjusioji yra jo sesuo. Tą vakarą vakare žiūrėjo televizorių, atsidarė buto durys, išgirdo verksmą iš koridoriaus. Nuėjo, paklausė kas nutiko, įjungė koridoriuje šviesą ir pamatė ant grindų kraujo dėmes. Nuvedė Iloną į vonią ir pradėjo užspaudinėti žaizdą. Tiksliai nepamena kada iškvietė greitąją pagalbą. Pabudo tėtis, su juo kartu bandė užspausti žaizdą diržu. Kartu su greitąja pagalba atvažiavo ir du pareigūnai. Pareigūnai pradėjo Ilonos klausinėti kas atsitiko. Ilona nurodė, kad ją sužalojo kaimynas K. V.. Jis neklausinėjo, kokiom aplinkybėm viskas atsitiko, nes labai tuo momentu jaudinosi dėl sesers, ji pradėjo prarasti sąmonę. Nepastebėjo, kad sesė būtų buvusi girta. Pareigūnai paprašė nuvesti pas kaimyną K. V., parodyti, kur jis gyvena. Jie nuėjo iki kaimyno buto, tačiau niekas durų neatidarė. Niekas nesiėmė priemonių, kad atidaryti kaimyno buto duris. Vėliau išvažiavo į ligoninę, po to sužinojo, kad sesei darys operaciją dėl tokio sužalojimo. Pas kaimyną ėjo kartu su pareigūnais, laiptinėje matė kraujo dėmes. Sesuo pasakojo, kad ėjo paprašyti cigaretės ir tuomet gavo smūgį peiliu. Nesupranta tokio sužalojimo priežasties. Nepamena, kad anksčiau tarp šio kaimyno ir jų šeimos būtų buvę konfliktų. Jis pažįsta J. Č., jis yra jo kaimynas. Jis klausė apie sesers sveikatą. Nežino iš kur Jevgenijus sužinojo apie įvykį, nieko pats apie įvykį nepasakojo. Kitą dieną po operacijos, vežė sesei daiktus į ligoninę ir Jevegenijų sutiko autobusų stotelėje, kur jis ir pasiteiravo apie sesers sveikatą.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. paaiškino, kad jis yra I. S. tėtis. Tą dieną jis anksti nuėjo miegoti. Nubudo nuo triukšmo, išgirdo dukters verksmą, sūnūs lakstė. Nuėjo pasižiūrėti į vonios kambarį. Ilona jau buvo vonios kambaryje, jos ranka buvo vonioje ir buvo gana daug kraujo. Paklausė, ar kas nors iškvietė greitąją pagalbą. Kažkuris iš sūnų iškvietė greitąją pagalbą. Jis ir sūnūs padėjo Ilonai nusiimti striukę ir uždėti ant rankos raištį, nes stipriai bėgo kraujas. Kuomet užveržė ranką, laukė greitosios pagalbos. Dukra papasakojo, kad K. V. jai dūrė į nugarą ir pataikė į ranką. Su kaimynu K. V. jie beveik nebendrauja, nes jis dažnai vaikšto girtas, tiesiog prasilenkia. Nežino, kokiu pagrindu ar motyvu kaimynas sužalojo dukrą. Negali pasakyti kodėl tai nutiko, galbūt jam nuo pastovaus alkoholio vartojimo jau vaidenasi. Būdavo anksčiau, kai Ilonai buvo 12-13 metų, pas Iloną ateidavo vaikai, jie buriuodavosi prie laiptinės ir K. V. juos vaikydavo. Vieną kartą jam teko juos ginti, kadangi kaimynas užpuolė jos draugus. Nežino ar tą vakarą Ilona buvo pas K. V. namuose. Jam sunku pasakyti, ar tą vakarą Ilona buvo išgėrusi, alkoholio kvapo nepajuto. Ji buvo nusilpusi, svyruojanti, gal tai nuo kraujo netekimo, nes kai greitoji pagalba atvyko, dukra pradėjo alpti. Kartu su greitąja pagalba atvyko ir policijos pareigūnai, jie su sūnumi, buvo nuėję į K. V. butą, bet jis buto durų neatidarė.
Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. M. paaiškino, kad 2011 m. balandžio 12 d. jie buvo pas nukentėjusiąją laiptinėje. Kaltinamasis, išėjęs į laiptinę, paprašė pagalbos, kad iš jo buto išvesti kažkokį žmogų. Sutiko pagelbėti. Užėję, nesiėmė iniciatyvos, kad išvesti tą žmogų. Kažkaip atsitiko taip, kad liko ten pusei valandos, gėrė. Po pusės valandos išėjo, o I. S. pasiliko paprašyti cigaretės. Sakė, kad palauks jos prie laiptinės. Visi, išėję prie laiptinės, stovėjo gal 10 min. Galvojo, kad ji nuėjo namo, nes ji buvo išgėrusi. Tada nusprendė nelaukti ir išsiskirstė po namus. Į butą įėjo jis, I. S., V. P.. Buvo dar mergina, bet nepamena kas, tai buvo seniai. Visi, išskyrus I. S., išėjo iš kaltinamojo buto. I. S. liko bute paprašyti cigaretės. Laukė jos 10-15 min. Jie buvo išgėrę, tai galvojo, kad gal ji išėjo namo. Todėl nusprendė daugiau nelaukti. I. S. gyvena antrame aukšte, o kaltinamasis ketvirtame aukšte. Kitą dieną iš draugės sužinojo, kad nukentėjusioji ligoninėje. Jai pranešė pati nukentėjusioji. Jam smulkiai apie įvyki nukentėjusioji nepasakojo. Tik pasakė, kad kai ji prašė pas tą žmogų, kurį kaltinamasis norėjo iš savo buto išvesti, cigaretės, o kai ji pasisuko šonu, iš virtuvės išėjęs kaltinamasis dūrė jai į ranką, atrodo į dešinį petį. Ji susiėmė už peties ir atsisėdo. Pasipylė kraujai ir ji išėjo iš buto namo. 2011 m. balandžio 12 d. kaltinamasis buvo girtas, jis svyravo, tiek buvo išgėręs, kad jau tiesiai stovėti negalėjo. Bute pas kaltinamąjį buvo alkoholio. Jie savo alkoholio neatsinešė, buvo alus.
Teisiamajame posėdyje liudytojas G. R. paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio viršila. Teisėjai pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, esantį bylos t. 1 l. 145-146, pareigūnas paaiškino, kad taip ir buvo, daugmaž atsimena. Nieko ten daugiau ypatingo nebuvo, gavo iškvietimą, atvažiavo. Buvo kraujo dėmės. Buto durys buvo praviros. Jeigu neklysta tai buvo ketvirtas aukštas. Jam atrodo butas buvo lipant laiptais po kaire. Kraujo dėmės buvo maždaug tarp aukštų, ketvirto ir penkto. Mergina nelabai ką aiškino, daugiau rėkė. Vaikinai paaiškino, kad kaimynas iš viršaus padarė pastabą lipdamas į apačią, dėl kažkokių priežasčių susipyko, grįžo atgal į butą. Po to vėl nusileido su peiliu, dūrė ir užsirakino bute. Jiems buto durų niekas neatidarė. Nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Kai jie atvyko, nukentėjusioji buvo. Bute buvo 3 žmonės. Ji gulėjo ant sofos, jai buvo sužalota ranka. Kraujo dėmės buvo tarp aukštų. Aikštelėje tarp laiptų, leidžiantis į apačią buvo kraujo dėmės. Nuo aikštelės link to buto, kuriame buvo mergina, iš viršaus į apačią. Kaltinamojo jie nematė. Jis duomenų neturi, ar po jų dar lankėsi policijos pareigūnai įvykio vietoje, bet pagal darbo specifiką, būtinai turėjo lankytis antrojo policijos komisariato kriminalistai ir operatyviniai darbuotojai. Kai apie tokį įvykį pranešama, jie į tokį įvykį privalo važiuoti iš karto tą pačią dieną, nes visas įvykis turi būti užfiksuotas. Jeigu žmogus išvežamas į GMP ligoninę, įvykio vieta, kaip sakoma, „nuimama“. Bet ar jie ten buvo, to pasakyti negali. Kai žmogus išvežamas į ligoninę, jie važiuoja į komisariatą, kad suteikti jiems visą informaciją apie įvykį, kad jie pagal tą informaciją galėtų dirbti.
Teisiamajame posėdyje liudytojas J. Š. paaiškino, kad įvykio neprisimena. Teisėjai pagarsinus pareigūno tarnybinį pranešimą, esantį bylos lape t. 1 l. 21, pareigūnas nurodė, kad taip ir buvo, kaip parašyta pranešime.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. R. paaiškino, kad buvo pas Kazimierą namuose. Jie tą dieną buvo ką tik atvažiavę iš Vilniaus. Ilonai reikėjo išvesti savo šunį į lauką. Buvo šalta ir jie pasiliko pas ją laiptinėje. Tuo metu išėjo šis vyriškas (liudytoja parodo į kaltinamąjį). Matėsi, kad jis buvo neblaivus. Jis paprašė iš namų išvesti kažkokį žmogų. Tuo metu atėjo Ilona. Ji nuvedė namo šunį ir jie pas jį nuėjo. Ten pas jį buvo pažįstamas Jevgenij, pavardės nežino. Jie ten pabuvo maždaug pusvalandį. Tada kaltinamasis pradėjo ant jų rėkti. Tada jie trise išėjo: ji, Žilvinas ir Vladimiras. Ilona paprašė palaukti jos, sakė paprašys cigaretės ir išeis. Jie nuėjo į apačią, pabuvo prie laiptinės. Ji ilgai neišėjo ir jie nuėjo namo. Ji pabendravo su Jevegenijumi, pakalbėjo su Ilona ir viskas. Kaltinamojo bute buvo Ilona, Vladimiras, ji, Žilvinas. O pas jį (kaltinamąjį) buvo ir Jevgenijus. Ji negėrė alkoholio, kiti gėrė. Iš pradžių kaltinamasis nuėjo į kitą kambarį, o Jevgenijus sėdėjo tuo metu virtuvėje. Jie pabuvo su Jevgenijum, vėliau jis atėjo ir lyg ir viskas jam gerai, nebereikėjo to žmogaus išvaryti. Jam labai keitėsi nuotaika. Tai normalus buvo, tai skandalus kėlė. Apie įvykį žino iš Ilonos pasakojimo. Ji kitą dieną parašė, kad ji ligoninėje. Jie nuvažiavo į ligoninę. Ji papasakojo, kad paprašė cigaretės pas Jevgenijų. Jis tuo metu buvo kambaryje. Berods atsisukdama smūgį su peiliu pajuto. Pajautė kaip pradėjo tekėti kraujas. Tada išėjo iš jo namų iki savo namų. Jai atrodo, konfliktas įvyko, nes jis buvo kažkuriuo metu pamiršęs, kad juos čia pakvietė. Sako: „ką jūs čia darot? Išeikit iš čia.“ Vėliau lyg vėl viskas gerai buvo, lyg atsiminė, kad juos pakvietė, lyg viskas normaliai. Jie buvo virtuvėje ir kambaryje. Virtuvėje kiti gėrė. Jevgenijus virtuvėje buvo, bet vėliau perėjo į kambarį. Virtuvėje alkoholis stovėjo. Ji mano, kad K. V. buvo stipriai girtas.
Teisiamajame posėdyje remiantis BPK 276 str. 1 d. 4 p. nuostatomis (nedalyvavo teismo posėdyje dėl to, kad išvykęs į užsienį) buvo pagarsinti liudytojo V. P. parodymai. Jis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino kad 2011 m. pavasarį, kada tiksliai neatsimena, vakare, jam paskambino jo draugė Ilona, pavardė lyg tai „S.“, pažįsta ją nuo vaikystės, ji kalbėjo telefonu su Ž. M., kuris yra jo ir Ilonos bendras draugas ir pakvietė atvažiuoti į Grigiškes, kokiu adresu pasakyti negali, nes tik vizualiai žino, kur gyvena Ilona. Kartu su juo ir Žilvinu buvo jų draugė Julija. Jie iš Lazdynų nuvažiavo pas Iloną į Grigiškes. Prieš tai telefonu Ilona pasakė, kad ji yra pas savo kaimyną, pas kokį jam nežinoma, ji paklausė kaimyno, ar jis ir Žilvinas gali pas jį atvažiuoti ir jis girdėjo, kaip į ragelį rusiškai vyriškas balsas pasakė „taip gali“. Ilona juos pasitiko prie laiptinės ir nuvedė lygtai į 5 aukštą, į butą kuriame buvo pirmą kartą, ten pamatė girtą vyrą su ūsais apie 50 metų, jo nepažįsta ir pirmą kartą matė. Ant fotelio sėdėjo girtas jaunas vyras, kuris miegojo. Kaip suprato tas su ūsais buvo buto savininkas, kaip tų vyrų vardai nežino ir jų nepažįsta. Ilona buvo išgėrusi, jis matė, kaip Ilona ir tas šeimininkas gėrė alų. Jie bute buvo apie 1 valandą. Buto šeimininkas vėliau pradėjo be priežasties keiktis, pasakė jam ir Žilvinui „ko jie čia atėjo“ ir jis su Žilvinu išėjo, kur buvo Julija neatsimena, ar anksčiau išėjo, ar pasiliko. Ilona juos palydėjo iki išėjimo iš buto. Bute liko Ilona, šeimininkas su ūsais ir vaikinas fotelyje. Kas toliau įvyko nežino. Jie su Žilvinu ėjo namo, po 20-30 min., jiems einant namo, paskambino Ilona ir pasakė, kad ją veža į ligoninę, tačiau galėjo paskambinti ir Julija, neatsimena, dėl ko nepaaiškino, tik kitą rytą sužinojo, kad kaimynas su ūsais Iloną sužalojo. Jis neatsimena, kad Ilonos kaimynas su ūsais prašytų išvesti vyriškį, kuris miegojo fotelyje. Daugiau nieko neatsimena ir parodyti neturi (t. 1, b. l. b.l. 123).
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. Č. paaiškino, kad pažįsta K. V., jis yra jo kaimynas. Negali tiksliai prisiminti kada čia buvo. Jis atvažiavo iš miesto, sutiko Kazimirą. Nupirko išgerti ir nuėjo pas jį namo. Išgėrė ir jis užmigo. Kas ten toliau vyko, jis tiksliai nežino, bet pabudęs ryte, kitame kambaryje pamatė balą kraujo. Jis paklausė, kas atsitiko ir jis (K. V.) pasakė, kad jis dūrė su peiliu kaimynei Ilonai. Nieko jis tiksliai nepasakė. Pasakė, kad susipyko ir viskas. Paėmė peilį ir padūrė. Jis tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad Ilona jį žadino, prašė cigaretės. Atrodo jis padavė cigaretes, pakelį įsidėjo į kišenę ir vėl iš karto užmigo, todėl, kad buvo girtas. Nubudo apie 8-9 val. ryto. Nežino, negirdėjo ar buvo atvažiavę pareigūnai naktį, todėl, kad miegojo. Kai ryte pabudo, bute buvo K. V. ir jis. Kitame kambaryje buvo kraujo bala. Butas dviejų kambarių. Jis jam iš karto atsakė, kai paklausė dėl kraujo balos. Negali pasakyti, ar jis gerai prisiminė įvykius, bet jis pasakė, kad kaimynę Iloną padūrė. Nesakė, dėl ko padūrė. V. miegojo tame pačiame kambaryje, jis miegojo ant fotelio. Kraujas buvo kitame kambaryje prie kėdės. K. V. nerodė peilio. Kitą dieną atrodo jis į ligoninę su Ilonos broliu važiavo. Viską sužinojo iš Ilonos. Jo tėvas su kaltinamuoju daugiau draugavo. Nepasakytų kad K. V. agresyvus, nes nedažnai su juo susitikdavo. Kaltinamasis tiksliai pasakė, kad tai jis padarė, nieko kito nekaltino. Šitą prisimena, tai buvo apie 8-9 val. ryte.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-04-13 apie 0.45 val. paskambinusi VGPUL slaugytoja Juškevičienė pranešė, kad 2011-04-13 apie 0.28 val. dėl dešinio žasto durtinės žaizdos, girtumas, GMP pristatė I. S., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad apie 23.30 val. ją sužalojo kaimynas (t. 1, b. l. 1).
Iš Akistatos 2012-03-27 protokolo matyti, kad nukentėjusiosios I. S. ir įtariamojo K. V. parodymai pilnai skyrėsi, K. V. nurodė, kad įvykio metu nukentėjusiosios jo bute nebuvo (t. 1, b.l. 165).
Iš 2012-08-10 Specialisto išvados Nr. G 698/12(01) nustatyta, kad I. S. nustatyta pjautinė dešinio žasto su stipininio nervo pažeidimu, ko pasekoje išsivystė potrauminė stipininio nervo neuropatija su riešo sąnario funkcijos sutrikimu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nervo pažeidimo su potraumine stipininio nervo neuropatija sveikata buvo sutrikdyta ir gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų. Be to, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 71.1 punktą I. S. prarado 15 procentų bendrojo darbingumo, o taip pat atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (t. 1, b.l. 52-56). Atliekant tyrimą buvo žinomi duomenys, kad 2011-10-12 iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilnaius I teritorinio skyriaus buvo gautas raštas, kur pranešama , kad I. S. nustatytas darbingumo lygis 40proc.
Iš 2012-04-05 nutarimų pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad I. S. reikalauja iš K. V. atlyginti 498,9 Lt turtinę žalą (t. 1, b. l. 33) ir 60 000 neturtinę žalą (t. 1, b. l. 34).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Pažymėtina, kad tiek remiantis nukentėjusiosios paaiškinimais, tiek byloje esančiais dokumentais (Neįgaliojo pažymėjimu, t. 1, b. l. 59, 60) nukentėjusioji yra daugiau negu 15 procentų netekusi darbingumo, tačiau teismas negali pasunkinti kaltinamojo padėties, bylą nagrinėja dėl to kaltinimo, kuris jam reiškiamas.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltės visiškai nepripažino. Jis nurodė, kad tą 2011-04-12 jo namuose lankėsi tik Artūras su sūnumi, I. S. jo namuose nebuvo. Teismas netiki kaltinamojo parodymais, kad jis nesužalojo I. S., nes ji jo bute net nebuvo ir vertina kaip jo gynybinę versiją, kadangi tokie jo parodymai prieštaruja visai surinktai medžiagai byloje bei apklaustų liudytojų parodymams. Kita vertus, galimai kaltinamasis neatsimena įvykio aplinkybių dėl girtumo. Liudytojas Ž. M. nurodė, kad 2011 m. balandžio 12 d. kaltinamasis buvo girtas, jis svyravo, tiek buvo išgėręs, kad jau tiesiai stovėti negalėjo. J. R. mano, kad K. V. buvo stipriai girtas. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tą vakarą į jo namus buvo užėję policininkai, paklausė vardo ir išėjo, tačiau viena vertus tai nelogiška, kita vertus, pareigūnas G. R. paaiškino, kad jiems buto durų niekas neatidarė. Dėl paminėtų aplinkybių teismas nelaiko kaltinamojo parodymų patikimais.
Teismas vertindamas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, neabejoja, kad I. S. sužalojo ne kas kitas, o būtent kaltinamasis K. V.. Tokią išvadą teismas daro remdamasis nuosekliais nukentėjusiosios I. S. parodymais. I. S. išsamiai ir nuosekliai papasakojo jos sužalojimo peiliu aplinkybes K. V. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2011-04-12 apie 23.30 val. Nors paties įvykio (kai buvo įdurta peiliu) daugiau niekas tiesiogiai nematė (bute buvęs J. Č. neblaivus miegojo) draugai (Ž. M., J. R.) laukė laiptinėje, po to išsiskirstė į namus, tačiau kitas to vakaro esmines įvykių detales, kurios turi reikšmę įvykiui apklausti liudytojai paaiškino logiškai, nuosekliai ir pakankamai detaliai. Jie patvirtino, kad I. S. tą vakarą kartu su jais buvo K. V. bute, apie tai, kad ją sužalojo K. V., jie sužinojo iš nukentėjusiosios. Nukentėjusiosios brolis R. S. ir tėvas A. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad grįžo tą vakarą namo I. S. sužeista. Ji jiems iš karto pasakė, kad ją sužeidė kaimynas K. V.. Atvykusiems pareigūnams taipogi nukentėjusioji nurodė, kad ją sužalojo K. V.. Ypatingai svarbūs liudytojo J. Č. parodymai. Jis nurodė, kad kai nubudo ryte K. V. bute ir pamatęs kraujo balą paklausė kas nutiko, K. V. jam pasakė, kad jis “kaimynę Iloną padūrė”. Pastarasis liudytojas ir ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. birželio 10 d. paaiškino, kad kambaryje pas V. buvo kraujo dėmių, o kai jis K. V. pažadino ir paklausė kas atsitiko, pastarasis paaiškino, kad vakar peiliu jis sužalojo I. S. (t. 1, b. l. 96-97). Tai, kad buvo sužalota I. S. neginčytinai patvirtina byloje esanti Specialisto išvada. Pareigūnas G. R. paaiškino, kad jiems atvykus I. S. gulėjo ant sofos, jai buvo sužalota ranka. Kraujo dėmės buvo tarp aukštų bei aikštelėje tarp laiptų, leidžiantis į apačią.
Visų apklaustų liudytojų parodymai esmėje sutampa, neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo ir laiko juos patikimais.
Kaltinamojo K. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip tyčiniai ir teisingai kvalifikuoti pagal kilusius padarinius, tai yra pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl I. S. pareikšto civilinio ieškinio
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (b. l. 31), teisiamajame posėdyje jį palaikė. Ji nurodė, kad civilinį ieškinį sudaro turtinė žala 498 Lt 90 centų (sugadinta striukė - 100 Lt, džinsai - 80 Lt, gydymo išlaidos – 198 Lt, 2 palaidinės 120 Lt) ir 60000 (šešiasdešimt tūkstančių) prašo priteisti neturtinės žalos.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad K. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių) kitas aplinkybes. Akivaizdu, kad I. S. buvo padarytas kūno sužalojimas – pjautinė dešinio žasto žaizda su stipininio nervo pažeidimu, ko pasekoje išsivystė potrauminė stipininio nervo neuropatija su riešo sąnario funkcijos sutrikimu), sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 52-56). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-08-22 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-3656, 26.1.3. punkto matyti, kad netektas darbingumas 60 proc. (b. l. 70-72). Nukentėjusioji paminėjo, kad vėliau jai nustatė 50 proc darbingumą, šiuo metu ji turi neįgalumą, negali nieko sunkaus kelti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasekmės labai sunkios, nukentėjusiajai sužalota dešinė ranka, ji ribotai darbinga, mergina yra jauno amžiaus, teismas neturi duomenų, kad iki įvykio mergina būtų nesveika. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalo įvertinti ir ne tik šią žalą padariusio asmens kaltę, bet ir jo turtinę padėtį. K. V. nedirbantis (b. l. 194), registruotas darbo biržoje (b. l. 192). Taigi kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios skausmingus išgyvenimus, patirtą operaciją, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą, nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 13 000 Lt neturtinė žala.
Teismas pasisakydamas dėl prašomos turtinės žalos (498 Lt 90 centų), kad nukentėjusioji pateikė teismui vaistų pirkimo čekių kopijas (t. 1, b. l. 32, 61, 62, 63), teismas neabejoja, kad nukentėjusioji patyrė ir turtinę žalą dėl sugadintų rūbų, todėl tenkina pateiktą civilinį ieškinį iš dalies – 400 Lt sumai ir vertina, jog nukentėjusioji tokio dydžio turtinę žalą patyrė (buvo krauju sugadinti jos rūbai, pirko vaistus).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštas civilinis ieškinys 195,61 lt. sumai (t. 1, b. l. 76) pagrįstas byloje esančiais dokumentais: Darbingumo lygio pažyma (t. 1, b. l. 78), Sprendimu dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo I. S. (t. 1, b. l. 79), pažyma apie asmens gautas išmokas (b. l. 80), todėl tenkintinas pilnai.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys 2744,39 lt sumai (t. 1, b.l. 87) yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
Dėl bausmės
Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra neteistas (t. 1, b. l. 193, 197), baustas vieną kartą administracine tvarka 2011-08-31 pagal ATPK 178 str. 1 d. (viešojoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą), baudą sumokėjo. Už analogišką pažeidimą baustas 2003 metais (t. 1, b. l. 187, 196). Jis į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l. 199), psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 200).
Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), atsakomybę sunkinančią aplikybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes – atsirado sunkios pasekmės. Teismo vertinimu, K. V. skirti laisvės apribojimą neteisinga, tai būtų per švelni bausmė, jis teismo nuomone, piktnaudžiauja alkoholiu, nes jis atvyko į paskirtus teismo posėdžius neblaivus, dėl ko teismas neturėjo galimybės išnagrinėti bylos, du kartus jį atvesdino pareigūnai, tačiau irgi neblaivų, ko pasėkoje jam buvo paskirtas suėmimas. Teismui paklausus ar jis sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, pastarasis paaiškino, jog nesutiktų. Pastebėtina, kad nusikalstama veika padaryta ypač pavojingu būdu – duriant peiliu, kaltinamasis nepripažįsta veikos padarymo, po nusikalstamos veikos padarymo jokių išvadų nedaro – neatsiprašė nukentėjusiosios, nesidomėjo jos sveikata po operacijos.
BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Visgi šiuo atveju, teismo vertinimu, bausmės skyrimo tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtinumas jį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamajam taikytinos BK 75 str. nuostatos ir atidėtinas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose numatytus įpareigojimus. Tokiu būdu kaltinamasis ir jo elgesys bus stebimas probacijos tarnybos pareigūnų ir K. V. nepateisinus jam suteikto pasitikėjimo, paskirtos bausmės atidėjimo vykdymas gali būti panaikintas.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 177) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeista. K. V. buvo suimtas nuo 2013-06-11 (b. l. t. 2, b. l. 109) iki 2013-06-12 (t. 2, b. l. 124), 2 dienos, jos įskaitytinos į skirtinos bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 12 mėnesių (vienerių metų) laisvės atėmimo bausme.
Taikyti K. V. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-3 dalis ir 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. K. V. paskirti pareigą atsiprašyti nukentėjusiosios I. S. (per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), dalyvauti elgesio pataisos programoje (per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) bei įpareigoti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir nukentėjusiajai I. S..
Vadovaujantis BK 66 str. 2 d. į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. V. suėmimo laiką nuo 2013-06-11 iki 2013-06-12, 2 dienas.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią K. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.
Priteisti iš K. V. Valstybinės ligonių kasos naudai 2744,39 Lt (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus) nuskalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš K. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 195,61 lt. sumai (vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus) nuskalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš K. V. I. S. naudai 13000 Lt (trylika tūkstančių litų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš K. V. I. S. naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui
K. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.