- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- 2-270-445/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00090-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., R. A., B. L., V. S., Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai M. K., suinteresuotiems asmenims J. S., R. A., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S., R. A., B. L., V. S., Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja paduotu pareiškimu prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po 2004-07-03 mirusios O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą – 198/624 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r.
Pareiškėja nurodo, kad jos tėvas B. A., a. k (duomenys neskelbtini), mirė 2002 m. birželio 17 dieną. Po jo mirties paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu palikimą priėmė B. A. vaikai - M. K., J. S. ir R. A..
2004 m. liepos 3 dieną mirė B. A. mama O. A., a. k. (duomenys neskelbtini). Po O. A. mirties liko nekilnojamasis turtas - 198/624 žemės sklypo, esančio Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Krūminių kadastrinėje vietovėje. Po O. A. mirties palikimą priėmė ji, M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti. Nors palikimą po močiutės mirties priėmė, paveldėtą turtą pradėjo faktiškai valdyti (LR CK 5.50, 5.51 str.), tačiau palikimo priėmimo fakto įstatymo nustatyta tvarka neįformino, t. y. įstatymo nustatytu terminu neparašė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo, kad palikimą priima. Kadangi terminas palikimui priimti yra praleistas, notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo į visą palikėjos turtą, nes nenustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Nenustačius turinčio juridinę reikšmę fakto, negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir savo vardu įforminti palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. S., R. A., B. L., V. S. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, pareiškėjos reikalavimui neprieštarauja.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir suinteresuoti asmenys J. S. ir R. A. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos tėvas B. A. mirė 2002-06-17, o močiutė O. A. mirė 2004-07-03 ir tokias aplinkybes patvirtina jų mirties liudijimų įrašai (b. l. 15-16).
Pareiškėjos gimimo, santuokos liudijimų, gimimo aktų duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra palikėjos O. A. vaikaitė (b. l. 13-14, 18-21, 29-32).
Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notaro pažyma patvirtina, kad paveldėjimo byla po O. A. mirties nebuvo vedama (b. l. 12).
Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina apie O. A. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (b. l. 6-8).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėja testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str., 5.13 str.).
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjo turtą, jį išlaikant ir prižiūrint.
Pareiškėja priėmė palikėjos turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.
CK 5.11 str. 1 d. 2 p. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Pareiškėja yra antros eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą.
Pareiškėja nurodo, kad palikimą priėmė, faktiškai jį valdydama.
Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas palikėjos mirties liudijimu, giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, notaro pažyma, nekilnojamojo turto registro duomenimis.
Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po 2004-07-03 mirusios O. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.