Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui G. K. (G. K.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovei Ievai Kližentytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais. Atsižvelgdamas į atsakovės atstovės prašymą jo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi tik teismui priėmus sprendimą, jis sužinojo, kad jo teisės buvo pažeistos.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 2.73 str. nustatančio atsakomybę už neteisėtą atsisakymą įregistruoti juridinį asmenį bei už klaidas juridinių asmenų registre, 1 d. numato, kad kai neteisėtai atsisakoma įregistruoti juridinį asmenį ir registruoti registrui pateikiamus duomenis ar registre registruojamus dokumentus, juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visus jam tokiais veiksmais padarytus nuostolius. CK 2.73 str. 2 d. numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais juridiniam asmeniui padarytus nuostolius, taip pat nuostolius kitiems asmenims, padarytus tvarkant juridinių asmenų registrą, atlygina valstybė. Žala išieškoma teismo tvarka. Valstybei civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybės įgaliota institucija. CK 6.271 str. 1 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Be to, pažymėtina, kad netgi pripažinus, kad yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, pareiškėjo G. K. reikalavimas negalėtų būti tenkinamas dėl praleistos ieškinio senaties, kurią atsakovas prašo taikyti, o pareiškėjas prašo atnaujinti jos (ieškinio senaties) terminą: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 str. 2 d. numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. VGTPT sprendimas Nr. (1.10.)-S-1315-08 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą G. K., buvo priimtas 2008-07-03, į administracinių ginčų komisiją G. K. kreipėsi 2008-08-11, sprendimas, kuriuo VGTPT įpareigota pasinaikinti savo 2008-07-03 sprendimą Nr. (1.10.)-S-1315-08, priimtas 2008-12-30, pareiškėjui, kaip nustatyta data ant jo kopijos ir pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdyje, įteiktas 2009-03-04, VGTPT, kaip matyti iš jos 2009-03-30 sprendimo turinio, jis įteiktas 2009-03-30, todėl akivaizdu, kad iki 2009-03-30 pareiškėjas ne tik žinojo apie veikos, su kuria jis sieja žalos atsiradimą, bet ir apie jos neteisėtumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.