Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo V. N. nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d. 9000 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2011 m. birželio 2 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, vykdydamas veiklą pagal individualios veiklos pažymą, 2011 m. gegužės 14 d. Plungėje, (duomenys neskelbtini), K. D. priklausančio namo kieme, leido dirbti jo naudai, t. y. vykdyti trinkelių klojimo darbus D. K., E. B. ir Š. M., sutaręs dėl darbo užmokesčio, darbo dienos pradžios bei pabaigos, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, neišdavęs jų tapatybę patvirtinančių dokumentų, apie darbuotojų priėmimą neinformavęs VSDFV teritorinio padalinio. Tokiais veiksmais V. N. pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 3 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Iš Valstybinės darbo inspekcijos pateiktų įrodymų - fotonuotraukų, administracinėje byloje esančių paaiškinimų matyti, kad darbas nebuvo realiai pradėtas dirbti. Iš fotonuotraukų matyti, kad kieme nėra paklota nei viena kiemo trinkelė, o pagal paaiškinimus, esančius byloje ir pagal parodymus, duotus teismo posėdžio metu, E. B., padedamas D. K. ir Š. M., atvyko apskaičiuoti klojamų kiemo trinkelių ploto ir apsižiūrėti, ar tinkamai yra paruoštas pagrindas trinkelėms kloti bei tinkami aukščiai. Realiai jokie darbai nebuvo vykdomi, tačiau Plungės rajono apylinkės teismas, neatsižvelgdamas į administracinėje byloje surinktus įrodymus laikė, kad darbas buvo dirbamas. Apelianto įsitikinimu, iš administracinėje bylos esančių D. K. ir Š. M. rašytinių paaiškinimų akivaizdžiai matyti, kad tarp jo, D. K. bei Š. M. jokio susitarimo nebuvo. D. K. savo paaiškinime nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su E. B. ir dirbo už skolą, nes E. B. buvo skolingas 30 Lt. Š. M. savo paaiškinime nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su R. B., dirbo kaip pagalbinis darbininkas ir pinigus už darbą turėjo mokėti R. B. Teismo posėdžio metu Š. M. paaiškino, kad prašomas draugo, pravarde „B“, atėjo jam padėti. Draugo pavardės nežino, tačiau teismo posėdžio metu nurodė į E. B., kuris buvo užfiksuotas VDI fotonuotraukose bei paaiškino, kad jis su tuo draugu buvo draugiškai susitarę, kad jis jam mokės 300 Lt, o su V. N. jokio susitarimo nebuvo. Teismo posėdžio metu E. B. paaiškino, kad su Š. M. ir D. K. tarėsi jis. D. K. rašytiniai parodymai, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su E. B. ir dirbo už skolą, nes E. B. buvo skolingas 30 Lt, teismo posėdžio metu nepaneigti (D. K. teismo posėdyje nedalyvavo ir parodymų nedavė), tačiau E. B. teismo posėdžio metu tik patvirtino D. K. rašytinius parodymus. Apelianto teigimu, iš administracinėje byloje esančių rašytinių paaiškinimų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų akivaizdžiai matyti, kad tarp jo, D. K. bei Š. M. jokio susitarimo nebuvo, tuo labiau susitarimo, siekiančio sukurti tarpusavio teises ir pareigas, kaip darbdavys ir darbuotojas. Susitarimas buvo tarp E. B., Š. M. ir D. K., o už Š. M. ir D. K. atliktą darbą, vienokia ar kitokia forma, žadėjo atsikaityti E. B. Apelianto teigimu, E. B., D. K. bei Š. M. dirbo savo nuožiūra, nepaklusdami jokioms jo nustatytoms darbo taisyklėms, nes jis dirba vienas pagal individualią veiklą ir jokios darbo tvarkos nėra nustatęs. Kad E. B., padedamas D. K. ir Š. M., dirbo kiemo trinkelių klojimo darbus (duomenys neskelbtini), namo kieme, yra jų tarpusavio susitarimas. Teigia, jog apie E. B., D. K. ir Š. M. veiksmus 2011-05-14 dieną nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, nes tą dieną jis žvejojo prie Nemuno upės.

Apelianto nuomone aplinkybę, jog minėtų asmenų veiksmai buvo atliekami be jo žinios, patvirtina ir VDI nuotraukos, kuriose jis nėra užfiksuotas įvykio vietoje. Be to, pagal 2011-05-10 rangos sutartį, sudarytą tarp jo ir E. B., E. B. lauko plytelių klojimo darbus turėjo pradėti dirbti tik 2011-05-16. Todėl E. B., D. K. ir Š. M. veikė savarankiškai, ar tai paklusdami E. B. nustatytai darbo tvarkai. Apeliantas daro išvadą, kad tarp jo, D. K. ir Š. M. nebuvo jokio susitarimo, tuo labiau susitarimo, siekiančio sukurti tarpusavio teises ir pareigas, kaip darbdavys ir darbuotojas, todėl nėra ir nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviojo požymio - darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis).

Pasak apelianto, 2011-05-10 tarp jo ir E. B. susiklostė civiliniai santykiai, t. y. 2011-05-10 buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, kurios pagrindu jis E. B. pasiūlė iškloti kiemo trinkeles (be pagrindo ruošinio) adresu (duomenys neskelbtini), Plungė. Prieš sudarant rangos sutartį E. B. patikino, kad turi galiojantį verslo liudijimą bei jį parodė. Pagal 2011-05-10 rangos sutartį E. B. lauko plytelių klojimo darbus turėjo pradėti dirbti 2011-05-16. Sutartis sudaryta tik su E. B., ir tik su E. B. buvo tartasi tik dėl vieno konkretaus darbo - iškloti lauko plyteles, tik su E. B. buvo susitarta, kad atlikus darbą - išklojus lauko plyteles, sumokės konkrečiai sutartą pinigų sumą po darbų atlikimo. Pažymi, kad jo ir E. B. nesiejo ir nesieja jokie pavaldumo santykiai. Apie ketinimus pasitelkti subrangovą buvo informuotas ir namo savininkas K. D., kuris tai patvirtino teismo posėdžio metu. Kad 2011-05-10 dieną buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis tarp jo ir E. B., teismo posėdžio metu patvirtino ir E. B. Pagal LVAT formuojamą praktiką susiklosčius santykiams, kuriuos reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos, o ne darbo teisės normos, tokia veika nėra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas.

Be to, Plungės rajono apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad iš K. D. parodymų, duotų tiek įvykio dieną, tiek ir teismo posėdžio metu, aišku, kad K. D. su V. N. susitarė dėl kiemo trinkelių klojimo darbų, susitarė dėl kainos (70 Lt už 112 m²), t. y. 7840 Lt, V. N. ieškojo darbininkų, tarėsi su jais dėl kainos (2011-08-29 teismo posėdžio metu E. B. parodė, kad V. N. turėjo sumokėti apie 2000 Lt, skirtumas 5840 Lt, kas patvirtina V. N. naudos siekimą). Apeliantas neneigia, kad dėl kiemo klojimo darbų su juo tarėsi K. D., o kiemo trinkelių klojimo darbams (be pagrindo ruošimo) civilinės teisės pagrindais ieškojo subrangovo. Apie tai buvo informuotas ir tam neprieštaravo darbų užsakovas K. D. Be to, iš 7840 Lt sutartų su K. D., 2500 Lt buvo sumokėta už kiemo trinkeles, 500 Lt už „Bobcat“ nuomą, 1400 Lt už gruntą (žvyras, smėlis, skalda), 2000 Lt subrangovui, o jam už atliktą darbą (su „Bobcat“ klojo bei lygino trinkelėms dėti pagrindą) liko tik 1440 Lt.

Pasak apelianto, administracinėje byloje yra rašytiniai įrodymai, kuriuose nurodyta, jog jis oficialiai vykdantis individualią veiklą, o įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Teismo argumentas, kad V. N. tik 2011-06-20 teismo posėdžio metu pradėjo tvirtinti apie su E. B. sudarytą rangos sutartį, yra nepagrįstas. Savo nesutikimą apeliantas argumentuoja tuo, jog VDI darbuotojams pradėjus jo ieškoti bei kaltinti dėl nelegalaus darbo, jis suprato, kad dėl teisinių žinių stokos nesugebės apginti savo teisių. Todėl 2011-06-02 nuvyko į VDI ir pateikė įgaliojimą, kad jį atstovaus įgaliotas atstovas bei prašymą leisti įgaliotam atstovui susipažinti su medžiaga, daryti kopijas bei teikti įrodymus. Teigia, kad VDI darbuotojai jo prašymo netenkino ir surinktą medžiagą perdavė Plungės rajono apylinkės teismui, taip užkirsdami galimybę pateikti rašytinius įrodymus, t. y. 2011-05-10 rangos sutartį. Taip pat VDI darbuotojai pateikė raštą dėl duomenų ir paaiškinimų pateikimo, tačiau nurodytame rašte nebuvo nurodyta, kad jis turi pateikti sutartis, sudarytas civiliniais pagrindais. Dėl tos priežasties 2011-05-10 rangos sutartis ir buvo pateikta pirmame teismo posėdyje, t. y. 2011-06-20. Tame pačiame teismo posėdyje buvo prašoma prijungti rašytinį įrodymą - prašymą, kurio netenkino VDI darbuotojai, tačiau teismas prašymą atmetė. Pažymi, kad E. B. jį tikrinusiems pareigūnams nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių rangos sutarčių buvimo faktą, nes sutartis buvo sudaryta vienu egzemplioriumi, kuri buvo būtent pas apeliantą. Apeliantas savo poziciją grindžia tuo, jog CK normos imperatyviai nenurodo, kad rangos sutarties forma turi būti rašytinė. O ir iš paties susitarimo pobūdžio, kad buvo sutarta atlikti vienkartį, konkretų, o ne pastovų ar periodišką darbą, kad atlygis už atliktą darbą buvo sutarta konkreti suma ir mokamas tik atlikus sutartą darbą, o ne periodiškai mokamas atlygis, kad E. B. darbą turėjo atlikti savo nuožiūra, pagal nusistovėjusias ir visuomenei priimtinas technologijas, o ne pagal nustatytą darbo tvarką, akivaizdžiai matyti, kad susitarimas, tarp jo ir E. B., yra sudarytas civilinės teisės pagrindais, rangos sutarties pagrindu. Plungės rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimą neatsižvelgė į tai, kad 2011-05-10 rangos sutartis nepanaikinta ir nepripažinta niekine, kurios sudarymą teismo posėdžio metu patvirtino ir E. B., realiai keldamas sau grėsmę būti patrauktu administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. Teismas neatsižvelgė į argumentus, kad VDI darbuotojų užfiksuotose nuotraukose įvykio vietoje stovi automobilis VW „Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso ne jam, o E. B. broliui R. B.. Kad ant minėto automobilio stiklų yra užrašas „Trinkelių ir akmenų klojimas“ bei telefono numeriai „duomenys neskelbtini“, kurie taip pat priklauso ne jam, o E. B. bei jo broliui. Apelianto įsitikinimu, nei vienas asmuo, verčiantis kokia nors veikla, darbo vietoje ir ant darbo priemonių neleistų reklamuotis savo darbuotojams ar kitiems asmenims. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E. B. ir anksčiau, iki 2011-05-10 rangos sutarties sudarymo, ir po to vertėsi komercine veikla, kaip fizinis asmuo pagal verslo liudijimą. Iš to akivaizdžiai matyti, kad E. B. nebuvo apelianto darbuotojas, ir jis nebuvo jo darbdaviu, nes E. B. sau materialinės naudos siekė kaip fizinis asmuo, turėdamas verslo liudijimą.

Skunde pažymima, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl apeliantas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje V. N. buvo kaltinamas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi 2011 m. gegužės 14 d. K. D. priklausančio namo kieme leido dirbti jo naudai, t. y. vykdyti kiemo dangos trinkelių klojimo darbus D. K., E. B. ir Š. M., sutaręs dėl darbo užmokesčio, darbo dienos pradžios bei pabaigos, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, neišdavęs jų tapatybę patvirtinančių dokumentų, apie darbuotojų priėmimą neinformavęs VSDFV teritorinio padalinio. Ginčas nagrinėtoje byloje kilo dėl V. N. teisinių santykių kvalifikavimo.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis – darbo sutartis ar civilinė sutartis – privalo vadovautis darbo kodeksu, civiliniu kodeksu ir atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką šiais klausimais (pvz., LVAT 2009 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra ta, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (pvz., LVAT 2009 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką darbo ir civilinių teisinių santykių atskyrimo atžvilgiu, nagrinėjamoje byloje būtina nuosekliai įvertinti, kaip kvalifikuotini santykiai, susiklostę tarp V. N. ir tariamai nelegaliai dirbusių asmenų. Veika gali būti kvalifikuota kaip nelegalus darbas, tik nustačius būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių darbo santykių buvimo faktą, privalo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Byloje neginčijai nustatyta, kad tarp V. N., E. B., Š. M., D. K. buvo tam tikras susitarimas, tačiau įvertinus jų pagrindu susiklosčiusių faktinių santykių pobūdį apygardos teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka jį identifikuoti kaip darbdavio ir darbuotojų susitarimą. Tai, kad VDI pareigūnų atlikto patikrinimo metu K. D. priklausančio namo kieme aptikti D. K., E. B. ir Š. M., vykdantys kiemo dangos paruošiamuosius trinkelių klojimo darbus, patvirtina nurodytų asmenų paaiškinimai (b. l. 8, 9, 10, 11, 15), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 4), VDI pareigūnų darytos fotonuotraukos (b. l. 20 - 22). Darbo fakto nepaneigia ir kiti byloje esantys įrodymai, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina tiksliai nustatyti, ar tarp V. N. ir dirbusių atliekant kiemo dangos trinkelių klojimo darbus K. D. namo kieme asmenų D. K., E. B., Š. M. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, ar šios veiklos pagrindas – civilinės sutarties įgyvendinimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kad D. K., E. B., Š. M. siejo darbo santykiai su V. N. Kaip matyti iš byloje esančio 2011 m. gegužės 14 d. pirminio D. K. paaiškinimo, jis nurodė, kad dėl paruošiamųjų trinkelių klojimo darbų tarėsi su E. B., nes buvo jam skolingas 30 Lt (b. 1. 8). Š. M. savo paaiškinime nurodė, jog sutiko dirbti pagalbiniu darbuotoju, dėl darbo sąlygų tarėsi su R. B.. Už atliktą darbą buvo sutartas 300 Lt darbo užmokestis (t. 1. 10). Tik E. B. savo paaiškinime nurodė, kad dėl darbo tarėsi su V. N., tačiau dėl konkrečios sumos dar nebuvo sutarę, pinigai nebuvo sumokėti, nes dar nebuvo atlikti darbai (t. 1. 9).

Apeliantas V. N. tvirtina, jog 2011 m. gegužės 10 d. buvo sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu jis E. B. pasiūlė iškloti kiemo dangos trinkeles. Sutartį sudarė tik su E. B., ir tik su juo tarėsi dėl konkretaus darbo bei atlyginimo po darbų atlikimo. Iš bylos medžiagoje esančios su E. B. sudarytos rangos sutarties matyti, jog ši sutartis buvo sudaryta konkrečiai iš anksto apibrėžtai užduočiai vykdyti – iškloti kiemo dangos trinkelėmis kiemą, ir būtent už šių konkrečių užduočių, o ne tęstinio pobūdžio darbo funkcijų vykdymą numatyta sumokėti atlyginimą. Tai, kad buvo sudaryta rangos sutartis, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir E. B. Taigi tiek V. N., tiek E. B. tvirtina, jog darbai bus atliekami rangos sutarties pagrindu. Šiuo atveju svarbu ir tai, jog CK 6.644 straipsnis nustato, jog rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai. Iš pirminių D. K., Š. M., V. N. paaiškinimų, taip pat iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog būtent E. B. atliko rangovo funkcijas, o V. N. - užsakovo. Tarp V. N. iš vienos pusės ir D. K. bei Š. M. iš kitos pusės susitarimo, siekiančio sukurti tarpusavio teises ir pareigas kaip darbdavys ir darbuotojai nebuvo, o už atliktą darbą pastariesiems žadėjo atsiskaityti E. B.. Tai, kad V. N. rangos sutartį pateikė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nepaneigia fakto, jog tarp asmenų susiklostė sutartiniai, o ne darbo teisiniai santykiai.

Byloje nenustatytas ir kitas būtinas nelegalaus darbo objektyvusis požymis, t. y. dirbusiųjų pavaldumas V. N. Byloje nėra jokių duomenų, jog D. K., E. B., Š. M. pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog darbdavys V. N. nurodė, kokie darbai turi būti atlikti, buvo nustatytas darbo laikas. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia išvada. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atvykus VDI pareigūnams V. N. darbo vietoje nebuvo. Pirminiuose dirbusių asmenų paaiškinimuose nurodyta, jog D. K. dirba nuo 9 val. ryto iki 18 val. vakaro, E. B. ir Š. M. nurodė, jog dirba nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. Šie paaiškinimai nepatvirtina, kad nurodytos darbo valandos buvo nustatytos V. N., ir nepaneigia, kad minėti asmenys tiesiog nurodė, kada jie vykdo kiemo dangos trinkelių klojimo darbus. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad toks darbo grafikas yra nustatytas būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, be to, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėti asmenys dirbo, paklusdami V. N. nustatytai darbo tvarkai, šios aplinkybės nepatvirtina ir teisme apklaustų liudytojų Š. M., E. B., K. D. parodymai.

Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų įrodymų negalima spręsti ir apie tai, kokias konkrečias pareigas atliko kiekvienas iš nurodytų asmenų, o tai taip pat yra būtinas objektyvusis nelegalaus darbo požymis: administracinio teisės pažeidimo protokole, nelegalaus tyrimo akte, D. K., E. B., Š. M. paaiškinimuose veikla, kuria užsiėmė D. K., E. B., Š. M. apibūdinta kaip trinkelių klojimas ar pagalbiniai darbai, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kokias konkrečiai funkcijas atliko kiekvienas iš minėtų asmenų, tai inter alia patvirtina, kad asmenys dirbo individualiai siekdami galutinio rezultato, nebuvo nustatytos konkrečios kiekvieno iš jų pareigos. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad kiemo dangos trinkelių paruošimo klojimo darbuose dirbę asmenys dirbo jų pačių nusistatytu būdu ir tvarka, darbas buvo orientuotas į rezultatą, bet ne į konkrečių funkcijų atlikimą, o pagal ATPK 41³ straipsnį būtina nustatyti, su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti.

Be to, siekiant atriboti nelegalų darbą nuo civilinių sutarčių būtina vertinti ir tai, koks yra atlygintinumo pobūdis – periodinės išmokos ar už atliktą darbą mokamos išmokos. Matyti, jog suma, dėl kurios buvo susitarę D. K. ir Š. M. su E. B., buvo skirtinga. Š. M. paaiškinime nurodė, jog susitarė dėl 300 Lt atlygio, D. K. nurodė dirbęs už skolą. E. B. dėl konkrečios sumos nebuvo sutaręs. Ši aplinkybė atskleidžia, jog suma, dėl kurios buvo tartasi, buvo vienkartinė, be to, minėtų asmenų paaiškinimai ir parodymai pirmosios instancijos teisme, nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 4), byloje pateikta rangos sutartis (b. l. 32-34), V. N. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme (b. l. 35 ) taip pat pagrindžia, kad darbai, kuriuos vykdė D. K., E. B. ir Š. M., buvo susiję su kiemo dangos trinkelių išklojimu, jie buvo susieti su tam tikru apibrėžtu rezultatu. Dirbę asmenys atliko kiemo dangos trinkelių klojimo parengiamuosius darbus: kasė žvyrą, tikslino dangos pagrindo nuolydį, tačiau jų darbo pobūdis nebuvo siejamas su tam tikros tęstinio pobūdžio funkcijos atlikimu. Buvo tik konkreti užduotis – per tam tikrą terminą iškloti trinkelėmis kiemą. Taigi vykdyta veikla yra vienkartinio susitarimo, kas iš esmės būdinga civiliniams, bet ne darbo teisiniams santykiams. Tai, kad kaltinimas suformuotas tuo pagrindu, jog pas K. D. kieme dirbę asmenys patikrinimo metu rasti atlikinėjantys parengiamuosius darbus, savaime nėra pagrindas konstatuoti darbo santykių buvimą, ypač nenuneigus, jog kiemo dangos trinkelių išklojimas ir buvo konkretaus dirbusių asmenų tikslas bei tarp V. N. ir dirbusių asmenų sudarytų sutarčių sutartas darbo rezultatas.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje nėra surinkta patikimų ir nenuginčijamų įrodymų nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, faktui konstatuoti, nėra visų būtinų darbo teisinių santykių požymių. Byloje nustatyta, kad tarp asmenų egzistavo susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo, o tai yra civilinių teisinių santykių, t. y. rangos, požymis. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ( pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (pvz., LVAT 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Dėl nurodytų priežasčių, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nes V. N. veiksmuose nenustatyta inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties. V. N. versija, jog tarp jo ir E. B. buvo susiklostę civiliniai teisiniai rangos santykiai, neapimantys E. B. teisinių santykių su rangos sutarties įgyvendinimui pastarojo pasitelktais D. K. ir Š. M., byloje esančiais įrodymais nėra paneigta. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. N. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 41³ str. 1 d. V. N. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.