- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- A-2861-442/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00337-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- R. V., T. V.
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams R. V. ir T. V. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų R. V. ir T. V. 421,80 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovai nėra sumokėję vietinės rinkliavos už nurodytą nekilnojamojo turto objektą, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris turi būti priteistas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovų 321 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais) ir nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų teismas nustatė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nuosavybės teise priklausė atsakovams. Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi teismas nurodė, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turėjo teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2008 ir 2009 metus, kurią pagal pateiktą pažymą apie skolą sudaro 100,78 Eur, todėl prašymą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat nurodė, kad turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi ir 321,02 Eur suma apvalinama iki 321 Eur.
III.
Pareiškėjas Klaipėdos RATC apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kadangi ji nustato mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Tuo tarpu pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo. T. y. į teismą pareiškėjas kreipėsi tam, kad būtų priverstiniu būdu išieškota nesumokėta ir atitinkamais metais apskaičiuota rinkliava. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-422/2015 ieškinio senaties netaikė ir priteisė visą vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovų R. V. ir T. V. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjo naudai iš atsakovų 321 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovų pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios pagrindo nukrypti nėra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. balandžio 15 (b. l. 3), todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. Pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas teisėtai ir pagrįstai.
Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-309-422/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, administracinėje byloje Nr. A-309-422/2015 nebuvo vertinamos ar aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių senaties terminus, nuostatos. Todėl šiuo atveju minėta administracinė byla Nr. A-309-422/2015 nėra reikšminga.
Kita vertus, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma į eurus perskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi bei yra apvalinama iki cento (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1055-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015).
Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias litų perskaičiavimo į eurus tvarką, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovų 321,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovų R. V. ir T. V. 321,02 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.“
Nutartis neskundžiama.