Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.1

2010 m. spalio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui - 17252 Lt, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 14739 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., būdamas UAB „“, kodas reg. P Panevėžyje direktoriumi, 2006m. lapkričio-2007m. gruodžio mėnesių laikotarpyje, tiksliai nenustatytu laiku, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį- „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais“,

2006 m. liepos-2007m. gruodžio mėnesių laikotarpyje 37 atvejais darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo sumokėto 35555 Lt. darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams ir nesumokėjo 13787 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 101 Lt įmokų garantiniam fondui bei 17252 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, o būtent:

D. J. 2006m. lapkričio-2007m. gegužės mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 10971 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 4232 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 31 Lt įmokų garantiniam fondui bei 5326 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

A. J. 2007m. vasario-2007m. gegužės mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 3974 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 1533 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 11 Lt įmokų garantiniam fondui bei 1929 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

T. J. 2006m. lapkričio-2007m. gegužės mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 9951 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 3838 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 28 Lt įmokų garantiniam fondui bei 4831 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

N. M. 2007m. rugsėjo-2007m. gruodžio mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 1643 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 615 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 5 Lt įmokų garantiniam fondui bei 798 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

J. K. 2007m. spalio-2007m. gruodžio mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 971 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 374 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3 Lt įmokų garantiniam fondui bei 471 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

V. A. 2007m. lapkričio-2007m. gruodžio mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 847 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 327 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2 Lt įmokų garantiniam fondui bei 411 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

K. D. 2007m. rugpjūčio-2007m. spalio mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 6005 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 2316 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 17 Lt įmokų garantiniam fondui bei 2915 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

Ž. T. 2007m. vasario-2007m. balandžio mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 581 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 224 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2 Lt įmokų garantiniam fondui bei 282 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

A. T. 2007m. kovo-2007m. gegužės mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 621 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 328 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2 Lt įmokų garantiniam fondui bei 289 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

dėl to iš dalies negalima nustatyti 2006-2007m. bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų Ž. T., N. M. ir V. A. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolai yra beveik identiški, o tai rodo, kad buvo naudojamas vienas apklausos tekstas ir pakeičiami liudytojų anketiniai duomenys, t.y. realiai liudytojų apklausos nebuvo vykdomos, todėl jomis remtis nuosprendyje negalima.

Liudytojai K. D., A. T., N. M., V. A. teisme nurodė, kad jiems atlyginimą mokėjo ne A. S., o V. M. ir L. A.. Šių liudytojų ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose neteisingai nurodyta, kad jiems atlyginimą mokėjo A. S.. Apelianto teigimu, jis nebūtų galėjęs to padaryti, nes liudytojai dirbo skirtinguose Lietuvos miestuose. Tai patvirtina liudytojo E. V. parodymai, kad UAB ,,K“ grynųjų pinigų nebuvo, visos operacijos buvo vykdomos per banką. Apelianto teigimu, tai įrodo, kad bendrovėje nebuvo neapskaitytų grynųjų pinigų, kuriais darbuotojams galėjo būti mokamas darbo užmokestis.

Nuteistasis nurodo, kad teismas nuosprendyje pažodžiui perrašė jam pareikšto kaltinimo formuluotę, neatsižvelgdamas į liudytojų teisminio nagrinėjimo metu nurodytas sumas ir rėmėsi tik jų ikiteisminiame tyrime duotais parodymais.

Teismas jam inkriminavo visas BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nurodytas pasekmes, tuo tarpu kiekviena iš šių pasekmių turi būti įrodytos atskirai. Be to, teismas nepagrindė priežastinio ryšio tarp neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo ir kilusių pasekmių.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-12 nutarimu jis už neįtrauko į buhalterinę apskaitą atlyginimo mokėjimą D. J. ir A. J. nubaustas pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. 10000 Lt bauda, tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-24 nutartimi bylą nutraukė. Apeliantas daro išvadą, kad jis už tas pačias veikas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pažeidžiant dvigubo baudimo negalimumo principą.

Teismas neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimus. UAB ,,K“ iškelta bankroto byla, kurioje pateikti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriaus kreditoriniai reikalavimai, todėl teismas šių institucijų ieškinius turėjo atmesti.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą civilinis ieškovas Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo atmesti nuteistojo apeliacinį skundą ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

Atsikirtime teigia, kad skundo argumentas, jog kreditorinis reikalavimas bankroto byloje ir civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra tapatūs, nepagrįstas. Bankrutuojančiai UAB ,,K“ mokesčių inspekcija pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl skolų valstybės biudžetui. Tačiau bendrovė neturi jokio turto, todėl mokesčių inspekcija neturi galimybės nei bankroto procese, nei mokesčių administravimo tvarka išsireikalauti bendrovės valstybės biudžetui nesumokėtų mokesčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 205-12-29 nutarimą, tokiu atveju civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamojoje byloje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintina iš dalies.

Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 222 str. 1 d. ir prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pagrindiniai apelianto skundo argumentai susiję su tuo, kad teismas savo išvadas dėl jo kaltės grindė neleistinais įrodymais, t.y. liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šie nuteistojo argumentai iš dalies pagrįsti. Teismas nuosprendyje suteikė vienodą teisinę reikšmę ir rėmėsi liudytojų J. K., K. D., A. T., Ž. T., N. M., V. A., D. J., T. J. ir A. J. parodymams, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tik dalis šių liudytojų parodymų turėjo savarankišką įrodomąją reikšmę, o kitais parodymais nuteistojo kaltė dėl dalies nusikalstamos veikos epizodų negalėjo būti įrodinėjama. Kita vertus, nėra teisingi nuteistojo argumentai, kad teismas nuosprendyje rėmėsi tik liudytojų, kurie teisminio nagrinėjimo metu pakeitė arba apskritai nebuvo apklausti, parodymais, nes dalis liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė iš esmės nuoseklius parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai J. K., K. D., A. T. ir Ž. T. viso proceso metu teigė, kad statybų bendrovėje, kurios direktoriumi buvo A. S., jiems buvo mokamas ne tik jų darbo sutartyje numatytas, bet ir papildomas atlyginimas. Atlyginimas jiems buvo mokamas dalimis – kas savaitę, tačiau žiniaraštyje jie pasirašydavo tik vieną kartą per mėnesį. Pažymėtina, kad teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad liudytojas Ž. T. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė ikiteisminiame tyrime duotus parodymus ir ėmė tvirtinti, kad A. S. jiems nemokėjo papildomo darbo užmokesčio, nes Ž. T. teisme nurodė, kad jo sutartyje buvo numatytas 400 Lt dydžio atlyginimas, bet A. S. jam išmokėdavo apie 600-700 Lt atlyginimą.

Nors liudytojai K. D. ir A. T. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jiems papildomus atlyginimus mokėjo ne A. S., bet darbų vadovas V. S., tačiau aplinkybė dėl konkretaus pinigus išmokėjusio asmens nepašalina A. S. baudžiamosios atsakomybės. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir paties A. S. parodymų matyti, kad būtent jis, būdamas bendrovės direktoriumi, buvo atsakingas už atlyginimų darbuotojams išmokėjimą ir teisingus įrašus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, todėl yra atsakingas už jam pavaldžių bendrovės darbuotojų veiksmus, neteisėtai išmokant papildomus atlyginimus darbuotojams.

Liudytojų J. K., K. D., Ž. T., A. T. parodymus iš dalies patvirtina liudytojos E. V., nusikalstamos veikos padarymo metu dirbusios bendrovės vyriausiąja buhaltere, parodymai, kad darbuotojams buvo mokamas nuo 600 Lt iki 1200 Lt atlyginimas. Apeliantas skunde teigia, kad šios liudytojos parodymai, kad visos bendrovės piniginės operacijos vykdavo per banką, rodo, kad bendrovėje nebuvo neapskaitytų grynųjų pinigų, iš kurių darbuotojams buvo mokamas papildomas darbo užmokestis. Ši išvada nėra teisinga, nes neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimui pinigų kilmė nėra reikšminga.

Aptarti liudytojų parodymai, kuriuos teismas betarpiškai išklausė teisiamajame posėdyje, yra pagrindinis įrodymų šaltinis, kuris patvirtina, kad A. S. bendrovės darbuotojams mokėdavo neoficialų darbo užmokestį, kurio neapskaitydavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose.

Liudytojų J. K., K. D. ir Ž. T. parodymus visiškai atitinka liudytojų N. M. ir V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. S. jiems išmokėdamas ne tik darbo sutartyje numatytą, bet ir neoficialų atlyginimą. Liudytojai N. M. ir V. A. teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie jiems A. S. išmokėtą papildomą atlyginimą ir patvirtino A. S. teisminio nagrinėjimo metu išdėstytą versiją, kad apeliantas jiems tik skolindavo pinigus, o jie juos vėliau grąžindavo apeliantui skolą. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, išsamiai išnagrinėjęs šią versiją, teisingai nurodė, kad ji prieštarauja bylos duomenims. Pirmiausia, teismas pagrįstai pažymėjo, kad nei apeliantas, nei liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad apeliantas jiems būtų skolinęs pinigus. Be to, pagal apelianto ir liudytojų parodymus, apeliantas bendrovėje, kurioje dirbo apie 20 žmonių, nuolat skolindamas darbuotojams įvairias sumas nuo 100 iki 200 Lt, elgėsi labai neapdairiai, nes sudarydavo tik žodines sutartis ir nevedė jokios skolų apskaitos. Teisminio nagrinėjimo metu pakeitę parodymus liudytojai negalėjo paaiškinti tokio elgesio priežasčių : V. A. tiesiog teigė melavęs ikiteisminio tyrimo metu, nors buvęs įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o liudytojas N. M. nurodė, kad jį apklausęs tyrėjas neteisingai suprato jo parodymus. Tačiau teisme apklaustas šių liudytojų apklausas vykdęs tyrėjas A. D. patvirtino, kad liudytojai parodymus davė savanoriškai ir būdavo supažindinami su apklausų tekstais, ką patvirtina liudytojų parašai jų apklausų protokoluose, o liudytojų patikslinimai taip pat būdavo įrašomi į protokolus. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad liudytojai N. M. ir V. A. teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamoje byloje šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vertinant juos kitų bylos įrodymų kontekste, neturėjo lemiamos reikšmės teismo išvadoms, be to, teismas šiuos parodymus vertino kartu su kitais bylos įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendžio pagrindimas liudytojų N. M. ir V. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nevertintinas kaip įrodinėjimo tvarkos pažeidimas. Apeliantas skunde teisingai pažymi, kad šių liudytojų ikiteisminiame tyrime duotų parodymų tekstai labai panašūs, tačiau šis trūkumas rodo tik suprastintą apklausos eigą, bet nesuteikia pagrindo teigti, kad apklausos realiai nebuvo vykdomos, nes vykusias apklausas patvirtino patys liudytojai. Vertinant apklausų protokoluose užfiksuotus parodymus, atsižvelgtina ir į tai, kad, pagal tyrėjo parodymus, apklausos vykdavo ne liudytojų laisvo pasakojimo forma, o jiems pateikiant reikiamus klausimus, todėl suprantama, kad atsakymai taip pat būdavo panašūs savo forma.

Šioje byloje teismas apelianto kaltę grindė ir liudytojų T. J., D. J. ir T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau šie liudytojai į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nebuvo apklausti, todėl, priešingai nei N. M. ir V. A. atveju, neišgirdo liudytojų pozicijos dėl jų ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, todėl jais remtis nuosprendyje negalėjo. Esant tokioms aplinkybėms, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini nusikalstamos veikos epizodai, kuriais pripažinta, kad apeliantas šiems liudytojams mokėjo neoficialų darbo užmokestį, neįrodžius A. S. dalyvavimo padarant šią veiką, o nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Sumažėjus apelianto nusikalstamos veikos apimčiai, švelnintina ir jam paskirta bausmė.

Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad teismo išvada, jog liudytojų parodymai atitinka bendrovės buhalterinę apskaitą tyrusio specialisto išvadą, yra nelogiška, nes specialisto išvada pateikta, remiantis tų pačių liudytojų parodymais. Tačiau ši išvada buvo reikšminga sprendžiant, ar buhalterinės apskaitos pažeidimai, padaryti, į darbo užmokesčio žiniaraščius įrašant klaidingas sumas apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes. Specialisto išvada nustatyta, kad dėl šių veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,K“ 2006-2007 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl apeliantui pagrįstai inkriminuotas šių straipsnio, pagal kurį kvalifikuota jo veika, dispozicijoje numatytų pasekmių sukėlimas. Specialisto išvadoje nurodyti konkretūs Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. aiškiai nurodytas priežastinis ryšys tarp padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų ir dėl to atsiradusių pasekmių.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija laiko įrodyta, kad A. S., būdamas UAB „K“, kodas 300011252 reg. direktoriumi, 2006m. lapkričio-2007m. gruodžio mėnesių laikotarpyje, tiksliai nenustatytu laiku, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį- „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais“,

2006 m. liepos-2007m. gruodžio mėnesių laikotarpyje 34 atvejais darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo sumokėto 10659 Lt darbo užmokesčio bendrovės darbuotojams ir nesumokėjo 4184 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 31 Lt įmokų garantiniam fondui bei 5166 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, o būtent:

N. M. 2007m. rugsėjo-2007m. gruodžio mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 1643 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 615 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 5 Lt įmokų garantiniam fondui bei 798 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

J. K. 2007m. spalio-2007m. gruodžio mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 971 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 374 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3 Lt įmokų garantiniam fondui bei 471 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

V. A. 2007m. lapkričio-2007m. gruodžio mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 847 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 327 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2 Lt įmokų garantiniam fondui bei 411 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

K. D. 2007m. rugpjūčio-2007m. spalio mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 6005 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 2316 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 17 Lt įmokų garantiniam fondui bei 2915 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

Ž. T. 2007m. vasario-2007m. balandžio mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 581 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 224 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2 Lt įmokų garantiniam fondui bei 282 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

A. T. 2007m. kovo-2007m. gegužės mėnesių laikotarpyje be apskaitos dokumentų sumokėjo 621 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kurio nefiksavo bendrovės apskaitoje ir nesumokėjo 328 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2 Lt įmokų garantiniam fondui bei 289 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų;

dėl to iš dalies negalima nustatyti 2006-2007m. bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atmesti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriaus pareikštus civilinius ieškinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankrutuojančiai UAB ,,K“ buvo pareikšti mokestiniai reikalavimai Įmonių bankroto įstatyme numatyta tvarka, tačiau bendrovei neturit nekilnojamo ar kito registruoto turto, valstybės institucijos neturi galimybės išsireikalauti valstybės biudžetui ir Sodrai nesumokėtų mokesčių. Teismų praktikoje tokiu atveju valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 33 p.). Tačiau, sumažinus apelianto nusikalstamos veikos apimtį, atitinkamai mažintinos ir Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui priteistinos sumos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl A. S. nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nefiksuojant darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose D. J., A. J. ir T. J. sumokėto neoficialaus darbo užmokesčio ir nesumokant už šiuos asmenis gyventojų pajamų mokesčio, įmokų garantiniam fondui ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 303 str. 5 d.1 p.).

A. S. paskirtą baudos bausmę sumažinti iki 55 MGL (7150 Lt).

Priteisti iš A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui – 5166 Lt, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 4215 Lt žalai atlyginti.

Likusias civilinių ieškinių dalis palikti nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.