Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-iojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės 2018-11-16 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-2139-269/2018 (toliau-byla), kurioje D. G. (D. G.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta D. B., vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2018-11-04, apie 14.34 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį Toyota Corolla valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,97 promilių etilo alkoholio), (b.l. 22, 24).

Kaltinamasis D. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018-11-04 apie 13 val. buvo (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholinius gėrimus. Į svečius buvo atvažiavusi teta G. su nuosavu automobiliu Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kai visi prisigėrė ir užmigo, jis nusprendė perstatyti tetos automobilį. Kadangi ant stalo gulėjo tetos automobilio užvedimo raktai, juos paėmė. Apie 14.30 val. atsisėdo už automobilio vairo ir jį vairuodamas bandė apsisukti. Tačiau sumaišė greičio ir stabdžio pedalą ir atsitrenkė į stovinčius automobilius. Kaimynai iškvietė policiją, po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Pripažįsta inkriminuojamą veiką, labai neigiamai vertina savo nusikalstamą elgesį. Psichinių sutrikimų neturi, narkologo įskaitoje nebuvo (b.l. 23, 25-26).

Kaltinamojo D. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnyje.

Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu rado susidūrusius du automobilius - Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. R., ir Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. G.. Toyota vairuotojas nurodė, kad automobilio raktus paėmė savavališkai, vairuodamas automobilį sumaišė greičio ir stabdžio pedalus, todėl trenkėsi į stovėjusį automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota vairuotojo buvo patikrintas girtumas alkotesteriu- nustatytas 1,74 prom. Opel vairuotojas paaiškino, kad būdamas namuose išgirdo stiprų smūgio garsą, po ko išėjęs į kiemą pamatė, kad į jo automobilį įvažiavo Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. G. (b.l. 7).

Liudytojo A. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018-11-04 apie 14.31 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. V. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis ir vienas iš dalyvių galimai girtas. Atvykus aukščiau minėtu adresu rado susidūrusius du automobilius OPEL valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Toyota Corolla valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. G. paaiškino kad girtas paėmė tetos automobilį ir vairuodamas jį sukėlė eismo įvykį. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, teigė, kad išgėrė apie 2 litrus alaus ir neneigė savo kaltės. Alkotesterio pagalba jam nustatytas 1,74 promilių girtumas (b.l. 11).

Alkotesterio D. A. 6810, Nr. ARBL-0760 parodymo kvitu, iš kurio suprantama, kad D. G. 2018-11-04 15.53 val. nustatytas 1.74 ‰. promilių girtumas (b. l. 16).

2018-11-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10951/2018(01), kurioje nurodyta, kad D. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 18).

Išraše iš VĮ „Regitra“ konstatuota, kad automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. N. (b.l. 15).

Išraše iš VšĮ „Emprekis“ nustatyta, kad vidutinė automobilio Toyota Corolla kaina Lietuvoje – 2610 Eur (b.l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 5, 8-9, 12-13, 16).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti įrodymai yra pakankami D. G. objektyviems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. D. G. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašo leisti mokėti baudą per 18 mėnesių (b .l. 34-35).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus jis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, ankščiau nebuvo baustas ir teistas už KET ir tame tarpe neteisėtą transporto priemonių vairavimą, neteistas, nedirbantis. Kartu teismas pažymi, kad parenkant konkrečią bausmę ir nustatant jos dydį, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi įstatymo saugomus viešuosius interesus, todėl teismo vertinimu prokuroro siūlomas skirti baudos dydis bei teisės vairuoti atėmimo terminas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Atsižvelgiant į baudos dydį, savanoriškam baudos mokėjimui nustatomas 18 mėnesių metų terminas.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Kaltinamasis D. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad D. G. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti D. G. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tokios nuomonės laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui G. N. (b. l. 15). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės Toyota Corolla valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal byloje surinktus duomenis sudaro 2610 eurų (b. l. 14, 28, 31-42).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti (b.l. 27).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,-

nusprendė:

D. G. (D. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. (D. G.) laikyti galutinai nuteistu 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda ir ją įpareigoti sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 18 (aštuoniolika) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Paskirti D. G. (D. G.) BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dviems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš D. G. (D. G.) automobilio Toyota Corolla valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2610 eurų.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.