- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- eI-10575-811/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04109-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- E. K.
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Advokatai
- Jurga Šakienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškimą atsakovui E. K., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-08-17 gautas pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškimas kuriame prašoma iš atsakovo E. K. priteisti 146,08 Eur vietinės rinkliavos, 28,96 Eur išlaidas dėl pareiškimo surašymo ir pateikimo teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Druskininkų savivaldybės taryba 2007-12-20 sprendimu Nr. T1-247 patvirtino „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 10-11 p. ir 16 p. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai atliekų turėtojai, visi fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Atsakovas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2015-06-30 nėra sumokėjęs pareiškėjui 146,08 Eur dydžio vietinės rinkliavos už jam priklausančią turto dalį, kuri apskaičiuota vadovaujantis Nuostatais. Pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo, todėl atsakovas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir mokėti nustatytu laiku ir nustatyto dydžio rinkliavas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas E. K. teismo posėdyje nurodė, kad dėl ligos negalėjo laiku pateikti atsiliepimo ir nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu gyvena Gabijos g. 53-32, Vilniuje, jam priklauso 1/3 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbiami) (toliau – Gyvenamasis namas). Patikslino, kad Gyvenamajame name niekas negyvena, užkalti Gyvenamojo namo langai, nenaudojama elektra, todėl šiukšlių nesudaroma. Atsakovas teismo posėdyje pateikė 2015-11-20 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jokių buitinių atliekų Gyvenamajame name nėra ir negali būti, reikalaujama mokėti rinkliavą už paslaugas, kurios realiai nėra suteikiamos. Taip pat paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Gyvenamajame name nebuvo naudojama elektra, tai patvirtina atsakovo pateikti AB „Lesto“ 2015-11-13 ir 2015-11-19 raštai (atitinkamai Nr. 50220-6636 ir Nr. 50220-6757) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuose nurodyta, kad Gyvenamajame name nėra naudojama elektros energija.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-06-30 priteisimo.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 str. 2 d. nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 str. 1-2 p. numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Druskininkų savivaldybės taryba 2007-12-20 sprendimu Nr. T1-247 patvirtino „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus“. Vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 14 p.). Pagal Nuostatų 16-21 p. pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/3 Gyvenamojo namo, todėl pagal Nuostatų 5 p. jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2015-06-30 nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 146,08 Eur įsiskolinimas.
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad faktiškai jam nėra teikiama paslauga, nes jis nesukuria atliekų, kadangi jam priklausantis nekilnojamasis turtas (namas) yra nenaudojamas (negyvenamas). Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Vadovaujantis LVAT praktika aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje A822-2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d., kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str.). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (LVAT 2004-01-29 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A7-60/2004). Pažymėtina, jog vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334-14). Nagrinėjamu atveju Druskininkų savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo, todėl atsakovas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir mokėti nustatytu laiku ir nustatyto dydžio rinkliavas.
Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, kad LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAI), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma (LVAT 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012). Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 str. 1 d., įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaujantis LVAT formuojama praktika ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 str. nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (LVAT 2015-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-746-556/2015). Pažymėtina, kad LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.; LVAT 2005-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).
Iš byloje pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad pareiškėjo prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2015-06-31. Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-08-17. Taigi, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus nuo 2015-01-01.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui E. K. už laikotarpį iki 2009-12-31 buvo priskaičiuota 39,41 Eur ((5,67 x 24)/3,4528) nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio suma. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 146,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo mažintinas priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 106,67 Eur (146,08 - 39,41) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini už advokato teisines paslaugas užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš pareiškėjo 2015-08-12 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2015-01-01 teisinių paslaugų sutarties Nr. 316 matyti, kad nagrinėjamu atveju rengiant teismui dokumentus pareiškėją byloje atstovavo advokatė Jurga Šakienė. Byloje pateikta 2015-08-05 sąskaita faktūra Nr. JUR1100 bei 2015-08-07 Danske Bank A/S mokėjimo nurodymas Nr. 08060902 patvirtina, kad pareiškėjas už dokumentų paruošimą teismui UAB „Juris LT“ sumokėjo 28,96 Eur. Atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir laikytinos protingomis bei pagrįstomis (ABTĮ 57 str.). Tačiau teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas 73 procentais (106,67 /146,08 x 100), todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,73 ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 21,14 Eur (28,96 x 0,73) išlaidų suma.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies – iš atsakovo pareiškėjui priteistina 106,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-06-01 ir 21,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškimą atsakovui E. K., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, į. k. 250135860, 106,67 Eur (vieną šimtą šešis eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Likusios pareiškimo dalies netenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, į. k. 250135860, 21,14 Eur (dvidešimt vieną eurą ir keturiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.