Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2000-02-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 47-1str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2000-05-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 118 str. 1 d., 117 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 42 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000-02-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 metais;

3) 2004-03-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 6 mėn. viešųjų darbų;

4) 2004-05-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 1 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-03-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 6 mėn. viešųjų darbų ir 1 MGL dydžio bauda. Kauno apygardos teismo 2004-06-23 nutartimi paskirta 40 parų arešto;

5) 2006-08-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. - 3 metams laisvės atėmimo;

6) 2007-01-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 165 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2006-08-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 2 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2011-12-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. - 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-08-18 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėn. laisvės atėmimo;

9) 2014-03-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 145 str.1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo. BK 64(1) str. pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta - 6 mėn. laisvės atėmimo. BK 64 str. 1,3 d. pagrindu prie šios bausmės iš dalies pridėta 2011-12-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta - 8 mėn. laisvės atėmimo;

10) 2016-05-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. BK 64(1) str. pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta - 4 mėn. laisvės atėmimo. BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

11) 2017-08-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d. - 36 MGL(1355,76 Eur) bauda. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 (dvejiems) metams, bausmė neatlikta, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. 2017 m. spalio 7 d., apie 19.30 val., Liepų alėjoje, ties 8 numeriu pažymėtu namu, Kaišiadorių mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,71 % (promilės) etilo alkoholio, vairavo savo sugyventinei D. J. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini).

K. L. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas. Parodė, kad su drauge D. J. įvykio dieną buvo atvažiavę su automobiliu į svečius pas jos seserį. Ten būnant jis sugalvojo iš ten nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti sau alaus. Automobilį pasiėmė be savo sugyventinės žinios. Jos neprašė leidimo. Automobilio raktelius nuo stalo paėmė, kai ji nematė. Nuvažiavęs į parduotuvę ir nusipirkęs alaus važiavo atgal ir pamatė policijos pareigūnus. Iš karto buvo sulaikytas. Iki sugyventinės sesers namų buvo likę pavažiuoti gal 100 metrų. Nors buvo išgėręs alkoholio, tačiau nesijautė girtas. Supranta, kad automobilio tą dieną negalėjo vairuoti ne tik todėl, kad buvo neblaivus, bet ir todėl, kad neturi teisės vairuoti automobilius ir niekada jos neturėjo. Jam tai uždrausta daryti. Todėl savo elgesį vertina blogai. Įvykio metu vairavo VW Golf automobilį, kuris priklauso jo sugyventinei D. J.. Ji jau 3 metai kaip nusipirkusi šį automobilį. Kai jį sulaikė, policija automobilį iš karto nuvarė į aikštelę. Jo sugyventinė tada sumokėjo 75 eurų baudą ir automobilį pasiėmė iš aikštelės.

Motyvuojamoji dalis

Be K. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais:

Liudytoja D. J. parodė, kad su K. L. buvo nuvažiavę pas jos seserį. Kol buvo svečiuose, savo automobilio VW Golf užvedimo raktelius buvo pasidėjusi ant stalo ir net nepamatė, kada K. L. juo pasiėmė. Paskui tik iš sesers vyro sužinojo, kad K. L. su jos automobiliu išvažiavo, bet jau nebespėjo sureaguoti, kad jam neleistų to padaryti. Tada sūnus pasakė policijos pareigūnams apie tai, nes K. L. neturėjo teisės vairuoti, jis iš viso neturi vairuotojo pažymėjimo. Įvykio metu K. L. vairuotas automobilis priklauso tik jai. Mano, kad K. L. padarytam nusikaltimui įtakos turėjo alkoholis, nes kol negeria, tai būna viskas gerai. Nesutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas, nes jis priklauso jai, ji automobilį įsigijo, kai dar negyveno kartu su K. L..

Liudytojas J. O. parodė, kad buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas buvo neblaivus. Tai buvo kaltinamasis K. L.. Viskas įvyko Liepų alėjoje. Jis su kolega tikrino su įvykiu nesusijusį automobilį ir prie jų tuo metu pribėgo jaunuolis, kuris pasakė, kad K. L. paėmė jo mamos automobilį. Pamatę, kad važiuoja trūkčiodamas automobilis, jį sustabdė. Vairuotojas pristabdė ir vėl pradėjo nevalingai važiuoti. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas nesiorientavo, be to, patikrinus paaiškėjo, kad jis neturėjo teisės vairuoti. Jam buvo nustatytas neblaivumas. Aplinkybių, kaip jis gavo automobilį, nesiaiškino, bet žino, kad automobilio savininkė buvo moteris. Ji buvo priėjusi prie jų įvykio metu ir pasakė, kad čia jos automobilis. Papasakojo, kad ji su automobilį vairavusiu K. L. buvo svečiuose ir jis paėmė automobilį. Ji sakė, kad automobilio jam pati nedavė.

Specialisto išvadoje Nr. T-A 10411/2017(01) nurodyta, kad K. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,71 % (promilės) etilo alkoholio. (b. l. 30)

Asmens blaivumo testu Nr. 1286 įtariamajam K. L. 2017 m. spalio 7 d. 19.32 val., užfiksuotas 2,16 promilės neblaivumas. (b. l. 31).

Iš informacijos apie registruotas kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savininkė - D. J.. (b. l. 23).

Iš 2017-10-12 Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai - 2000, variklio darbinis tūris - 18963 kub. cm, variklio galia - 66 kW, degalų rūšis - dyzelinas, kėbulo tipas - universalas) vidutinė rinkos kaina 2017 m. spalio 7 d. sudarė 1480 eurų. (b. l. 28)

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. L. 2017 m. spalio 7 d., apie 19.30 val., vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,71 % (promilės) etilo alkoholio. Kaip nustatyta remiantis informacija apie registruotas kelių transporto priemones, jis vairavo savo sugyventinei D. J. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis K. L. suvokė, kad įvykio metu yra neblaivus ir dėl to negali vairuoti automobilio. Be to, žinojo ir suprato, kad to daryti negali dar ir dėl to, kad iš viso neturi vairuotojo pažymėjimo ir atitinkamai teisės vairuoti bet kokį automobilį. Tačiau nežiūrint to, įvykio metu vairavo savo sugyventinei priklausantį automobilį, kurį buvo pasiėmęs be jos žinios. Tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas K. L. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau taip pat teistas jau 11 kartų, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą, padarytą iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, tik tuomet su savo automobiliu, naują nusikaltimą padarė visiškai neatlikęs ir net nepradėjęs atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (baudos). Be to, anksčiau yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus. Tai parodo, kad kaltinamasis nedaro iš viso jokių teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo ar kitokio neteisėto elgesio, kurio net nesistengia pakeisti jam paskirtų bausmių pagalba, nes nesusijusių su laisvės atėmimu bausmių (baudų) iš viso nevykdo. Nors yra dirbantis ir gauna iš to pajamų. Tai charakterizuoja kaltinamąjį ypatingai neigiamai, parodo jo nenorą taisytis, paklusti įstatymams ir gero elgesio taisyklėms. Tuo pačiu tai įrodo, kad K. L. pataisyti ir paveikti jį taip, kad daugiau nenusikalstų bausmėmis, nesusijusiomis su realiu laisvės atėmimu, yra tiesiog neįmanoma. Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad bausmei keliami tikslai galėtų būti pasiekti K. L. paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl K. L. šį kartą skirtina savo rūšimi pati griežčiausia bausmė terminuotas laisvės atėmimas. Nustatant bausmės dydį įvertintina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagrindo sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra.

Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau naują nusikaltimą padarė tik prieš beveik du mėnesius jau būdamas nuteistas dėl analogiško nusikaltimo, dėl ko jam ankstesniu nuosprendžiu jau buvo atimta ir teisė vairuoti automobilį 2 metams, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, šiuo nauju nuosprendžiu nustatytinas maksimalus (3 metams).

Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. L. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo įsitikinimu, nėra įmanomas. Netaikius transporto priemonės konfiskavimo susidarytų tokia situacija, kuri sudarytų prielaidas formuotis asmens nebaudžiamumo nuotaikai bei nepagarbai baudžiamajam įstatymui, taip pat būtų sudaromos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju K. L. įvykio metu vairuota transporto priemonė – „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam K. L. nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne pačiam kaltininkui K. L., o kitam asmeniui – jo sugyventinei D. J., ką patvirtina informacija apie registruotas kelių transporto priemones. Iš jos matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savininkė - D. J. (b. l. 23). Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad D. J. nebuvo leidusi K. L. važiuoti jai priklausančiu automobiliu, jis jai nematant pasiėmė automobilio užvedimo raktelius ir jai neturint galimybės jo sulaikyti, išvažiavo. Tai patvirtina tiek pačios D. J. parodymai, tiek ir paties kaltinamojo parodymai. Jie atitinka ir liudytojo J. O. parodymus apie tai, kad priėjusi moteris buvo pasakiusi, kad neleido važiuoti automobiliu. Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti iš kaltininko K. L. konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 2017 m. spalio 7 d. sudarė 1480 eurų (b. l. 28), tai iš K. L. išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai 1480 eurų.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę - 36 MGL (1355,76 Eur) baudą ir K. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams ir 36 MGL (1355,76 Eur) baudą. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į K. L. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 9 d., šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 2 dienoms laisvės atėmimo.

Paskirti K. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 3 (trims) metams (BK 68 straipsnis).

Išieškoti valstybės naudai iš K. L. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės (automobilio „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1480 eurų (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).

Automobilį „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu grąžintą savininkei D. J., palikti jai disponuoti savo nuožiūra.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ikiteisminio tyrimo metu paskirtą K. L., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti K. L., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.