Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotojo asmens Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus atstovui S. G.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. I. (P. I.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio faktonustatymo, suinteresuotieji asmenys Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius, E. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas P. I. paaiškino, kad jo tėvai prieš A. P. karą išvažiavo į Vokietiją, gyveno Berlyne, jis gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais tėvai grįžo į Rygą, tėvas buvo suimtas, jis tarnavo kariuomenėje Kaliningrado srityje, Černiševskyje, taip ir liko ten gyventi, (duomenys neskelbtini) susituokė su E. M., kurį laiką dar gyveno Kaliningrado srityje, atvykdavo į Lietuvą, pereinant sieną tuo metu nebuvo griežtos tvarkos, visi vaikščiojo su senais pasais, kai būdavo daug žmonių, kartais nedėdavo spaudo, priklausomai nuo to, kokia pamaina būdavo, šiuo metu jis turi TSRS piliečio pasą, išduotą Latvijoje Rusijos piliečio paso neturi, iki jam apsigyvenant Lietuvoje dar nebuvo išduodami Rusijos pasai, į Lietuvą jis atėjo pėsčiomis per sieną Kybartuose prieš dvidešimt keturis metus, parsinešė savo mantą, augintinius, jau daugiau į Rusiją nebuvo išėjęs, pas gydytojus nesikreipė, tik sutuoktinę palydi, dirbo neoficialiai, už produktus, ardė seną namą, po to statė naują, dabar jau į senatvę nori viską susitvarkyti, prieš dvidešimt metų kreipėsi į Vilkaviškio migracijos skyrių, užpildė anketą, darė nuotrauką, pasakė, laukit, mes jums paskambinsim, niekas neskambino, kai nuvažiavo po keturių metų, migracijos skyriuje buvo padarytas remontas, viskas pasikeitę, jo dokumentai dingo, po pusės metų jis kreipėsi pagalbos į aukštus pareigūnus, po Borisovo skandalo jis skambino, sekretorė pasakė, kad jokių dokumentų neturi, jaučiasi niekam nereikalingas, buvo nuvažiavęs ir į Rusijos ambasadą, ten jam manais už Rusijos pilietybę paprašė prieš TV kameras papasakoti, kaip jam Lietuvoje neleidžia gyventi su invalide žmona, jis atsisakė tai daryti, pats save laiko žmogumi be pilietybės.

Migracijos skyriaus atstovas S. G. paaiškino, kadangi skyrius šiuo metu neturi jokių duomenų, kad P. I. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, darytina išvada, kad šalyje jis yra neteisėtai, palieka teismui spręsti, ar užsienietis turi teisę likti Lietuvoje, daugiau nieko negali pasakyti, apie pateiktą anketą duomenų neturi, neturi informacijos, kad anketa buvo pateikta.

Liudytojas V. A. parodė, kad pažįsta P. I. (P. I.) ir E. M., kaimynai, gyvena toje pačioje gatvėje, (duomenys neskelbtini), į namą (duomenys neskelbtini) metais atsikraustė E. M. ir P. I., vėliau jie išsikėlė į kitą namą, visą laiką jie gyveno kartu, matydavo vaikščiojant miestelyje, laikė juos šeima, vyras ir žmona.

Liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta P. I. ir E. M., geri kaimyniški santykiai, jis pats tame name gyvena devyneri metai, tie kaimynai jau gyveno, anksčiau pažinojo juos, kaip mietelio gyventojus, nuo(duomenys neskelbtini), žino, kad tai šeima, vyras ir žmona.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš 2018 m. liepos 5 d. santuokos sudarymo įrašo Nr. 86 (b. l. 6) nustatyta, kad P. I. ir E. M. sudarė santuoką(duomenys neskelbtini).

Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. pažymos Nr. GI-75-(23)(2.5) (b. l. 7) nustatyta, kad P.I. gyvena (duomenys neskelbtini).

Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. pažymos Nr. S5-233-(23)(1.5) (b. l. 8, 9) nustatyta, kad E. M. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), o seniūnija dėl P.I. (P.I.) elgesio nusiskundimų nėra gavusi.

Iš Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. 64-S-9710 (b. l. 10) nustatyta, kad P.I., vadovaujantis Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi privalo teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir, kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Registro centro Gyventojų registro departamento duomenimis E. M. yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Administracinių nusižengimų registro duomenimis P.I. nebaustas administracine tvarka (b. l. 38).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis P. I. nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (b. l . 39).

Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnijos 2018 m. lapkričio 21 d. pažymos Nr. S5-88- (23)(1.5) (b. l. 47) nustatyta, apklausus namo gyventojus galima teigti, kad P.I. adresu (duomenys neskelbtini) gyvena apie 23 metus.

Iš 1995 m. spalio 12 d. dokumento, registro Nr. 422 (b. l. 59) nustatyta, kad E. M. davė sutikimą priregistruoti jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), P. I. (P.I.).

Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas pareiškėjo P.I. (P.I.) pateiktas TSRS piliečio pasas II-ME Nr. 631751 (b. l. 62), išduotas užsienio kalba, iš šio dokumento nustatyta, kad paskutinis įrašas (spaudas) apie P.I. atvykimą į Lietuvos Respubliką darytas 1994 m. birželio 17 d. Kiti įrašai užsienio kalba.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 63-64) nustatyta, kad E. M. nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybė teise priklauso butas, esantis(duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (Lietuvos Respublikos CPK) 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje, esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Iš pareiškėjo P.I. (P.I.) paaiškinimų, suinteresuotojo asmens E. M. paaiškinimų, liudytojų V. A., E. K., taip pat teismui pateiktų rašytinių įrodymų (Kybartų seniūnijos pateiktų dokumentų, įvairių registrų duomenų ir kt.) galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad P.I. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena nuolat Lietuvos Respublikoje ir gyvena iki šiol. Čia gyvena jo sutuoktinė E. M., kuriai nuosavybės teise priklauso butas Kybartų miestelyje, sutuoktiniai gyvena kartu tame bute, rūpinasi vienas kitu. Iki šiol P.I. nesikreipė į socialines tarnybas dėl jokios paramos, jo paaiškinimu, jis dirbo pas privačius asmenis, tą galima paaiškinti tuo, kad įsidarbinti pagal darbo sutartį jis negalėtų, nes neturi galiojančio dokumento. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad P.I. visą tą laiką, daugiau kaip 24 metus, gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyvas žmogus, kuris nuo nieko nesislapstė, gyveno atvirai, savo gyvenamoje bendruomenėje buvo žinomas, kalba lietuvių kalba, skaito lietuvių kalba, nebaustas administracine tvarka ir neteistas, nusiskundimų dėl jo elgesio ar netinkamo gyvenimo būdo gyvenamosios vietos seniūnija nėra gavusi. Iš to galima daryti išvadą, kad atsižvelgiant į savo padėtį, nuolat gyvendamas Lietuvos Respublikos teritorijoje P.I. turėjo lėšų pragyvenimui (savo ir sutuoktinės, kurios sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise), turi tinkamą gyvenamą patalpą (butas E. M. vardu įgytas po santuokos sudarymo, preziumuojama, kad tas turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise), palaiko artimus ryšius su artimaisiais Lietuvoje, gyvena santuokoje, rūpinasi neįgalia sutuoktine ir nori toliau puoselėti tuos santykius(Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 punktas, 6 punktas, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 7 punktas). Pagaliau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad P.I. po 1994 m. birželio 17 d. būtų išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo P.I. (P.I.) nurodė Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius. Leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas tiek laikinam, tiek ir nuolatiniam gyvenimui. Bet kokia informacija tokiu atveju yra svarbi ir turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P.I., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo(duomenys neskelbtini). nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gyvena iki šiol.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus