- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- A2.9.-3395-540/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02868-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- L. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. balandžio 8 d. apie 16 val. Kaune, Radvilėnų pl. 7 esančioje Jono Žemaičio-Vytauto progimnazijoje L. V. nepilnametis sūnus M. K. įžeidžiančiai kibo prie 8 klasės mokinių ir savo klasės mokinių, juos koliodamas, įžeidinėdamas, stumdydamas. L. V. nepanaudoja teisėtos motinos valdžios tinkamai aulėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų.
Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad L. V. apie 2014-04-15 10.00 val. paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹ str. 2 d. numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris buvo šaukiamas į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, apie tolesnį bylos nagrinėjimą gali būti pranešama neregistruotu laišku ar kitu būdu, išskyrus šio kodekso 272 str. 2d. numatytus atvejus. Apie sekantį teismo posėdį, kuris buvo paskirtas 2014-05-12 10.00 val., L. V. buvo išsiųstas pranešimas. Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, kad esant aukščiau išdėstytai situacijai, bylą nagrinėti neatvykus L. V. procesinių kliūčių nėra, todėl byla nagrinėjama L. V. nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, jog žino, jog sūnus kibo prie kitų mokinių, mano, jog jam didelę įtaką daro draugai. Sūnaus elgesys dažnai priklauso nuo nuotaikos. L. V. įsipareigojo griežčiau kontroliuoti sūnų. (b. l. 1).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. pažeidimo faktą ir L. V. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu (b. l. 1), pareiškimas (b. l. 2), paaiškinimai (b. l. 3-7), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 8-9), kita bylos medžiaga.
Vertinant ar L. V. galėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar netinkamo panaudojimo atvejo, t. y. dėl jos nepilnamečio sūnaus netinkamo elgesio, būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 str. 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1-1379/2007, 2009 m. vasario 27 d. nutartis Nr. N575-499/2009, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N502 – 1163/2010 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai už nepilnamečių pažeidimus, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, tai yra netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje – ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, progimnazijoje, gimnazijoje ir pan. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d. nustatyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje, už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo bei kitos medžiagos matyti, kad nepilnametis M. K. su kitais nepilnamečiais Jono Žemaičio-Vytauto progimnazijoje įžeidžiančiai kimba prie 8 klasės mokinių ir savo klasės mokinių, juos koliodamas, įžeidinėdamas, stumdydamas pertraukų tarp pamokų metu. Tokiu būdu daroma išvada, kad tarp pamokų esančių pertraukų metu L. V., būdama per atstumą nuo sūnaus, fiziškai neturėjo galimybės kontroliuoti vaiko elgesio, tačiau iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad L. V. 2012 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. rugsėjo 24 d. yra bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., 2 d., todėl teismas daro išvadą, kad L. V. sistemingai nepanaudoja teisėtos motinos valdžios tinkamai auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų, ko pasekoje M. K. atlieka netinkamus, priešingus teisei veiksmus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad L. V. nepanaudojo teisėtos motinos valdžios tinkamai aulėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų, todėl padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
L. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, L. V. skirtinas įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 str., 30 str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., ir skirti jai įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.