- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1-846-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42851-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- E. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 3 dalį – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda (baudą sumokėjęs);
2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – galutine 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi neišieškota bauda pakeista 96 val. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per keturis mėnesius neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui;
3. Didžiosios Britanijos Lincoln Crown Cout 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu už vagytę neteisėtai patekus į privačią valdą – 18 mėn. 58 d. laisvės atėmimo bausme ir 100 svarų sterlingų bauda;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus bei narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo bei įpareigojant per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti, neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmę atlikęs);
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Č. 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 11.40 val., Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje, automobilyje „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šeimyninio konflikto metu, sudavė savo sutuoktinei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 22 d. vykusios apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau vėlesnės apklausos, vykusios 2018 m. sausio 26 d., apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su žmona atskirai. Ji šiuo metu yra užsienyje su vaiku. 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 11:40 val., A. paprašė jo nuvežti vaiką į ligoninę. Vežė vaiką automobilyje „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Važiuojant automobiliu, Šaltkalvių gatvėje, automobilyje tarp jų su A. kilo konfliktas, šiuo metu jau neatsimena dėl ko būtent. Konflikto metu A. jam trenkė iš delno į ausį, o jis, bandydamas ją nuraminti, trenkė jai atgal kumščiu į skruostą. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir netrukus buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 36, 43).
Nukentėjusioji A. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su savo vyru susituokusi nuo 2015 m., šiuo momentu jos vyras E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra bedarbis, gyvena jie kartu nepastoviai, nes jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Šiuo momentu pas ją yra serganti dukra D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ji norėjo ją vežti į Santariškių ligoninę. Dėl to ji buvo paskambinusi savo vyrui, kad jis nuvežtų juos su automobiliu. Jis buvo labai nepatenkintas, kad reikia vežti juos į ligoninę. Važiuojant su jiems priklausančiu automobiliu „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra registruotas jos vardu, kilo konfliktas dėl jo nenoro vykti. 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 11.40 val. jis pradėjo ją stumti iš automobilio, stumdė įsirėmęs į krūtinę. Ji pradėjo gintis. Tada jis sudavė jai su rankos kumščiu į veido sritį, su kuria ranka neatsimena, taip ji patyrė fizinį skausmą. Nuo Valstybinės teismo medicinos ekspertizes atsisako. Ji iš karto pradėjo skambinti į policiją. Vilniuje, Kauno g. jų automobilį pasivijo policijos ekipažas. Pareigūnai buvo mandagūs, jokių pažeidimų nebuvo, visi jų veiksmai buvo pagal protokolą. Tada juos pristatė į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (1 t., b. l. 25).
Liudytojas L. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 12.11 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą, kad Šaltkalvių-Vyšnių gatvėje pranešėją lauke sumušė jos sutuoktinis. Kauno gatvėje, stotelėje jis su kolega sustabdė automobilį „Audi“. Už vairo sėdėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo E. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Priekyje, keleivio pusėje sėdėjo pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris buvo akivaizdžiai susijaudinusi, verkė, papasakojo, kad smurtaujama prieš ją ne pirmą kartą, kad vyras mašinoje ją sumušė. Tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad reikėjo vaiką vežti į ligoninę. Neprisimena, ar ant A. Č. veido ar kūno buvo sumušimai. Gale automobilio sėdėjo vaikas. A. Č. kartu su vaiku sėdo į jų tarnybinį automobilį. Jis kartu su kolega nuvežė vaiką pas močiutę, o A. Č. nuvežė į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimusi. Daugiau nieko parodyti negali (1 t., b. l. 30).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 12.03 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Šaltkalvių-Vyšnių g. pranešėją lauke sumušė jos vyras, yra mažas vaikas (1 t., b. l. 5-8).
2017 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole užfiksuotas pranešėjos A. Č. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys (1 t., b. l. 19-20).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. S. 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 12.11 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šaltkalvių-Vyšnių g. pranešėją laukė sumušė jos vyras, yra mažas vaikas. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyręs asmuo A. Č. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kai iš pradžių žodinio konflikto metu išvadino ją necenzūriniais žodžiais, vėliau naudodamas fizinį smurtą kelis kartus smūgiavo į veido sritį, dėl ko po kaire akimi matomas patinimas ir kraujosruva. Viskas įvyko mažamečio vaiko akivaizdoje, kuris tuo metu sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje esančioje vaikiškoje kėdutėje. Grafoje bei paveikslėlyje apie galimus smurto požymius pažymėta sritis po kaire akimi, nurodyta, kad smurtas pasireiškė smūgiuojant rankomis. Smurtu įtariamas asmuo E. Č. įvykio vietoje paaiškinti aplinkybių nesugebėjo, teigė, kad žmona jį išprovokavo. Dėl šio įvykio E. Č. buvo pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (1 t., b. l. 9-10).
2017 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėjus A. Č., ant jos veido buvo matoma mėlyna dėmė (1 t., b. l. 12-13).
2017 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose A. Č. pasakoja, kaip automobilyje tarp jos ir vyro kilo konfliktas dėl vaiko dėl to, kad jį reikia vežti į ligoninę. Grumtynių metu jos vyras jai trenkė į veidą, neatsimena kiek kartų. Moters skruostas patinęs, akivaizdžiai matosi mėlynė (1 t., b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
E. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad E. Č. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis E. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. sausio 26 d. vykusios apklausos metu, įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą) savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 11.40 val., jo žmona A. Č. paprašė jo nuvežti vaiką į ligoninę. Jis vežė vaiką automobilyje „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaltinamojo teigimu, važiuojant automobiliu, Šaltkalvių gatvėje, automobilyje tarp jų su žmona kilo konfliktas, kurio metu jis, bandydamas ją nuraminti, trenkė kumščiu į skruostą (1 t., b. l. 43). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios A. Č. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji A. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną ji norėjo vaiką nuvežti į Santariškių ligoninę, todėl paskambino vyrui, kad šis jas nuvežtų automobiliu. Nukentėjusiosios teigimu, vyras dėl to buvo labai nepatenkintas, važiuojant automobiliu „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp jų kilo konfliktas. 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 11.40 val. jis pradėjo ją stumti iš automobilio, stumdė įsirėmęs į krūtinę. Ji pradėjo gintis. Tada jis sudavė jai su rankos kumščiu į veido sritį, su kuria ranka neatsimena, taip ji patyrė fizinį skausmą. Ji iš karto pradėjo skambinti į policiją (1 t., b. l. 25). Iš 2017 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji A. Č. davė ir apklausiama Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate. Iš šio apžiūros protokolo, be kita ko, matyti, kad nukentėjusiosios A. Č. skruostas patinęs, akivaizdžiai matosi mėlynė (1 t., b. l. 16). Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 12.03 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Šaltkalvių-Vyšnių g. pranešėją lauke sumušė jos vyras, yra mažas vaikas (1 t., b. l. 5-8). Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole užfiksuotas pranešėjos A. Č. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip pranešėja informuoja Bendrojo pagalbos centro operatorių, kad vyras ją sumušė (1 t., b. l. 19-20). Be to, fizinio smurto žymės yra užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. S. 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame grafoje bei paveikslėlyje apie galimus smurto požymius pažymėta sritis po kaire akimi, nurodyta, kad smurtas prieš nukentėjusiąją A. Č. pasireiškė smūgiuojant rankomis (1 t., b. l. 9-10); taip pat 2017 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokole, kuriame nurodoma, kad apžiūrėjus A. Č., ant jos veido buvo matoma mėlyna dėmė (1 t., b. l. 12-13). Nukentėjusiosios parodymus apie policijos pareigūnų iškvietimą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas L. S., kuris patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą pranešėja A. Č. buvo akivaizdžiai susijaudinusi, verkė, nurodė, kad ją automobilyje sumušė vyras (1 t., b. l. 30).
Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad E. Č. 2017 m. rugpjūčio 21 d. prieš nukentėjusiąją A. Č. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sutuoktiniai, turi bendrą vaiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Kadangi E. Č. smurtavo prieš savo sutuoktinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad E. Č. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. Č. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (1 t., b. l. 57-58, 59).
Nukentėjusiajai buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (1 t., b. l. 60). Prašymų, skundų negauta.
Dėl E. Č. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę E. Č., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – E. Č. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. Č. – yra gana jauno amžiaus, vedęs, nedirbantis (1 t., b. l. 51), anksčiau teistas penkis kartus (1 t., b. l. 54-56), daugiausia už veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 45), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 46). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. Č. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. Č. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, į paskirtą bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d., 12.18 val. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. (1 t., b. l. 33, 38).
Kaltinamajam E. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 37) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt keturių (24) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Č. paskirti galutinę šešiolikos (16) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis į paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d., 12.18 val. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti E. Č. nubaustu galutine 15 parų arešto bausme.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
E. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.