Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Netada“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme priimtas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Netada“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

UAB „Netada“ keltina bankroto byla.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją); 3) likvidatorius. Nurodyti asmenys gali pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 straipsnis).

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalį teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo bylą; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Ieškovė VMI prie LR FM nurodė, jog atsakovės skola valstybės (savivaldybės) biudžetui 2019 m. sausio 21 d. duomenimis buvo 24061,79 Eur. Prie ieškovės ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pridėti įrodymai, iš kurių matyti UAB „Netada“ taikytos priverstinio poveikio priemonės; siųstas raginimas bei raštas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi įpareigojo atsakovės UAB „Netada“ vadovą per 5 dienas nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui įmonės finansinės apskaitos dokumentus, kreditorių ir debitorių sąrašus, duomenis apie turimą, įkeistą turtą ir kitus turtinius įsipareigojimus, teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami įmonės registruotos buveinė adresu, tačiau buvo neįteikti, grąžinti teismui su žyma „tokiu adresu nerasta“. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įmonės vadovo namų adresu, tačiau taip pat grįžo neįteikti, grąžinti su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi ieškovės pateiktais bei teismo surinktais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad registruotų transporto priemonių, registruoto nekilnojamojo turto įmonė neturi. Finansinės apskaitos dokumentai VĮ Registrų centras buvo teikti už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31. Iš šio laikotarpio įmonės balanso matyti, kad atsakovė turėjo turto už 121946 Eur (ilgalaikio turto už 29687 Eur, trumpalaikio turto už 92259 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 36782 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad šiuo ataskaitiniu laikotarpiu įmonės pelnas siekė 247038 Eur. Kitų įrodymų, patvirtinančių dabartinę įmonės finansinę būklę, į bylą nepateikta.

Į bylą taip pat pateiktas Swedbank AB atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog atsakovės skola bankui siekia 194865,19 Eur.

Teismas pažymi, kad pagal atsakovės finansinius dokumentus už 2016 metus įmonės negalima pripažinti nemokia, tačiau byloje nesant jokių dabartinę įmonės finansinę būklę rodančių dokumentų, būtina įvertinti ne tik balanso duomenis, tačiau ir visus kitus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus (į tai, kad atsakovė nemoka mokesčių valstybės biudžetui ir nepavyksta susidariusios nepriemokos išieškoti; yra skolinga ir kitiems kreditoriams; kad atsakovė registruotino turto neturi; nei VĮ Registrų centrui, nei teismui aktualių finansinę būklę patvirtinančių duomenų neteikia), į minėtas ĮBĮ nuostatas, sprendžia, jog atsakovė UAB „Netada“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa atrinko administratorių M. K.. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, įmonės administratoriumi skirtinas M. K., sąrašo eilės numeris B-FA199.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, 4 straipsnio 3 punktu, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 straipsniu, 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktais, 10 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 11 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

1. Iškelti bankroto bylą UAB „Netada“ (įmonės kodas 145565293, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)).

2. Bankrutuojančios UAB „Netada“ administratoriumi paskirti M. K. (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-FA199).

3. Areštuoti UAB „Netada“ (į. k. 145565293, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

4. Uždrausti UAB „Netada“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti turtą.

5. Nustatyti 30 dienų terminą UAB „Netada“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukti per 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

6. Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

7. UAB „Netada“ valdymo organams nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikotarpį perduoti įmonės administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus.

8. Nustatyti, kad UAB „Netada“ nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą UAB „Netada“ bankroto bylą pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Registrų centras, tvarkančiai Juridinių asmenų registrą, ieškovei VMI prie LR FM, atsakovei UAB „Netada“, paskirtam bankroto administratoriui.

Nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.