Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), 208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Į paskirtą bausmę įskaitytas R. J. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2022 m. spalio 14 d.

1.1. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (įstatymo redakcija Nr. XII-1554 2015 m. kovo 19 d., TAR 2015 m. kovo 23 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. J. įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 4 d. ir buvo pateiktas vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriui.

2. Nuteistojo R. J. priežiūrą Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) vykdo nuo 2022 m. lapkričio 14 d., numatoma bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2025 m. lapkričio 3 d. R. J. 2022 m. lapkričio 28 d. pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis bei vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis.

3. Probacijos tarnyba 2025 m. kovo 27 d. teikimu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus, siūlydama panaikinti R. J. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti jam paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, nes probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų, jam yra pasibaigęs leidimas išvykti į užsienį, tačiau R. J. nebendrauja su Probacijos tarnybos pareigūnais, su juo neįmanoma susisiekti, į Lietuvą negrįžta.

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus 2025 m. kovo 27 d. teikimas buvo tenkintas, panaikintas R. J. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

5. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. J. skundą. kuriuo pastarasis prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, 2025 m. spalio 13 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir priėmė dėl skundo naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. J. grąžino Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams nagrinėti iš naujo.

6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą tenkino, panaikino R. J. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

7. Skundu nuteistasis R. J. prašo pakeisti / panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir paskirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę.

7.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2025 m. kovo mėnesio, t. y. 2 metus 4 mėnesius, jis tinkamai vykdė Probacijos tarnybos paskirtus įpareigojimus – pastoviai bendravo su šia tarnyba, buvo įsidarbinęs vairuotoju ir vežiojo iš Olandijos krovinius į Lenkiją, leidimus išvykti iš Lietuvos dėl darbo pobūdžio jis gaudavo iš Probacijos tarnybos. Kadangi iki probacijos laikotarpio pabaigos buvo likę tik pusė metų, jam nebuvo jokio pagrindo be priežasties nebebendrauti su Probacijos tarnyba, iki pat nelaimingo įvykio jis sąžiningai vykdė Probacijos tarnybos nurodymus ir derino su ja visus savo veiksmus. Be to, per „nebendravimo“ laikotarpį jokių nusikalstamų veikų ar nusižengimų jis nepadarė, parvykęs į Lietuvą ir atsigavęs po traumos, tuoj pat prisistatė Probacijos tarnybai ir toliau vykdė jos nurodymus, todėl nesuprantama teismo išvada dėl jo elgesio, o juo labiau dėl žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimo. Pažymi, kad jam nustatyta žema pakartotinio teistumo rizika, jis pažada teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai reikalingas pajamų deklaracijas dėl jo vykdomos individualios veiklos. Dėl to mano, kad jo izoliavimas nuo visuomenės netikslingas. Pažymi, kad pagerėjus sveikatai jis vėl galės dirbti ir palaipsniui atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

7.2. R. J. teigimu, patyręs Lenkijoje galvos traumą, jis niekur nesikreipė, gyveno net gatvėje, todėl jokių dokumentų, įskaitant krovinių gabenimo važtaraščius, pateikti negali. Paskutinį kartą jis su Probacijos tarnyba kontaktavo 2025 m. kovo 10 d., todėl skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog su Probacijos tarnyba jis vengė bendrauti jau nuo 2024 m. lapkričio 5 d. Nurodo, kad jis sau yra labai kritiškas, jo sveikata, ypač psichinė, nėra visiškai atsistačiusi, ji ypač pablogėjo susipažinus su skundžiama teismo nutartimi. Akcentuoja, kad jo padarytas pažeidimas, jei jį apskritai galima pavadinti pažeidimu, yra vienkartinis, be to, šis pažeidimas yra nenugalimos jėgos (force majeure) atvejis, kurio jis negalėjo pakeisti ir vykdyti paskirtą įpareigojimą. Kartu akcentuoja, kad daugeliu atveju, teikiant teikimą dėl probacijos panaikinimo, asmuo būna jau kelis kartus pažeidęs jos vykdymą ir po kiekvieno pažeidimo jis jau yra buvęs perspėtas, kad jeigu ir toliau pažeidinės probacijos sąlygas, probacija jam bus panaikinta. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta nei į jo paaiškinimus, nei į jo tėvų kreipimąsi.

7.3. Nuteistojo tvirtinimu, jo sveikata šiuo metu yra labai pašlijusi, jis lankosi pas psichologus ir psichiatrus, pastarieji jam siūlo stacionarų gydymą. Nurodo, kad pasiuntus jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, jo sveikata nepagerės, priešingai, ji pablogės, be to, jam šiuo metu kyla suicidinių minčių. Dėl to mano, kad jam reikalingas rimtas gydymas, tačiau tai nereiškia, kad jis nevykdys Probacijos tarnybos nurodymų ar darys kokius nors nusižengimus. Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, mano, jog yra pagrindas paskirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę, kad būtų atsakyta į klausimą, kokia šiuo metu yra jo psichinės sveikatos būklė ir kokią neigiamą įtaką paskirtos realios bausmės atlikimas turės jo sveikatai.

8. Atsiliepime į nuteistojo R. J. skundą Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus vyriausioji specialistė L. V. nurodo, kad leidimas probuojamajam išvykti už Lietuvos Respublikos ribų baigėsi 2024 m. lapkričio 4 d., po šio termino, R. J. nesiėmė jokių priemonių, kad gautų naują leidimą išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, tik elektroniniuose laiškuose lakoniškai nurodydavo jam patogią informaciją bei spėjamas grįžimo į Lietuvą datas. Toks nuteistojo elgesys nelaikytinas sąžiningu Probacijos tarnybos nurodymų vykdymu ir veiksmų su Probacijos tarnyba derinimu.

8.1. Atsiliepime pažymima, kad probuojamajam buvo duotas leidimas vykti į užsienį darbinių funkcijų atlikimui, o ne pramogoms. Nors 2025 m. rugsėjo 29 d. atvykęs į Probacijos tarnybą probuojamasis savo paaiškinime nurodė, kad po patirtos traumos buvo gydomas Krokuvoje, tačiau jis nepateikė dokumentų apie patirtą traumą ir gydymą užsienyje, pateikė tik medicininių dokumentų išrašus apie apsilankymus medicinos įstaigose nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. kovo 17 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 1 tarp vykdytojo R. J. ir užsakovo, jo brolio A. J., pagal kurią užsakovas įsipareigojo aprūpinti vykdytoją transportu, padengti transportavimo išlaidas bei mokėti nustatytą atlyginimą už vieną atliktą reisą, akivaizdu, kad probuojamasis vengia pateikti darbinių funkcijų atlikimą patvirtinančius dokumentus.

Nuteistojo R. J. skundas tenkinamas.

9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistojo R. J. asmens byla, išanalizavęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, vienoms aplinkybėms suteikė per didelę teisinę reikšmę, jų objektyviai nevertindamas visų svarbių aplinkybių kontekste, nepakankamai įvertino taikomos probacijos tikslą ir dėl to priėmė teisingumo bei proporcingumo principus pažeidžiantį procesinį sprendimą. Todėl skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta bei pagrįsta ir ji naikinama.

10. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

11. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Taigi, Probacijos įstatymas numato dvi būtinąsias sąlygas, kurioms esant, teismas gali, tačiau neprivalo, panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, o būtent: 1) probacijos tarnyba turi būti nustačiusi, kad padidėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba žalos kitiems asmenims rizika; ir 2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nenustatė, jog viena iš būtinųjų sąlygų, norint panaikinti taikomą bausmės vykdymo atidėjimą, būtų probacijos sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų, draudimų, baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymas. Tačiau aptartų sąlygų nevykdymas duoda pakankamą pagrindą manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas, be to, tokie atvejai (nustatytų sąlygų nevykdymas) privalo būti vertinami ne atskirai, o visumoje su kitomis nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis.

12. Minėta, kad R. J. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 4 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. J. įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

13. Iš nuteistojo R. J. asmens bylos medžiagos matyti, kad probacijos laikotarpiu jis tinkamai vykdė teismo įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje – nuo 2023 m. vasario 28 d. vykdė individualią veiklą (b. l. 122; asmens bylos 119 l.), pagal 2023 m. kovo 17 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 1 nuo 2023 m. kovo 24 d. vykdė labdaros, skirtos Ukrainai, pervežimo darbus (asmens bylos 120 l.), nuo 2025 m. spalio 1 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (asmens bylos 216 l.). Be to, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuteistasis dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos organizuotoje elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir ją baigė (asmens bylos 131 l.).

14. Bylos duomenimis, R. J., vykdydamas darbo funkcijas, laikotarpiais nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. gegužės 24 d., nuo 2023 m. birželio 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. (neišvyko, nes nebuvo darbo), nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d., nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. birželio 21 d., nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. (grįžo 2024 m. rugpjūčio 19 d.), nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d., teikė prašymus Probacijos tarnybai dėl leidimo išvykti ir buvo gavęs leidimus išvykti į darbo komandiruotes (asmens bylos 121–122, 126–127, 130, 132, 141–143, 147, 149–150, 156–158, 160–162 l.), o būdamas išvykęs, periodiškai elektroniniu paštu susisiekdavo su priežiūrą vykdančiu pareigūnu (asmens bylos 123–125, 128–129, 144–146, 151–155, 163–165 l.). Nuteistojo asmens bylos duomenys taip pat patvirtina, kad teismo įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nuteistasis tinkamai vykdė ne visą probacijos laikotarpį. Nors paskutinį kartą R. J. buvo leista išvykti iš Lietuvos Respublikos nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. (asmens bylos 161 l.), tačiau jis iki nustatytos datos į Lietuvą negrįžo, 2024 m. lapkričio 8 d. R. J. elektroniniu paštu informavo Probacijos tarnybą, kad jis yra Olandijoje, Roterdame (asmens bylos 165 l.). 2024 m. gruodžio 2 d. R. J. elektroniniu paštu informavo Probacijos tarnybą, kad jis yra Olandijoje, turi daug darbo ir negali išvykti iki naujų metų, nes prarastų darbo vietą (asmens bylos 166 l.), o 2025 m. vasario 4 d. informavo, kad buvo praradęs ryšio priemones, todėl anksčiau negalėjo susisiekti, yra Lenkijoje, turi užbaigti krovinio pervežimą, į Lietuvą grįš apie vasario 15 d. (asmens bylos 167, 168 l.). 2025 m. vasario 18 d. ir 2025 m. kovo 7 d. Probacijos tarnybai elektroniniu paštu užklausus R. J., kada jis ketina atvykti į Probacijos tarnybą, bei nurodžius pastarajam, kad jis yra išvykęs iš šalies be leidimo, todėl Probacijos tarnyba kreipsis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (asmens bylos 169, 175 l.), nuteistasis 2025 m. kovo 10 d. elektroniniu laišku Probacijos tarnybą informavo, kad jis yra Olandijoje, (duomenys neskelbtini), ir laukia krovinio iškrovimo, negali išvykti, kol nepristatys krovinio (asmens bylos 176 l.). Po to su priežiūrą vykdančiu Probacijos tarnybos pareigūnu nuteistasis nebesusisiekė, apie savo buvimo vietą ir negrįžimo į Lietuvą priežastis neinformavo. Iš Individualaus probuojamojo priežiūros plane užfiksuotų duomenų matyti, kad Probacijos tarnybos pareigūnai telefonu nebegalėjo susisiekti su probuojamuoju nuo 2025 m. sausio 29 d., ryšio operatorė nurodė, kad tokio numerio nėra (asmens bylos 92A–93 l). Taigi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Probacijos tarnybai nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. (asmens bylos 93, 211 l.) nebuvo galimybės užtikrinti probuojamojo priežiūrą.

15. Kaip jau buvo minėta pirmiau, viena iš sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui ir nuteistojo pasiuntimui atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, yra tai, jog probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustato nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys vertinimo metodiką, nuteistajam R. J. nustatyta žema pakartotinio teistumo rizika (32 balai), didelės žalos rizika nenustatyta, nustatyta probleminė sritis – lėšų tvarkymas ir pajamos (nuteistasis pragyvena iš santaupų bei tėvų paramos), turi skolų bei nesumokėtų teismo sprendimu priteistų civilinių ieškinių, esant mažai tikimybei, kad jis jas apmokės, nes suma siekia virš 575 000 Eur (asmens bylos 79 l.). 2025 m. kovo 5 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą pagal vertinimo metodiką OASys, nustatyta, kad balų skaičius padidėjo iki 45, nes probuojamasis pažeidė probacijos sąlygas, 2025 m. rugsėjo 30 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą nustatyta vidutinė didelės žalos rizika (balų skaičius padidėjo iki 51) (asmens bylos 80 l.). Tačiau šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad būtina nustatyti ir antrą būtiną sąlygą, sudarančią pagrindą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę – pakankamą pagrindą manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas, o toks pagrindas konstatuotinas įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių.

16. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vertinant šią teisės normą kartu su baudžiamajame įstatyme nustatytais bausmės bei kitų teisinių institutų tikslais, taip pat ir per ilgą laikotarpį visuomenėje nusistovėjusiomis pagrindinėmis moralės normomis bei vienu iš pažangios, demokratinės visuomenės siekių (gyventi tokioje visuomenėje, kurioje įstatymų pažeidinėjimas (administracinių nusižengimų darymas, nusikalstamų veikų vykdymas, kitų teisės aktų nesilaikymas ir pan.) būtų minimalus ir asmenys jaustų kuo didesnį saugumo jausmą), spręstina, jog taikoma probacija, visų pirma, turi būti orientuota į naujų teisės pažeidimų (ypatingai nusikalstamų veikų) tinkamą užkardymą.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis R. J. tinkamai vykdė vieną iš teismo paskirtų įpareigojimų, t. y. vykdė įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Pastebėtina, kad kitą teismo paskirtą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – nuteistasis 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tinkamai vykdė gana ilgą laiką – iki 2022 m. lapkričio 4 d. (2 metus). Be to, nors po 2022 m. lapkričio 4 d. R. J. į Lietuvą negrįžo, tačiau su Probacijos tarnyba ne kartą susisiekė ir informavo apie savo buvimo vietą. Paskutinį kartą probacijos tarnybos pareigūną apie savo buvimo vietą ir priežastis, dėl kurių negali grįžti į Lietuvos Respubliką, jis elektroniniu laišku informavo 2025 m. kovo 10 d. Nuteistojo teigimu, jis negalėjo tinkamai įvykdyti teismo paskirtų įpareigojimų dėl svarbios, nuo jo valios nepriklausančios priežasties, t. y. dėl to, kad Lenkijoje patyrė galvos traumą ir buvo praradęs atmintį. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, minėtus nuteistojo skundo teiginius vertina kaip pastarojo siekį išvengti atsakomybės už tinkamą teismo paskirto įpareigojimo nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose (atsakyme į siuntimą, ambulatorinio apsilankymo aprašymuose, medicinos dokumentų išraše / siuntime), taip pat prie skundo apygardos teismui pridėtuose medicininiuose dokumentuose (medicininiame pažymėjime, gydytojo įrašuose), nenurodyta, jog R. J. patyrė galvos traumą ir dėl to jam buvo diagnozuotas atminties sutrikimas, iš minėtų duomenų matyti, kad R. J. joks gydymas netaikytas (b. l. 89–94, 107, 108). Be to, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodyta, kad policijos pareigūnams nuvykus į nuteistojo gyvenamąją vietą, R. J. tėvas A. J. nurodė, kad su sūnumi paskutinį kartą bendravo prieš 3 mėnesius, tuo metu sūnus paskambinęs pranešė, kad yra Ukrainoje, teigė, kad jam viskas gerai ir prašė jo neieškoti (b. l. 56). Tai duoda pagrindą spręsti, kad teismo įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nuteistasis nevykdė sąmoningai, o ne dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.

18. Vertindamas nurodytų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, jog pagrįstai buvo fiksuoti probacijos sąlygų pažeidimai, kurie negali būti pateisinami. Kita vertus, vien teismo įpareigojimo netinkamas vykdymas, įvertinus visą probacijos vykdymo laikotarpį, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis tinkamai nevykdė vieno iš jam paskirtų teismo įpareigojimų, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (3 metus) naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 106–107, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), per 5 metų laikotarpį R. J. administracine tvarka baustas 4 kartus, tačiau ne už šiurkščius pažeidimus, ir turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą – 2025 m. liepos 14 d. nutarimu R. J. skirtas įspėjimas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (skunde nuteistasis nurodo pažadantis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai reikalingas pajamų deklaracijas dėl jo vykdomos individualios veiklos).

19. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat į probacijos tikslus, probacijos trukmę (nuo 2022 m. lapkričio 14 d.), jos pabaigos datą (2025 m. lapkričio 3 d.), kartu įvertinęs ir tai, kad Probacijos tarnyba su teikimu į teismą dėl R. J. kreipėsi pirmą kartą, apygardos teismas sprendžia, kad teigiamai R. J. apibūdinančių duomenų yra daugiau nei neigiamai, ir tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, nuteistojo pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmę, taip jį izoliuojant nuo visuomenės, neabejotinai padarytų nuteistajam teigiamą poveikį. Todėl nuteistojo R. J. skundas tenkinamas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama. Priėmus tokį procesinį sprendimą nuteistojo R. J. prašymas skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. J.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.