Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-1036/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-25
Bylos Nr.
1-55-1036/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32373-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
D. K.
Kaltinamasis
I. B.
Advokatai
Antonas Kviatkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-55-1036/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32373-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nukentėjusiajai D. K., kaltinamojo I. B. gynėjui advokatui Anton Kviatkovski, kaltinamajam I. B. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. B. (Besčastynych), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyventis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. 2018 m. liepos 7 d., apie 20:40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,94 promilių), bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtaudamas prieš D. K., ant laiptų per turėklus dešine ranka sugriebė lipančiai į antrąjį aukštą D. K. už kairės rankos žasto, smarkiai jį suspaudė ir patraukė, dėl ko D. K. kairės rankos dilbiu atsitrenkė į turėklus, tokiu būdu šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai D. K. kairio žasto, kairio dilbio poodinės kraujosruvas, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką kambaryje tyčia sudavė D. K. kairėje rankoje laikytu ramentu vieną smūgį per galvą ir griebęs ją už plaukų, du kartus patraukė, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis I. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiosios nemušė. Liepos 7 d. buvo V. K. gimtadienis, kurį šventė kieme. Išgėrinėjo, visą dieną sėdėjo, kalbėjosi, po to nuėjo ilsėtis, nes negali ilgai sėdėti. Susipyko su nukentėjusiąją D. K., nes abu buvo išgėrę, įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusioji pasiprašė, kad su vaikinu galėtų nakvoti pas juos. Konflikto metu D. K. gyveno tai pas savo vaikiną Trakuose, tai pas močiutę, pas juos negyveno. Jis pasakė, kad jos vaikinas A. M. gali nakvoti, o ji ne, kadangi ji elgėsi neadekvačiai ir iki tol buvo daug nemalonių dalykų. Jis nukentėjusiajai davė pastabą žodžiu. Konfliktas iš pradžių buvo lauke. Kai pradėjo bartis su nukentėjusiąja iki to momento, kol išsiskirstė, konfliktą galėjo girdėti kaimynai, greičiausiai girdėjo žmona, nukentėjusiosios vaikinas A. M.. Pasakęs, kad nenori matyti nukentėjusiosios, nuėjo ilsėtis. Nežino ar gimtadienis dar tęsėsi. Vienas nuėjo į butą. Vėliau atėjo D. K. pasiprašyti pernakvoti. Į antrą aukštą buvo pakilęs, ten yra miegamasis. Nepamena kuo D. K. buvo apsirengusi. Vakare atvažiavo policija ir jį pasiėmė, mano, kad D. K. iškvietė policiją. Kai atvyko policija ji buvo lauke. Pripažįsta, kad šaukė, bet 11 kartų suduoti ir tampyti už plaukų negalėjo, nes pats stovėjo ant ramentų. Konfliktai su nukentėjusiąja prasidėjo senai. Mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, nes nukentėjusiąja su broliu auklėjo griežtai. Santykiai su A. M. normalūs, su R. K. labai geri, iki šiol kartu gyvena.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis I. B. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liepos 7 d. atvažiavo pas močiutę, buvo močiutės gimtadienis. Atvažiavo po pietų, gal apie 13:30 val., ar 14:00 val., atvažiavo su A. M.. Truputį išgėrė. Apie 19:30 – 20:00 val. nuėjo pas patėvį. Dieną buvo klausiusi patėvio ar galės nakvoti, patėvis sakė, kad A. M. galės, o ji ne. Vakare atėjo ir ėjo į vidų. Viduje buvo motina su patėviu. Kai su draugu A. M. nuėjo į vidų, kaltinamasis su motina buvo apačioje virtuvėje, pirmame aukšte. Ji ketino eiti į antrą aukštą nakvoti. Antrame aukšte du kambariai. Viename kambaryje gyvena patėvis su mama, kitas – tuščias. Patėvis pradėjo klausti kur eina, neleido eiti į viršų. Ji sakė, kad patėvis neturi teisės jos išvaryti iš namų, nes namai yra senelio. Jie susiginčijo, ji pradėjo keiktis ant patėvio, o jis ant jos. Tada patėvis pro turėklus griebė jai už rankos. Sugriebė tuo metu, kai ji lipo į viršų. Sugriebė už kairiojo ar dešiniojo žasto, tiksliai nepamena. Buvo mėlynės, matėsi jo pirštų žymės. Išsilaisvinusi pakilo viršų, atsisėdo ant lovos, pradėjo nusirenginėti, norėjo eiti gulti. Išgirdo, kad kyla patėvis. Patėvis nuėjo į savo kambarį, pradėjo rėkti. Ji sakė, kad neturi teisės jos išvaryti, kad jis jai niekas. Tada atėjo patėvis su ramentais. Pastūmė ją ant lovos, trenkė su ramentais per galvą, griebė už plaukų. A. M. sėdėjo ant lovos prie jos. Mama buvo prie patėvio, ji viską matė. Kai patėvis trenkė su ramentu per galvą, mama pradėjo ginti ją, patėvis švelniai ją pastūmė. Išsilaisvinusi nubėgo į apačią, iškvietė policiją. Po to jį išvežė ir viskas. Pripažįsta, kad konflikto metu buvo išgėrusi. Jos vaikinas A. M. nebuvo girtas. Prieš konfliktą su tėvu nebuvo susižalojusi. Po konflikto, gal po dviejų dienų, buvo teismo medicinos ekspertus. Ant rankų nustatė mėlynės, kiek tiksliai nepamena. Motina užstoja patėvį, jį gina. Su kaltinamuoju santykiai blogi nuo pat vaikystės, nes jis žiauriai juos auklėjo, viską apribodavo, vaikystėje mušdavo už bet kokį nusižengimą.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liepos 7 d. buvo jos mamos gimtadienis. Išgėrinėjo. Buvo jos vyras, mama, broliai ir kaimynai. Vakare su vyru nuėjo namo. Gal po valandos ar pusantros pas juos atėjo D. K. su A. M.. D. K. pradėjo ginčytis, vyras paprašė nusiimti batus, o D. K. pradėjo bartis. Apvadino ją įvairiais žodžiais, invalide, sakė, kad niekam nereikalinga. Tada vyras paprašė jos išeiti, pasakė išeiti lauk. Po to atvažiavo policija, vyrą pasiėmė, ji važiavo kartu. Gimtadienio metu vartojo alkoholį. Kai D. K. su A. M. atėjo ji buvo antrame aukšte. Su kaltinamuoju nuėjus į kambarį antrame aukšte visą laiką buvo su juo iki atvažiavo pareigūnai. Kai prašė D. K. išeiti, ji buvo su vyru kambaryje, antrame aukšte. D. K. ir A. M. tuo metu irgi buvo viršuje, koridoriuje. Nematė ir negali būti, kad jos vyras su ramentu sėdinčiai D. K. trenktų į galvą ir patemptų už plaukų. Nebuvo taip, kad jos akivaizdoje kaltinamasis trenktų dukrai su ramentu. Nežino ar buvo momentas, kad D. K. ir vyras būtų apačioje, to nematė. Atėjus D. K. ir A. M. į namus nebuvo momento, kad nebūtų šalia vyro. Jiems atėjus į viršų pradėjo išvarinėti. Tada D. K. pradėjo bartis. Iš pradžių leido D. K. pasilikti nakvoti jų namuose, bet vėliau pradėjo bartis, ji atėjo išgėrusi. Nepamena, kaip ji buvo apsirengusi. Dukra apkalba vyrą, nes gal pavydi, kad ji myli vyrą. Vyro ir dukros santykiai geri.

Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo jos gimtadienis. Gimtadienyje dalyvavo jų šeima ir kaimynai, svetimų nebuvo. Kaltinamasis gimtadienyje buvo, o anūkė atėjo vėliau, atrodo su A. M.. Dukra R. K. irgi buvo. Gimtadieniu metu vartojo alkoholį. Po to visi išsiskirstė, tiksliai nepamena kada. Ji nuėjo į savo namą, o jie į savo. Anūkė nuėjo pas kitą senelę. Pas mamą anūkė tą vakarą buvo užėjusi. Kas ten buvo, ji nematė, taip pat nematė ar tą vakarą buvo atvykę pareigūnai. D. K. jai nieko nesakė. Gimtadienio metu konfliktų nebuvo kilę, viskas buvo gerai. D. K. su I. B. nekonfliktavo. Anūkė į gimtadienį atėjo blaivi. Kitą dieną po gimtadienio D. K. lyg ir nebuvo sutikusi. Davė parodymus, kai buvo atvažiavę pareigūnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja V. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 7 d. ji šventė gimtadienį. Ji ir jos svečiai sėdėjo prie stalo lauke, prie namo. Kelintą valanda jie ten susirinko, ji nepamena. Vakare, tikslaus laiko nepamena, prie jų atėjo jos anūkė D. K.. Anūkė atėjo išgėrusi. Tuomet ji ant anūkės kūno ar rankų mėlynių nematė. Anūkė prisijungė prie jų. Kažkuriuo momentu anūkė pradėjo konfliktuoti su patėviu I. B., tačiau dėl ko kilo konfliktas, ji nežino. Kad I. B. būtų mušęs D. K., ji nematė. Vakare, kelintą valandą nepamena, ji iš kiemo nuėjo namo, o kiti liko kieme, kas ten vyko toliau – nematė. Daugiau tą vakarą ji D. K. nematė, ši pas ją nenakvojo. Anūkę matė tik kitą dieną, ji jai tada parodė mėlynes ant rankos ir pasakė, kad ją sumušė I. B., o būtent – sudavė ramentu. Kitose vietose anūkė jokių mėlynių jai nerodė. Nuo ko ant anūkės rankos atsirado mėlynės, ji nežino. Daugiau jai D. K. nieko nepasakė, jos mažai bendrauja. Ant kurios anūkės rankos buvo mėlynės, ji neatsimena. Kur ji nakvojo, nežino. Taip pat nori patikslinti, kad anūkė į jos gimtadienį atėjo jau išgėrusi ir gėrė alkoholį kartu su jais. Po kurio laiko anūkė jau buvo girta. Kieme ji matė tik žodinį konfliktą tarp I. B. ir D. K.. Joks smurtas jos akivaizdoje naudojamas nebuvo. Kai ji išėjo namo, kieme liko jos svečiai: anūkė su draugu, dukra R. K. su sugyventiniu I. B.. Kas vyko toliau, ji nematė ir nežino (b. l. 108–110).

Pagarsinus liudytojos V. K. parodymus, ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio aplinkybes atsiminė geriau tada, kai apklausinėjo pareigūnai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną atvažiavo į svečius autobusu, vienas. Į močiutės gimtadienį nuėjo kartu su drauge. Buvo namuose kur turėjo miegoti, bet gavosi taip, kad turėjo eiti kitur. Kai nuėjo į močiutės gimtadienį buvo blaivūs. Močiutės gimtadienis vyko lauke, buvo gal šeši žmonės. Buvo draugės tėtis, (kaltinamasis), mama. Gimtadienio metu vartojo alkoholį, draugė irgi truputį vartojo. Prie stalo konfliktų nebuvo, viskas buvo gerai. Gimtadienio vakarėlis baigėsi apie 20 val., bet tiksliai neprisimena. Neprisimena, kas pirmas iš šventės išėjo. Nuėjo nakvoti pas draugės kitą močiutę. Planavo miegoti pas jos mamą, bet pasikeitė planai, nes įvyko konfliktas. Nuėjo į draugės mamos namus, mama su sugyventiniu jau buvo ten. Draugės mamos butas dviejų aukštų. Draugės mamą ir jos sugyventinį pirmą kartą sutiko pirmame aukšte, virtuvėje. Koridoriuje yra laiptai į antrą aukštą. Virtuvę ir koridorių skiria stakta, durų nėra. Virtuvėj įvyko pokalbis su patėviu. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas. Draugė sakė, kad neklausys, kad šis namas priklauso jai. Tada kaltinamasis griebė jai už rankos ir pradėjo stumdyti, norėjo iš namų išvaryti. Griebimas už rankų ir stumdymasis vyko koridoriuje, toje patalpoje, kur yra laiptai. Prasidėjo stumdymasis koridoriuje, po to ji norėjo lipti į viršų ir ją griebė už rankos. Atrodo draugė buvo užlipusi ant laiptų ir jai per turėklų viršų suėmė už rankų, atrodo už kairės rankos. Draugei pavyko išsilaisvinti ir ji nubėgo į viršų, į antro aukšto kambarį. Tuo metu jis stovėjo koridoriuje, vėliau nuėjo į kambarį pas draugę. Po to, kai buvo antrame aukšte, ruošėsi miegoti, kaltinamasis vėl pradėjo keiktis, bartis, kad jam nepatinka, kad ji čia. Barėsi iš kitos patalpos, o kai nervai neišlaikė, kaltinamasis atėjo į kambarį su draugės mama. Draugė kažką į patėvio žodžius buvo atsakiusi, bet negali atsiminti ką. Kaltinamasis dėl to susinervino, paėmė ramentą ir trenkė jai (D. K.) per galvą. Jis buvo atėjęs su ramentu ir jį turėjo, atrodo atėjo su vienu ramentu. Pataikė kažkur į pakaušį. Draugės mama matė, kaip sudavė per galvą su ramentu, bandė atimti ramentą. Draugė pasakė, kad iškvies policiją. Draugė paėmė telefoną, išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Girdėjo, kaip draugė kvietė pareigūnus, buvo šalia. Buvo išėję iš namų ir būnant kieme skambino. Pareigūnai atvažiavo gal už 15 – 20 min. Matė ir girdėjo, kaip draugė bendravo su pareigūnais, matė, kad pildė dokumentus, bet neprisimena kokius. Draugė sakė, kad skauda galvą. Po įvykio kai čiupo už rankos, mėlynė buvo, rankoje žymės liko. D. K. rodė jam, pėdsakai buvo ant dešinės rankos. Jis matė žymes, prieš konfliktą su patėviu žymių nebuvo. Daugiau sužalojimų nebuvo. Draugė verkė, jai skaudėjo. Jis stovėjo, bet nesiėmė ginti draugės, nes nenorėjo prisidaryti problemų. Draugė tą vakarą buvo trumpomis rankovėmis. Kai pareigūnai išvažiavo jie nuėjo nakvoti pas kitą draugės močiutę.

Liudytojas D. (D.) V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis pažįstamas, buvo iškvietime. Nuvažiavo pas šeimą, kurioje kaltinamasis ir podukra nesutarė. Vyras buvo su ramentais, tuo metu buvo labai konfliktiškas. Nenorėjo važiuoti į komisariatą. Kokiu pagrindu sulaikė vyrą, neprisimena. Mergaitė prašė pagalbos, buvo kažkokie nesutarimai su tėvu, dėl ko buvo nesutarimai neprisimena. Neprisimena ar buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjo daug laiko. Daug įvykių dėl smurto artimoje aplinkoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 7 d. patruliuodamas kartu su kolega, vyriausiuoju patruliu A. Ž., ekipažo borto šaukinys V- 9023, apie 20:50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus patėvis muša pranešėją. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja D. K., gimusi 1998 metais, kuri paaiškino, kad šios patėvis I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus su ramentu smūgiavo jai į kairę ranką, aukščiau alkūnės, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Ant nukentėjusios rankos matėsi išoriniai sužalojimai – mėlynės ir kraujosruvos. Iš D. K. buvo gautas pareiškimas dėl įvykio. Kadangi smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, I. B. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. I. B. buvo nepatenkintas, kad šį išveža, nenoriai ėjo link tarnybinio automobilio, nusileidęs laiptais iš antrojo aukšto vis sustodavo, vaidino, kad šiam skauda koja, nenorėjo važiuoti kartu su jais, tačiau žodžiu buvo įtikintas, kad privalo vykti jais, nes jei nevykdys jų teisėtų reikalavimų, prieš šį bus panaudoti kovinių imtynių veiksmai. I. B. buvo įsodintas į tarnybinio automobilio sulaikytiems skirtą vietą, kuri yra atsieta nuo vairuotojo ir keleivio priekinių vietų pertvara. Vežant I. B. į komisariatą, pastarasis pradėjo garsiai rėkauti, šūkauti, keiktis necenzūriniais žodžiais bei kumščiu ir turimu su savimi ramentu daužyti pertvarą. I. B. buvo kelis kartus žodžiu įspėtas dėl savo neteisėtų veiksmų, bet į jų prašymus nusiraminti pastarasis nereagavo. Atvykus į Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritoriją ir nuvedus I. B. į komisariato vidų, buvo apžiūrėtas tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtą vieta ir aptikta, kad sumontuota automobilio lubose vaizdo stebėjimo kamera yra matomai apgadinta - kamera atitrukusi nuo sienos paviršiaus. Taip pat įjungus ir patikrinus ventiliatoriaus vėdinimo sistemą, buvo nustatyta, kad ventiliatorius skleidžia pašalinius garsus varikliui veikiant, ko prieš tai, t. y. pristatant I. B. į policijos komisariatą, nebuvo. Dėl tarnybiniame automobilyje rastų apgadinimų buvo surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 89–90).

Pagarsinus liudytojo D. V. parodymus, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad teismas turėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Papildomai nurodė, kad prisimena, jog buvo daryta merginos rankos nuotrauka, kur tikrai matėsi mėlynės. Pats darė nuotrauką. Mergina buvo neapsvaigusi, buvo labai susijaudinusi, verkė. Nukentėjusioji pasakė, kad jais su ramentais trenkė per galvą, bet mėlynė buvo ant rankos nuo sugriebimo. Mergina buvo su mėlynais džinsais, rankovių ilgio negali pasakyti. Kai jie atvyko kaltinamasis buvo viršuje, antrame aukšte, juos pasitiko pranešėja. Neprisimena ar dėl įvykio kaltinamasis prisipažino.

2018 m. liepos 8 d. policijos registruojamų įvykių registro kortelėje ROIK 0118000353943 užfiksuota, kad 2017 metų liepos 7 d. 20:44 val., telefono numeriu (duomenys neskelbtini) skambino D. K., kuri pranešė, kad neblaivus patėvis ją muša (b. l. 10).

2018 m. liepos 7 d. D. K. pareiškime nurodyta, kad ji atėjo pas savo močiutę namo pernakvoti, o patėvis su mama, kurie šiuo metu ten gyvena, jos ten neįleido dėl to, kad patėvis ją terorizuoja ir jos nekenčia. Jai ten įėjus, šis ją sumušė su ramentu, tampė už plaukų ir sakė, kad jei ji iškvies policiją, bus dar blogiau. Sudavęs jai su ramentu pasakė, kad ji negalės nieko įrodyti. Pastarasis jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 13).

2018 m. liepos 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis" vyriausiojo patrulio A. Ž. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018 metų liepos 7 d. apie 20:50 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus patėvis muša pranešėją (19 metų). Namuose dar yra pranešėjos mama. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė D. K., gyv. (duomenys neskelbtini) ir, kad patėvis I. B. sumušė D. K. su ramentu. Smūgis buvo suduotas į kairę ranką, aukščiau alkūnės. D. K. parodė, kad dėl to ji pajuto fizinį skausmą ir jai labai skauda ranką. Ant kairės rankos, virš alkūnės matėsi mėlynės ir kraujosruvos. Tarnybiniame pranešima ant žmogaus silueto pažymėtas kairės rankos žastas (vieta virš alkūnės), kaip sužalojimo kodai nurodyta (01) – nubrozdinimas ir parašyta jog suduota ramentu bei (04) – kraujuojami žaizda ir taipogi pažymėtas sužalojimo būdas, kad suduota su ramentu. Pranešėja sakė, kad ir anksčiau buvo smurto artimoje aplinkoje atvejų, bet ši kentėjo, gailėjo mamos, dėl to nekvietė policijos. Nepilnamečių nėra. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad pareiškėjos nemušė. Dėl šio įvykio į Vilniaus miesto 1-ąjį PK buvo pristatytas I. B.. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą sulaikytasis keikėsi, buvo agresyvus, daužė kumščiu ir ramentu automobilio pertvarą, apgadino vaizdo kamerą, pritvirtintą prie lubų (b. l. 11–12).

2018 m. liepos 7 d., 22:25 val. buvo atliktas I. B. asmens blaivumo testas (alkotesteris Alcotest 6810, Nr. AREN-0217, blaivumo testo Nr. 9979), kuris parodė, kad I. B. patikros rezultatas - 1.94 promilės (b. l. 115).

2018 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – butas aukščiau minėtu adresu. Nurodyta, kad butas dviejų aukštų, į antrąjį aukštą veda mediniai rudos spalvos laiptai su turėklais. Apžiūros metu nustatyta, kad aplinka yra tvarkinga, pėdsakų, tinkančių fiksavimui nėra (b. l. 28–35).

2018 m. liepos 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2324/2018(01) nurodyta, kad D. K. nustatytos kairio žasto, kairio dilbio poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 7 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolikos trauminiu poveikių, kurie tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamosios ranka. Nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad D. K. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jai padarymo metu (b. l. 71).

2018 m. rugsėjo 3 d. akistatos tarp nukentėjusiosios D. K. ir įtariamojo I. B. metu kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu, todėl esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko (b. l. 85–87).

2018 m. rugsėjo 3 d. akistatos tarp liudytojo A. M. bei įtariamojo I. B. metu kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu, todėl esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko (b. l. 101–102).

2018 m. rugpjūčio 10 d. akistatos tarp liudytojos R. K. ir nukentėjusiosios D. K. metu kiekviena iš jų liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu, todėl esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko (b. l. 75–77).

2018 m. rugpjūčio 10 d. akistatos tarp liudytojos R. K. ir liudytojo A. M. metu kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu, todėl esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko (b. l. 96–98).

2018 m. liepos 17 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus atsakyme į paklausimą (Nr. 41D(V)-1472) nurodyta, kad 2018 m. liepos 7 d., 20:44 val. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b. l. 58–59).

2018 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo apžiūra. Apžiūrėtas garso įrašas, 2018 m. liepos 17 d. gautas el. paštu iš Bendrojo pagalbos centro dėl 2018 m. liepos 7 d. įvykio. Paleidžiamas garso įrašas „2018-07-07;_20-44-49_25.02_(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė 1 min. 44 s. Įraše užfiksuota, kad moteris, prisistačiusi D. K., pranešė, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus jos patėvis ją muša. Moters amžius – 19 metų. Nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Namuose yra pranešėjos mama ir patėvis. (b. l. 60–61).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis I. B. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, nurodė, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, kilo žodinis konfliktas su sugyventinės dukra D. K., dėl to, kad kaltinamasis neleido nukentėjusiajai pasilikti nakvoti jų namuose. Neigia bet kokio smurto naudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. taip pat nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusios nemušė. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamojo ir liudytojos R. K. parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusioji D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip, prie kokių aplinkybių ji nukentėjo nuo kaltinamojo I. B., nurodė sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Nukentėjusios D. K. parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadose konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis I. B. iš pradžių jai sugriebė už kairiojo ar dešiniojo žasto, vėliau pastūmė ją ant lovos, trenkė su ramentais per galvą, griebė už plaukų. Specialisto išvadoje Nr. G 2324/2018 (01) konstatuota, kad D. K. nustatytos kairio žasto, kairio dilbio poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 7 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolikos trauminiu poveikių, nebūdingi griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 71). Sugretinus nukentėjusios parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo linkusi susitaikyti su kaltinamuoju, jeigu jis būtų jos atsiprašęs, nepareiškė civilinio ieškinio, kas rodo, kad ji nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuota pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apklabėti. Teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusios parodymus patvirtina ir tiesiogiai konfliktą matęs ir teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M., kurio parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas liudytojo parodymus laiko patikimais ir jais vadovaujasi. Liudytojo A. M., nukentėjusios D. K. parodymus, bei specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai V. K. ir D. V. parodymai. Tiek V. K., tiek D. V. patvirtino, kad ant nukentėjusios rankos matė specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos specialisto išvada, jos objektyvumu teismas abejoti neturi pagrindo. Aptarti duomenys, kurie pripažintini įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, yra pakankami kaltinamojo I. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Taigi teismas laiko nustatyta, kad I. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje smurtavo prieš nukentėjusiąją, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą. pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teismas kaltinamojo I. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Vertinant kaltinamojo poziciją, kad jis nemušė D. K., nes turi sunkumų vaikštant teismas vertina kritiškai, kadangi būtent suduodant ramentu nukentėjusiajai ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Kartu teismas pažymi, kad kaltinamojo I. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuoseklūs. Atliekant ikiteisminį tyrimą 2018 m. liepos 8 dienos apklausos metu I. B. nurodė, kad šventė V. K. gimtadienį jos bute, vakare atėjo D. K. ir išėjo, po to jis pasigedo 300 eurų, įtarė, kad juos galėjo pavogti nukentėjusioji ir tik kito susitikimo metu su nukentėjusiąja įvyko žodinis konfliktas dėl dingusių pinigų (b. l. 140). 2018 m. rugsėjo 3 d. apklausos metu kaltinamasis jau nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusios kaltinime nurodytą dieną įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad nukentėjusioji norėjo pernakvoti namuose, o kaltinamasis prieštaravo, be to buvo supykęs dėl dingusių pinigų, kurių pasigedo prieš atvykstant nukentėjusiajai (b. l. 151). Vėliau bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis nurodė, kad V. K. gimtadienį šventė kieme, tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas kieme, nes jie abu buvo išgėrę ir kaltinamasis neleido nukentėjusiajai nakvoti namuose. Kaltinamojo parodymų nenuoseklumas, prieštaravimas kitiems bylos duomenims, teismui leidžia juos vertinti kritiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjant bylą teisme nenustatyta. I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas I. B. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytą nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta I. B. atsakomybę lengvinančių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas (b. l. 119), nebaustas administracine tvarka (b. l. 118), iš bylos aplinkybių matyti, kad turi sveikatos problemų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 7 d. iki 2018 m. liepos 8 d. (b. l. 130,143).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 304–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. B. (B.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per šį laikotarpį – lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 8 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 7 d. iki 2018 m. liepos 8 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas