Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos funkcijas atliekančio viršininko M. Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 12 d. V. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. birželio 26 d. 13.30 val. Šilutės pl. ir Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz E290“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rikiuodamasis iš trečios eismo juostos į antrą eismo juostą, nepraleido antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais jis padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ATPK 256 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus bei liudytojų paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytiniu įrodymus, konstatuoja, jog V. I. kaltė dėl jam inkriminuojamų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., neįrodyta. V. I. savo kaltės nepripažino nuo pat pradžių, teigė nejutęs jokio automobilių kontakto, paaiškino, kad jis važiavo žiedu trečia juosta, kai norėjo rikiuotis į antrą juostą, į žiedą staiga įvažiavo kitas automobilis, todėl jis grįžo į trečią eismo juostą ir vėliau persirikiavo ir išvažiavo iš žiedo. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojas N. B.. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojo N. B. parodymus galima būtų vertinti kritiškai kaip pateiktą gynybinę versiją, tačiau jų parodymus patvirtina atlikta ekspertizė, kurios išvadose konstatuota, jog nors techniniu požiūriu tikėtina, kad tarp automobilių „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes-Benz E290“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įvykęs kontaktas, bet ant automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės durų esančiuose pėdsakuose bei automobilio „Mercedes-Benz E290“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono priekinėje dalyje esančiuose pėdsakuose nėra požymių, kurių pagrindu galima būtų kategoriškai identifikuoti kontakto tarp minėtų automobilių buvimą ar nebuvimą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad susipažinus su ekspertizės išvadomis negalima kategoriškai konstatuoti, jog tarp automobilių „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes-Benz E290“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvyko kontaktas. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu aplinkybių vertinimu. ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. E. L. savo 2016 m. birželio 26 d. paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui nurodė, jog važiavo Šilutės pl. link Baltijos pr. žiedo vidurine eismo juosta. Nekeisdama važiavimo krypties įvažiavo į Šilutės pl. Ir Baltijos pr. žiedą taip pat antra juosta, nes tikslas buvo Jūrininkų pr. Ties Šilutės pl. ir Baltijos pr. žiedo centru pajuto smūgį į vairuotojo dureles. Pažiūrėjusi pastebėjo pilkos spalvos automobilį, kuris kliudė jos vairuojamą automobilį iš kairės kraštinės juostos, bet po įvykio nesustojo, aplenkė jos vairuojamą mašiną ir nuvažiavo Jūrininkų pr. link. Supratusi, kad vairuotojas šalinasi iš eismo įvykio vietos, ji nusekė jį ir nufotografavo automobilio numerį (duomenys neskelbtini) Tai padaryti pavyko ties Debreceno gatvės šviesoforu. Ji pati išvažiavo iš įvykio vietos, nes vijosi iš įvykio vietos pasišalinusį vairuotoją (b. l. 21). 2016 m. spalio 12 d. paaiškinime E. L. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes ir papildė, kad privažiavusi pirma juosta prie minėto automobilio ji bandė su signalo pagalba užmegzti kontaktą su automobilį vairavusiu vyriškiu, tačiau vairuotojas pasižiūrėjęs į jos pusę nusuko veidą į priešingą pusę. Jos nuomone, vairuotojas galėjo jausti kontaktą su jos automobiliu, nes po kontakto jų žvilgsniai susitiko. Vairuotojas energingai stengėsi persirikiuoti į antrą eismo juostą, kuria važiavo ji, o jai pristabdžius jis sėkmingai tai padarė (b. l. 23). Teismo posėdžio metu apylinkės teisme E. L. prisiekusi dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą parodė, kad važiuodama Šilutės pl. įvažiavo antra juosta į Baltijos žiedą. Į žiedą įvažiavo kelios mašinos. Ties žiedo viduriu pilkos spalvos automobilis „Mercedes“, kuris buvo trečioje eismo juostoje, labai norėjo persirikiuoti į antrą juostą. Jis prisilietė prie jos mašinos. Jos mašina susvyravo. Po mašinų susidūrimo ji pristabdė, nes galvojo, kad ir kitoje mašinoje esantis žmogus susidūrimą pajuto ir sustos, bet jis nuvažiavo toliau. Ji nuvažiavo paskui mašiną ir nufotografavo numerį. Privažiavusi arčiau bandė atkreipti vairuotojo dėmesį, norėjo parodyti, kad kažkas įvyko, bet jis nesureagavo. Tada sustojo aikštelėje, apžiūrėjo mašiną, vairuotojo durelių pusėje buvo įbrėžimų. Paskambino policijai (b. l. 46). Vyresnysis patrulis M. S. 2016 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad į juos kreipėsi E. L., kuri teigė, kad žiedinėje sankryžoje antroje eismo juostoje vairavo automobilį, kai staiga trečia eismo juosta ta pačia kryptimi važiavęs automobilis keisdamas važiavimo kryptį atsitrenkė į jos transporto priemonę. Automobilis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nesustojęs. Buvo nustatytas nuvažiavusio automobilio savininkas ir iškviestas apklausai. Transporto priemonė „Mercedes Banz E290“ buvo apžiūrėta, matėsi apgadinimas ant priekinio buferio, kuris buvo švarus, be purvo, o likęs automobilio kėbulas buvo nešvarus. Automobilių „Vokswagen Golf“ ir „Mercedes-Banz E290“ apgadinimų aukščiai atitiko, jų pobūdis – praslydimas (b. l. 6). V. I. 2015 m. birželio 26 d. paaiškinime Kelių policijos biurui nurodė, kad Baltijos žiedu važiavo antra juosta. Įvažiavo į žiedą atvažiavęs nuo Jakų žiedo pusės ir nieko nekliudęs išvažiavo iš žiedo. Daugiau žiedu nevažiavo (b. l. 22). Vyresnysis specialistas R. P. 2015 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. spalio 12 d. V. I. papildomai paaiškinti įvykio aplinkybes bei rašyti paaiškinimą atsisakė, tik nurodė, kad galbūt gal ir kliudė „Volkswagen Golf“ automobilį, vėliau vėl viską neigė, konkrečiai nieko negalėjo paaiškinti, painiojosi duodamas paaiškinimus, iš pradžių teigdamas, kad Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžoje visai nebuvo, vėliau nurodė, kad važiavo, tik visai ne tuo laiku. Pareigūnas pažymėjo, jog pagal padarytas fotonuotraukas aiškiai matosi, kad automobilių apgadinimų aukščiai atitinka, todėl nekyla abejonių, kad jų atsirado kontakto metu R. L. nurodytomis aplinkybėmis. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme V. I. parodė, kad iš dalies prisipažįsta kaltu, nes nėra tikras dėl automobilių kontakto. Abejoja dėl pateiktos eismo įvykio schemos teisingumo ir logiškumo. Nurodo, kad mašina iššoko į žiedą, kai jis buvo persirikiavęs į antrą juostą. Tuomet jis grįžo į trečią juostą. Nieko nejutęs jis nuvažiavo. Jis įvažiavo į žiedą iš Jakų pusės į trečią eismo juostą. Žiede jam persirikiuojant į antrą eismo juostą iššoko kita mašina, kuri sustojo. Jis galvojo, kad jos nekliudė. Jo mašinoje grojo radijas ir galbūt neišgirdo susidūrimo garso. Grįžo į trečią eismo juostą, o po to vėl suko į antrą eismo juostą. Buvo tikras, kad kitos mašinos nekliudė, todėl ir nuvažiavo. Nurodė, kad priekinis buferis jau buvo nubrėžtas prieš šį eismo įvykį. Pažymėjo, jog už jo važiavo asmuo, kuris matė eismo įvykių seką (b. l. 46).

Apylinkės teisme teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas N. B., įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, parodė, kad yra pažįstamas su V. I.. Kartu su V. I. važiavo iki Baltijos žiedo. Jis važiavo V. I. iš galo. V. I. buvo trečioje eismo juostoje, o jis antroje. V. I. įvažiavo į žiedą, o jis laukė savo eilės. V. I. į žiedą įvažiavo iš trečios eismo juostos ir žiede rikiavosi į antrą eismo juostą. Jam važiuojant į antrą eismo juostą priešais jį įvažiavo kita mašina, kuri į žiedą įsuko iš Šilutės plento nuo pieno kombinato pusės. Mašina, įsukusi į antrą eismo juostą, sustojo. Matė, kad vos neįvyko eismo įvykis. V. I. įvažiavo į trečią eismo juostą, o kita mašina sustojo. Kai V. I. rikiavosi iš antros eismo juostos į trečią, tai matė, kad jokio susidūrimo nebuvo, o kai rikiavosi iš trečios į antrą eismo juostą, nematė, ar buvo susidūrimas (b. l. 46).

Apeliacinės instancijos teismas liudytojos E. L. parodymus laiko patikimesniais nei liudytojo N. B., nes ji (priešingai nei administracinėn atsakomybėn patrauktą V. I. teisinančius parodymus davęs liudytojas N. B.) administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. nepažįsta, ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ji būtų suinteresuota V. I. pakenkti. Atkreiptinas dėmesys, kad apie asmenį, mačiusį eismo įvykį, V. I. tyrimo pradžioje paaiškinime jokių duomenų nepateikė. Tokių duomenų nenurodė ir vėliau turėdamas galimybę papildyti savo paaiškinimus. Liudytojas N. B. atsirado tik teismo posėdžio metu. Taip pat pažymėtina, kad E. L. parodymai nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, priešingai nei V. I. duoti paaiškinimai. Tyrimo pradžioje pastarasis nurodo, kad įvažiavo į žiedą antra eismo juosta ir antra eismo juosta iš žiedo išvažiavo. Vėliau, kaip nurodo vyriausiasis specialistas R. P. tarnybiniame pranešime, rašyti paaiškinimą V. I. atsisakė, tik nurodė, kad galbūt kliudė automobilį „Volkswagen Golf“, vėliau viską neigė, nieko konkrečiai paaiškinti negalėjo, painiojosi duodamas paaiškinimus, teigdamas, kad šioje sankryžoje visai nebuvo, vėliau – kad buvo, tik ne tuo laiku. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme V. I. jau nurodė, kad į žiedą įvažiavo trečia eismo juosta, žiede persirikiuojant į antrą eismo juostą įvažiavo kita mašina, kuri sustojo. Nurodė, kad jau buvo persirikiavęs į antrą juostą, kai mašina iššoko į žiedą. Tuomet jis grįžo į trečią juostą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad buvusį automobilių kontaktą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, tai yra automobilių fotonuotraukos (b. l. 24–30), įvykio schema (b. l. 20), pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, kad automobilių apgadinimų aukščiai atitinka, todėl nekyla abejonių, kad jų atsirado kontakto metu R. L. nurodytomis aplinkybėmis. Netikėti pareigūnų R. P. ir M. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Nenustatyta, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti V. I., tokių aplinkybių nepateikė ir pažeidimą padaręs asmuo.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojo N. B. parodymus galima būtų vertinti kritiškai kaip pateiktą gynybinę versiją, tačiau jų parodymus patvirtina atlikta ekspertizė, kurios išvadose konstatuota, jog nors techniniu požiūriu tikėtina, kad tarp automobilių „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes-Benz E290“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įvykęs kontaktas, bet automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės durų esančiuose pėdsakuose bei automobilio „Mercedes-Benz E290“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono priekinėje dalyje esančiuose pėdsakuose nėra požymių, kurių pagrindu galima būtų kategoriškai identifikuoti kontakto tarp minėtų automobilių buvimą ar nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis padarytomis išvadoms sutikti negali. Vertinant ekspertizės akte padarytas išvadas su byloje esančia duomenų visuma galima padaryti priešingą išvadą, kad ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo visiškai įrodyta. V. I. žiedinėje sankryžoje persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į antrą eismo juostą privalėjo būti atidus ir įsitikinti, kad jam nėra kliūties.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai šią administracinio teisės pažeidimo bylą V. I. nutraukė.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

Skiriant nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d. įvertinamas padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybė, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijumi. V. I. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. V. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. I. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 14). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti V. I. paskyrus ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis yra sankcijoje numatytas minimumas, ir atimant teisę vairuoti transporto priemonę, o už ATPK 127 str. 2 d. paskirus minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos funkcijas atliekančio viršininko M. Džermeikos apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

V. I. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam dvidešimt aštuonių (28) eurų dydžio baudą.

V. I. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jam aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių (868) eurų dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. skirtas administracines nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių (868) eurų dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams.

Paskirta bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į AB „Swedbank“ esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 1001).

Nutarimas neskundžiamas.