- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- II-5-335/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00065-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. J. skundą dėl Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2016-01-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 74N-49876677-16 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis 2016-01-07 surašė A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad jis 2016-01-07, 9.00 val., Vilniuje, Naugarduko-Iešmininkų g., vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į šviesoforo reguliuojamą sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 73.11 p. ir 165 p. reikalavimus ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK 2016-01-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 74N-49876677-16 A. J. už minėto pažeidimo padarymą buvo paskirta 57 EUR bauda (b. l. 7-8).
Šalies argumentai
A. J. pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti šį nutarimą, kadangi mano, jog kertant sankryžą mirksėjo žalias šviesoforo signalas, nors tiksliai negali pasakyti ar žalias signalas dar mirksėjo, ar jau buvo užsidegęs geltonas, tačiau į sankryžą neįvažiavo degant raudonam signalui. Tą dieną Vilniuje buvo ~ 15 laipsnių šalčio, gatvių ruožai buvo slidūs, todėl bet koks staigus stabdymas galėjo sukelti grėsmę tiek jo, tiek ir kitų asmenų sveikatai bei turtui. Mano, kad pagal Kelių eismo taisyklių 36 ir 170 punktus, užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, jei vairuotojs galėtų sustoti taisyklių 169 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Be to, tarp vairuojamo automobilio ir policijos automobilio jokių kliūčių, ribojančių matomumą nebuvo, atstumas tarp automobilių buvo apie 20 metrų, todėl jį iš tolo matė ir jam nebuvo jokio pagrindo matant policijos automobilį daryti teisės pažeidimą. Pareigūnas privalėjo pažeidimą užfiksuoti aiškiai ir tinkamai, panaudodamas visas turimas priemonės, tačiau sąmoningai to nepadarė, tad mano, kad tokioje situacijoje pareigūno veiksmai iš esmės pažeidė ginčo šalių įrodinėjimo galimybių pusiausvyrą. Pareigūnas jam nepaaiškino, ar pagal jo vertinimą jis įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ar raudonam, kas nėra pažymėta ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Mano, kad pareigūnas, matydamas jog situacija yra konfliktinė, privalėjo tiek žodžiu, tiek protokole aiškiai nurodyti esmines pažeidimo aplinkybes, kurios gali turėti reikšmingos įtakos nagrinėjant pažeidimą. Nurodė, kad byla esą buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir jo neinformavus, tokiu būdu buvo apribotos jo teisės teiksti išsamius paaiškinimus.
Teismo posėdžio metu A. J. patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija 2016-03-01 nutarimu su A. J. pateiktu skundu nesutiko, nes skundas jos manymu yra nepagrįstas ir nemotyvuotas (b.l. 2). Paaiškino, kad ruošiantis bylos nagrinėjimui A. J. buvo išsiųstas pranešimas (registruotu paštu), nurodant bylos nagrinėjimo datą, taip pat jis informuotas, kad jam neatvykus, byla bus išnagrinėta jam nedalyvaujant. Papildomų prašymų dėl bylos nagrinėjimo datos, laiko, vietos iš A. J. nebuvo gauta. Nurodė, kad jo skunde nurodomi bylos nutraukimo motyvai paremti išvedžiojimais ir standartinėmis frazėmis ir tuo A. J. bando išvengti administracinės atsakomybės dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pažymėjo, kad jis nevengia daryti KET pažeidimų, nes nuo 2002 m. baustas šešis kartus už greičio viršijimą, kelio ženklų nesilaikymą. Pareigūno D. Čyžiaus tarnybinis pranešimas apie įvykio aplinkybes yra išsamus, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Vilniaus apskrities VPK pareigūnė Agata Vežbovičienė paaiškino, kad tuomet tarnybiniu automobiliu važiavo link Žemaitės g., sustojo prie šviesoforo, iš priešpriešos važiavo automobilis Naugarduko g., jis sustojo antroje eismo juostoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas, o po kelių sekundžių pirma juosta atvažiavęs automobilis nesustojo ir sankryžą pravažiavo. Teigė, kad negalinti patvirtinti kad tuomet buvo slidu.
Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK pareigūnas Donatas Č., kuris surašė protokolą A. J., davė analogiškus parodymus pareigūnės A. Vežbovičienės parodymams. Papildomai paaiškino, kad pamatę automobilį „Škoda“, važiuojantį sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, jie apsisuko, jį pasivijo ir sustabdė. Automobilio vairuotojas buvo pasimetęs, sutrikęs, iš pradžių sutiko su pažeidimu, atsiprašė bei prašė jį paleisti. Paaiškinus, kad padarytas šiurkštus pažeidimas ir surašant protokolą A. J. jau nesutiko su pažeidimu. Pareigūnas patikino, kad slidu tuomet tikrai nebuvo, kaip ir jokių kitokių ypatingų eismo sąlygų bei pripažino savo tarnybiniame pranešime kiek netiksliai nurodė pažeidėjo pavardę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
LR ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Šiuo ateveju A. J. kaltė grindžiama administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno D. Čyžiaus tarnybiniu pranešimu bei pareigūnų A. Vežbovičienės ir D. Čyžiaus parodymais teismo posėdžio metu.
Taigi nustatyta, kad A. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad vairuodamas automobilį įvažiavo į šviesoforo reguliuojamą sankryžą esant draudžiamam (raudonam) signalui ir ją pravažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 p. ir 165 p. reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) (2008-07-16 redakcija) 73.11 p. nurodyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui, o 165 p. numatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
Pats A. J., kaip minėta, savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad privažiavus prie sankryžos pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas ir į ją įvažiavo mirksint žaliam signalui. Ar kertant sankryžą žalias signalas dar mirksėjo ar jau buvo užsidegęs geltonas– jis tiksliai nežino. Be to, paminėjo, kad eismo sąlygos nebuvo palankios stabdymui – buvo apie 15 laipsnių šalčio ir jis esą būtų galėjęs sustoti tik staigiai stabdydamas, taip sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir pačiam sau. Tačiau pareigūnas D. Čyžius patvirtino, kad jokių ypatingų eismo sąlygų minėtą dieną nebuvo. Nors vaizdo įrašo byloje nėra (b. l. 33), tačiau abu policijos pareigūnai parodė, kad jie važiavo Naugarduko gatve link Žemaitės gatvės, sustojo ties sankryža, nes jiems jau apie 3 sekundes degė raudonas šviesoforo signalas. Tuomet pamatė kaip jau degant draužiamam šviesoforo signalui į sankryžą įvažiavo A. J. vairuojamas automobilis “Škoda”, situacija jiems buvo labai aiški, kadangi automobilis į sankryžą įvažiavo jiems esant priešpriešiais, todėl nedelsiant apsisuko ir pasivijo jį. Taigi, liudytojai patvirtino matę jų akivaizdoje padarytą teisės pažeidimą. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti minėtų policijos pareigūnų parodymais. Be to, paties pažeidėjo išsakyta abejonė teismo posėdžio, kad galbūt jis įvažiavo į sankryžą mirksint getonam šviesoforo signalui bei parodymai dėl sudėtingų eismo sąlygų, kad neva jam buvo sudėtinga stabdyti, leidžia spręsti, jog tokiu būdu pažeidėjas siekia išvengti atsakomybės. Kaip minėta, skunde jis prašė atkreipti dėmesį į tai, kad yra pavyzdingas vairuotojas, neturintis jokių galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus patvirtina, kad nuo 2002 m. iki paskutinio pažeidimo padarymo yra baustas šešis kartus ir būtent už KET pažeidimus, tokius kaip kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymą ir už viršytą greitį.
Taigi bylos aplinkybių visuma įrodo, jog jis pažeidė KET 73.11 punkto reikalavimus, ir įrodymai byloje paneigia pažeidėjo argumentus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad A. J. pažeidė KET taisykles ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d. Jo atžvilgiu priimtas Utenos AVPK Molėtų r. PK 2016-01-29 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos AVPK Molėtų rajono PK 2016 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. J. skundo netenkinti.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.