Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J. ir E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑6881-291/2014 pagal pareiškėjų R. J. ir E. J. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė G. Š. ir UAB „Citrekas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Notarė G. Š. 2014-07-21 dienos nutarimu „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ liudijimą išduoti atsisakė, motyvuodama, kad UAB „Citrekas“ 2014-06-20 pateikė Šiaulių m. 4-ajam notarų biurui pranešimą „Dėl R. J. skundo“, kuriuo ginčija R. J. ir E. J. teisę gauti liudijimą dėl galutinio atsiskaitymo pagal 2013 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GŠ-3820, ir prašo tokio liudijimo neišduoti. Atsižvelgusi į tai, preziumavo, kad galutinis atsiskaitymas pagal pirkimo-pardavimo sutartį nėra laikytinas neginčijamu faktu, nes išdavus pirkėjams R. J. ir E. J. liudijimą apie galutinį atsiskaitymą pagal 2013 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GŠ-3820, gali būti pažeistos kitos šalies – pardavėjo UAB „Citrekas“, teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad, apeliantų manymu, ginčijama nutartis yra nemotyvuota, joje pareiškėjų skunde nurodyti argumentai ir su skundu pateikti įrodymai apskritai nėra analizuojami ir vertinami. Teigia, kad skundą pareiškėjai grindė tuo, jog pareiškėjų prievolė suinteresuotam asmeniui pagal Sutartį pasibaigė įskaitymu, todėl pareiškėjai turi būti laikomi visiškai atsiskaičiusiais su suinteresuotu asmeniu, prie skundo buvo pridėti visi pareiškėjų prievolės pasibaigimą patvirtinantys įrodymai. Dėl šios priežasties teismo neanalizuoti pareiškėjų argumentai ir įrodymai laikytini turinčiais esminės reikšmės bylos išsprendimui, o nepasisakymas dėl jų ginčijamoje nutartyje – esminiu procesinės teisės normos pažeidimu, sudarančiu pagrindą ginčijamą nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nei notarė, atsisakydama išduoti pareiškėjams liudijimą apie galutinį atsiskaitymą, nei teismas, ginčijama nutartimi atmesdamas pareiškėjų skundą, teisės normos, kuri galimai būtų pažeista išdavus pareiškėjams liudijimą apie galutinį atsiskaitymą, nenurodė. Kartu su prašymu išduoti liudijimą apie galutinį atsiskaitymą, pareiškėjai pateikė notarei visišką atsiskaitymą pagal Sutartį patvirtinančius dokumentus, todėl pagrindo atsisakyti išduoti liudijimą apie galutinį atsiskaitymą nebuvo. Be to, apeliantai nurodo, kad ginčijama nutartimi nepagrįstai spręsta, kad tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens yra kilęs ginčas dėl prievolių vykdymo. Įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjų prievolė suinteresuotam asmeniui pagal Sutartį yra pasibaigusi ir nėra jokių ginčų dėl iš Sutarties kylančių pareiškėjų prievolių suinteresuotam asmeniui vykdymo. Be to, suinteresuoto asmens nesutikimas su tuo, kad pareiškėjai yra visiškai atsiskaitę su suinteresuotu asmeniu pagal Sutartį, buvo pareikštas 2014-06-20 dieną, pareiškėjai tik 2014-06-30 dieną išsiuntė suinteresuotam asmeniui pareiškimą apie įskaitymą. Kadangi prievolės pasibaigimui įskaitymu užtenka vienos šalies valios, suinteresuoto asmens nesutikimas su įskaitymu, net jei jis ir būtų pareikštas, neturėtų reikšmės įskaitymo teisiniams padariniams, taigi ir pareiškėjų prievolės suinteresuotam asmeniui pagal Sutartį pasibaigimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai R. J. ir E. J. 2014-07-10 pateikė notarei prašymą išduoti pareiškėjams liudijimą, patvirtinantį galutinį atsiskaitymą pagal 2013 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GŠ-3820, kadangi 2014-06-30 dieną pareiškėjai išsiuntė UAB „Citrekas“ pareiškimą apie įskaitymą, taip galutinai atsiskaitydami su UAB „Citrekas“. Notarė G. Š. 2014-07-21 dienos nutarimu liudijimą išduoti atsisakė, motyvuodama, kad UAB „Citrekas“ 2014-06-20 pateikė Šiaulių m. 4-ajam notarų biurui pranešimą, kuriuo ginčija R. J. ir E. J. teisę gauti liudijimą dėl galutinio atsiskaitymo pagal 2013 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GŠ-3820, ir prašo tokio liudijimo neišduoti.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria atmestas pareiškėjų R. J. ir E. J. skundas dėl notarės atsisakymo atlikti veiksmą, teisėtumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas nutarė atmesti pareiškėjų skundą tuo pagrindu, kad tarp pareiškėjų ir UAB „Citrekas“ yra kilęs ginčas dėl neįvykdytų prievolių, todėl sprendė, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti liudijimą apie galutinį atsiskaitymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tiek notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, tiek teismo skundžiama nutartis, jų priėmimo metu buvo priimti pagrįstai ir teisėtai.

Civilinio proceso kodekso XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti tvarką (CPK 511 str. 1 d.). Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje remdamasis kasacinio teismo praktika, notaro veiklos ypatybės, nustatytos Notariato įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Nagrinėjamu atveju kaip nepagrįsti vertintini apeliantų argumentai, kad tarp 2013 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. GŠ-3820, šalių nebuvo ginčo dėl prievolių įvykdymo. Suinteresuoto asmens UAB „Citrekas“ notarei G. Š. adresuotame 2014-06-20 pranešime UAB „Citrekas“ nurodyta, kad susitarimas su pareiškėjais yra niekinis, UAB „Citrekas“ su juo nesutinka, todėl prašė neišduoti pareiškėjams liudijimo dėl galutinio atsiskaitymo. Šie duomenys rodo, kad tarp sutarties šalių buvo kilęs ginčas ne dėl įskaitymo, bet apskritai dėl susitarimo, kurio pagrindu pareiškėjai atliko įskaitymą, t. y. kuriuo UAB „Citrekas“ iki 2013-10-01 dienos įsipareigojo atlikti visus veiksmus ir sutvarkyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: 1A2b, kuriame yra parduotas butas, visus dokumentus taip, kad VĮ Registrų centras būtų įregistruotas buto 100 (šimto) proc. baigtumas bei ištaisyti 2013-06-03 šalių pasirašytame darbų trūkumų ir defektų akte nurodytus darbų trūkumus ir defektus, o laiku neįvykdžius vienos ar abiejų iš minėtų pareigų, pardavėjas įsipareigojo mokėti pirkėjams 100 Lt baudą į dieną (Sutarties 6.1.14.). Šį savo nesutikimą suinteresuotas asmuo grindė tuo, kad pareiškėjams tapus turto savininkais, UAB „Citrekas“ nebegali atlikti nekilnojamojo turto statybos užbaigimo procedūrų. Atsižvelgus į tai, esant tarp šalių ginčui dėl susitarimo dėl darbų užbaigimo, tuo pačiu ir dėl netesybų, notarė visiškai pagrįstai suabejojo pareiškėjų atliktu įskaitymu ir teisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjams R. J. ir E. J. liudijimą apie galutinį atsiskaitymą su suinteresuotu asmeniu UAB „Citrekas“ pagal 2013-07-18 dienos pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GŠ-3820.

Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.) bei įvertinęs pareiškėjų pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.), sprendžia, kad nagrinėjau atveju iš esmės pasikeitė bylos aplinkybės ir yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjų reikalavimas notarei išduoti pareiškėjams R. J. ir E. J. liudijimą apie galutinį atsiskaitymą su suinteresuotu asmeniu UAB „Citrekas“ pagal 2013-07-18 dienos pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GŠ-3820, yra pagrįstas ir teisėtas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Citrekas“ Šiaulių apygardos teismo 2014-09-26 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-10-07, iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-472-124/2015), įsiteisėjusia 2014-11-18 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Citrekas“ kreditorių sąrašas, o į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukti pareiškėjai R. J. ir E. J. su 18000 Lt kreditorinio reikalavimo suma. Iš teismui pateiktos bankrutuojančios UAB „Citrekas“ bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs“ 2014-12-22 ataskaitos matyti, kad bankroto administratorius pripažįsta, kad UAB „Citrekas“ iki bankroto bylos iškėlimo savo sutartinių įsipareigojimų pareiškėjams neįvykdė ir privalėjo sumokėti pareiškėjams 27200 Lt baudą, o pareiškėjų prievolė sumokėti UAB „Citrekas“ 19000 Lt pasibaigė atlikus dalinį priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, UAB „Citrekas“ liekant skolingai pareiškėjams 8200 Lt baudos ir 9800 Lt netesybų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad iškėlus suinteresuotam asmeniui UAB „Citrekas“ bankroto bylą neliko ginčo nei dėl pareiškėjų ir suinteresuoto asmens sudarytų susitarimų, nei dėl įskaitymo teisėtumo, ką patvirtina bankrutuojančios UAB „Citrekas“ bankroto byloje patvirtintas 18000 Lt pareiškėjų kreditorinis reikalavimas, tiek bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sūnūs“ argumentai veiklos ataskaitoje.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarę G. Š. išduoti pareiškėjams liudijimą apie galutinį atsiskaitymą su suinteresuotu asmeniu UAB „Citrekas“ pagal 2013-07-18 dienos pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GŠ-3820, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.

Kiti atskirojo skundo argumentai, pasikeitus esminėms bylos aplinkybėms ir apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti pareiškėjų skundą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą.

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 443 str. 6 d., dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Įvertinus tai, kad notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą jo priėmimo metu iš esmės buvo teisėtas, o pareiškėjų skundas tenkinamas dėl to, kad bylą nagrinėjant teisme pasikeitė esminės ginčo aplinkybės, tai, kad tiek pareiškėjai, tiek notarė patyrė bylinėjimosi išlaidas, o suinteresuotas asmuo UAB „Citrekas“ yra bankrutuojanti įmonė, šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų R. J. ir E. J. skundą dėl notaro veiksmų patenkinti ir įpareigoti Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarę G. Š. išduoti pareiškėjams R. J. ir E. J. liudijimą apie galutinį atsiskaitymą su suinteresuotu asmeniu UAB „Citrekas“ pagal 2013-07-18 dienos pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GŠ-3820 (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 511 str., teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų R. J. ir E. J. skundą dėl notaro veiksmų patenkinti.

Įpareigoti Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarę G. Š. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo išduoti pareiškėjams R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) liudijimą apie galutinį atsiskaitymą su suinteresuotu asmeniu UAB „Citrekas“, juridinio asmens kodas 145867174, pagal 2013-07-18 dienos pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. GŠ-3820.