Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir pagal I. K. priešieškinį D. K., R. K., tretiesiems asmenims A. K., A. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir pagal I. K. priešieškinį D. K., R. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų. Šalys pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki šalys atliks nekilnojamojo turto – nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir ekspertizę šio turto rinkos vertei nustatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-14 nutartimi tenkino proceso šalių prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir nurodė, kad civilinė byla sustabdytina iki 2017-03-14. Nurodė, kad dalijant sutuoktinių turtą, turi būti nustatyta bendro turto vertė (LR CK 3.119 str.), todėl yra pagrindas civilinę bylą sustabdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. K. nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nutartimi ir prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad sodo namelis yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastriniai matavimai nėra atlikti, tačiau šie matavimai gali būti atlikti tik esant žemės sklypo savininko sutikimui.Nurodė, kad neatlikus kadastrinių matavimų, sodo namelio registracija yra negalima. Teigia, kad nesutinka atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų, todėl nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą.Taip pat atkreipia dėmesį, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą, turi būti nustatyta bendro turto vertė, todėl, jos nuomone, teismas jau šioje stadijoje pripažino, jog sodo namelis yra ieškovo ir atsakovės bendras sutuoktinių turtas. Nurodo, kad jai yra žinoma, jog ieškovas iš savo asmeninių lėšų nusipirko žemės sklype nebaigtos statybos sodo namelį, kadangi ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, todėl teismas neteisingai konstatavo, kad sodo namelis yra ieškovo ir atsakovės bendras sutuoktinių turtas.Atsakovės I. K. atstovas advokatas H. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės pagal priešieškinį R. K. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantė klysta manydama, jog teismas šioje stadijoje jau pripažino, kad sodo namelis yra ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymi, jog bylos nagrinėjimas sustabdytas ne teismo iniciatyva, o pagal šalių prašymą, šalims sutarus įregistruoti šį turtą ir jį padalyti. Atsakovės atstovas teigia, kad ieškovas, sutikdamas su atsakovės I. K. reikalavimu, pripažino, kad nebaigtas statyti sodo namelis yra bendroji jungtinė nuosavybė.Taip pat atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovės pateikti papildomi įrodymai patvirtina tai, kad tuo metu šalys vis dar vedė bendrą šeimos ūkį, todėl nesutinka su apeliantės argumentu, kad nors jos sūnus D. K. ir nusipirko sodo namelį, tačiau bendro ūkio jie nebevedė. Nurodo, jog tik ieškovas gali prieštarauti atsakovės I. K. teiginiams dėl bendro gyvenimo laikotarpio.Teigia, kad ketinama atlikti teisinė registracija ir šio turto rinkos vertės nustatymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių apeliantei, kadangi ji pati pripažįsta, kad nebaigtas statyti sodo namelis priklauso ne jai, o kitam asmeniui ar asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nuspręsta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo nudalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnio). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Tačiau taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Sprendžiant dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, turi būti įvertintas bylos sustabdymo būtinumas pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, t. y. išsiaiškinus, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009, kt.).Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą fakultatyviuoju pagrindu stabdyti bylą grindė tuo, kad 2016-12-13 vykusio teismo posėdžio metu atsakovės I. K. atstovas advokatas H. M. pareiškė prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovo apklausos metu paaiškėjo, jog ieškovas pageidauja taikiai spręsti ginčą ir sutiktų, kad būtų atlikta ginčijamo turto – nebaigto statyti namo vertės ekspertizė ir nekilnojamojo turto registracija, kadangi atsakovei buvo pasiūlyta kompensacija (2016-12-13 teismo posėdžio garso įrašas nuo 49 min. 10 sek.). Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo atsakovė pagal priešieškinį R. K. (2013-10-04 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 43). Nors atsakovė priešieškiniu ir prašo tarp R. K. ir A. K., A. K. 2013-10-04 sudarytą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir šį žemės sklypą pripažinti jų asmenine nuosavybe, tačiau kol sutartis nenuginčyta, teisėta šio sklypo savininkė yra atsakovė R. K.. Sutiktina su jos atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad ant ginčo žemės sklypo norint įregistruoti statomą namą reikalingas jos sutikimas, nes Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. numatyta, kad norint statyti statinį žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), būtina gauti šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės bylos sustabdymo, nesiaiškino, kokios pozicijos dėl pareikšto prašymo laikosi atsakovė pagal priešieškinį bei žemės sklypo savininkė R. K.. Kaip matyti iš pareikšto atskirojo skundo, ji nesutinka su sodo namelio registravimu ant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, tokio statinio registracija šiuo metu yra negalima. Vertindamas esamą situaciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad veiksmai, dėl kurių atlikimo sustabdyta civilinė byla, negalės būti atliki be apeliantės sutikimo, todėl laikytina, kad nėra tikslinga stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.Be to, pažymėtina, kad byloje buvo gautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, kuriame tiek ieškovas D. K., tiek atsakovė pagal priešieškinį bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė R. K. nesutinka namo registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl laikytina, jog veiksmai, dėl kurių atlikimo byla sustabdyta, negalės būti atlikti, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nutartis naikintina. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje neteisingai konstatavo, kad sodo namelis yra ieškovo ir atsakovės bendras sutuoktinių turtas, nes ieškovas iš savo asmeninių lėšų nusipirko žemės sklype nebaigtos statybos sodo namelį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Šiuo atveju yra priimta tarpinė nutartis, kuria byla nebuvo išspręsta iš esmės, nebuvo nagrinėjamas nebaigto statyti namo nuosavybės klausimas, o tik išnagrinėtas šalių prašymas dėl bylos sustabdymo (CPK 290 str. 1 d.). Tokio pobūdžio procesiniuose sprendimuose nurodytos aplinkybės netampa prejudicinę reikšmę turinčiais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Esant nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-12 nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.