- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-198-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03279-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- I. P., K. P.
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės socialinės pagalbos centras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams I. P., K. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – Marijampolės socialinės pagalbos centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovams I. P., K. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – Marijampolės socialinės pagalbos centras.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę atsakovams I. P. ir K. P., ekspertizę pavedė atlikti VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“, nurodė už atliktą psichiatrinę ekspertizę apmokėti iš biudžeto lėšų, tai padaryti įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, sustabdė civilinę bylą, iki bus atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė.
3. 2019 m. lapkričio 4 d. Marijampolės apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirasis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jame prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties paduoti, pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apmokėti tik atsakovei I. P. atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenumato, jog prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu gali būti teikiamas atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba būtų prašiusi įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir teismas būtų netenkinęs šio prašymo.
6. Teismas pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskiruoju skundu skundžiama nutarties dalis nėra apeliacijos objektas pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskiruoju skundu skundžiama teismo nutarties dalis pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir nėra teismo procesinis dokumentas, kuriuo galutinai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje klausimas, todėl atskirasis skundas dėl jos negali būti paduodamas. Teismas nurodė, kad, nagrinėjamoje byloje nesant priimto galutinio sprendimo dėl ginčo esmės ir teismui dar nepaskirsčius bylinėjimosi išlaidų, negalimas atskirojo skundo pateikimas dėl mokėtinos sumos ekspertinei įstaigai už ekspertizės atlikimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovui K. P. atsisakius atlikti teismo paskirtą psichiatrinę ekspertizę ir ją atlikus tik atsakovei I. P., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai išsiųsti apmokėjimui atlikti dokumentai, susiję tik su atsakove I. P., dėl kurios prieštaravimų nėra reiškiama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį ir pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apmokėti tik atsakovei I. P. atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis pavesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apmokėti už teismo psichiatrinę ekspertizę atsakovams l. P. ir K. P. yra nepagrįsta, kadangi ekspertizė K. P. skirta trečiojo asmens prašymu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi pareigą apmokėti tik tos ekspertizės išlaidas, kuri yra paskirta asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, prašymu, t. y. atsakovės I. P. Trečiasis asmuo Marijampolės socialinės pagalbos centras prašė paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę atsakovui K. P., todėl šios ekspertizės išlaidas turi apmokėti trečiasis asmuo Marijampolės socialinės pagalbos centras.
1.2. Pagal CPK 100 straipsnio 1 dalį dėl teismo nutarčių, priimtų dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos ir sumos, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms. Taigi dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi ji Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi yra įpareigota iš valstybės lėšų apmokėti ekspertizės išlaidas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis sprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu. Be to, teismo psichiatrinė ekspertizė atlikta tik atsakovei I. P., o atsakovas K. P. vėliau atsisakė atlikti teismo paskirtą psichiatrinę ekspertizę, todėl neatsirado išlaidų dėl atsakovo K. P. ekspertizės.
9. Trečiasis asmuo Marijampolės socialinės pagalbos centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas K. P. atsisakė atlikti teismo paskirtą psichiatrinę ekspertizę ir ji jam nebuvo atlikta. Kadangi K. P. nebuvo atlikta ekspertizė, nėra šios ekspertizės apmokėjimo pagrindo.
10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties pagrįstumo iš esmės vertinimas nėra šio apeliacinio proceso dalykas, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su nurodyta nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nustatyto įpareigojimo nepagrįstumu, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi. Jie būtų reikšmingi tik nagrinėjant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl paminėtos nutarties, jei būtų nutarta, kad nepagrįstai atsisakyta priimti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi kitais aspektais, išskyrus jos apskundimo (ne)galimumą.
13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kadangi pagal CPK 100 straipsnio 1 dalį dėl teismo nutarčių, priimtų dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis), o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos ir sumos, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo argumentu.
14. Pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacijos objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo į teismo specialiąją sąskaitą klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-922/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-324-186/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-692-943/2015; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-280-464/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010 yra išaiškinta, kad ekspertizės skyrimo proceso stadijoje jokios piniginės sumos ekspertams dar nėra išmokėtos, taigi tokia nutartimi yra išsprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas. Dėl to nutarties negalima laikyti nei nutartimi, kuria pasisakoma dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nei jos priskirti prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad CPK nėra nustatyta, jog dėl teismo nutarties, kuria išsprendžiamas galimų ekspertizės atlikimo išlaidų apmokėjimo klausimas, gali būti paduotas atskirasis skundas, ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalies, kuria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigota sumokėti už ekspertizės atlikimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo argumentu dėl jos teisės prašyti įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad šios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės nekvestionavo ir pirmosios instancijos teismas. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats prašymo pateikimas nereiškia, jog jis bus patenkintas, be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks prašymas turi būti pateiktas tinkama forma, o ne su atskiruoju skundu.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.