Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2024 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio, 178 straipsnio 3 dalį 66 MGL dydžio (3 300 Eur) baudos bausme,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent jis, 2024 m. kovo 6 d., apie 4.30 val., būdamas prie segmentine tvora aptvertos UAB „K.“ medžiagų sandėliavimo aikštelės, adresu: (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – 4 vnt. belaidžių lauko judesio jutiklių „AJAX MotionCam OutDoor white“, bendros 1490,72 Eur vertės (1 vnt. kaina 372,68 Eur), su savimi turėtu peiliu nuo segmentinės tvoros nupjovė šių jutiklių plastikinius dirželius, laikiusius minėtus jutiklius prie tvoros, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas atvykusių apsaugos darbuotojų. Tokiais savo veiksmais R. B. pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „B.“ priklausantį – 1490,72 Eur vertės turtą.

2024 m. kovo 15 d. UAB „B.“ pareiškime dėl pasikėsinimo į svetimą turtą nurodoma, kad UAB „B.“ nuo 2023 m. liepos 3 d. vykdo įmonės UAB „K.“ medžiagų sandėliavimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini) turto apsaugą. 2024 m. kovo 6 d. apie 4.30 val. buvo bandyta įsilaužti į saugomą teritoriją ir įvykdyti vagystę. Pašalinis asmuo pasikėsino į sumontuotą apsauginę įrangą: turimu peiliu nupjovė plastikinius dirželius, laikiusius belaidžius lauko judesio jutiklius. Minima veika atlikta su 4 (keturiais) „AJAX MotionCam OutDoor white“ judesio jutikliais, kurių bendra vertė siekia 1 232,00 Eur be PVM (1490,72 Eur su PVM). Gavus įrangos sabotažą pulte, buvo išsiųstas GR ekipažas, kuris sulaikė asmenį, norėjusį įvykdyti vagystę. Kadangi 4 judesio jutiklius pasiėmė policija kaip nusikaltimo įkaltį, į vietą buvo išsiųstas budintis technikas, kuris prijungė naujus 4 judesio jutiklius, kad teritorija būtų saugoma toliau. UAB „B.“ patyrė papildomų išlaidų, kurių vertė siekia 140,00 Eur be PVM (169,40 Eur su PVM) (t. 1, b. l. 49-50).

2024 m. kovo 18 d. vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. kovo 6 d. apie 4.20 val. adresu (duomenys neskelbtini) „E.“ apsaugos darbuotojai sulaikė asmenį R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 65-67).

2024 m. spalio 25 d. apklaustas įtariamuoju R. B. parodė, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes vogti daviklių neketino. Įtarime nurodytą dieną kartus su draugu R. buvo mieste. Vartojo alkoholinius gėrimus, o R. alkoholinių gėrimų nevartojo, nes buvo su automobiliu ir turėjo vairuoti. Sugalvojo važiuoti iki R. namų prie (duomenys neskelbtini). Kokiu tiksliai adresu gyvena R., nežino. R. pasakė, kad paliks automobilį namuose, pasiims pinigų ir kartu važiuos atgal į miestą. R. nesivežė jo į namus, nes pasak jo, namuose yra žmona ir vaikai, todėl paliko jį stotelėje, nuo kurios netoliese buvo aptverta statybvietės aikštelė. R. pasakęs, kad po maždaug dešimties ar penkiolikos minučių grįš, nuvažiavo link namų. Praėjus maždaug valandai, bandė jam skambinti, rašė žinutes. Buvo vėlus paros metas, autobusai jau nebevažinėjo, o išsikviesti taksi neturėjau pinigų. Labai sušalo, pamatė aptvertą statybvietę ir sugalvojo, kad reikia kažkaip prisikviesti ją saugantį ekipažą, gal jie paveš jį iki miesto, nes nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) labai toli. Kadangi yra dirbęs statybose, žinojo, kad tokiose teritorijose būna davikliai, kurie reaguoja į judesius, o jiems sureagavus atvyksta apsaugos ekipažas. Tą dieną buvo po darbo statybose ir turėjo su savimi peilį, su kuriuo nupjovė vieną daviklį, o po to kitą. Nupjautų daviklių nenumetė ant žemės, o gražiai padėjo, nes nenorėjo jų sugadinti. Ilgą laiko tarpą niekas neatvažiavo, todėl nupjovė kelis daviklius. Vogti ar kitaip sugadinti daviklių nenorėjo. Į aptvertą statybvietės teritoriją nebuvo įėjęs, nupjovęs daviklius sėdėjo netoliese. Atvykęs apsaugos ekipažas iškart jo nematė. Pirmiausia pastebėjo daviklius, kurie buvo ant žemės, o kai pašvietė prožektoriumi į jo pusę pamatė jį sėdintį. Jį sulaikė ir iškvietė policiją. Šalia jo buvo peilis. Buvo labai sušalęs, todėl peilį tiesiog pasidėjo šalia savęs. Sakė apsaugos darbuotojams, kad nenorėjo nieko pavogti, o jie vis tvirtino, kad jo tikslas buvo įsibrauti į teritoriją ir kažką iš ten pavogti. Taip pat pakartojo pareigūnams, kad laukė draugo ir labai sušalo, todėl nupjovė daviklius. Nieko vogti nenorėjo, taip pat nenorėjo nieko sugadinti, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailiuosi. Daugiau šiuo metu neturiu ką papildyti (t. 2, b. l. 11-14).

2024 m. lapkričio 7 d. įtariamuoju apklaustas R. B. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai. Ankstesnėje apklausoje minėjo, kad nenorėjo vogti judėsio jutiklių, kurie buvo pritvirtinti ant segmentinės tvoros, kuria buvo aptverta saugoma teritorija įtarime nurodytu adresu. Nori parodyti, kad įtarime minimą dieną 2024 metų kovo 6 d. apie 4.30 val. jo tikslas buvo pavogti judėsio jutiklius. Sugalvojo tai padaryti spontaniškai. Jis juos nupjovė su savimi turėtu peiliu. Iš viso nupjovė keturis vienetus. Jutikliai buvo skirtinguose aukščiuose pritvirtinti (aukščiau nei jo ūgis) ant tvoros. Pjovė po vieną jutiklį ir dėjo ant žemės prie tvoros. Jam pjaunant ketvirtą jutiklį atvažiavo apsaugos ekipažas. Pastebėjęs ekipažą niekur nebėgo, atsisėdo ant žemės ir laukė, kol prie jo prieis apsaugos darbuotojas. Nebėgo, dėl to, kad nieko nepavogė, tik kėsinosi tai padaryti. Su savimi neturėjo jokios kuprinės, ketino jutiklius pavogti išsinešant juos rankose. Nori pabrėžti, kad į saugomą teritoriją neįsibrovė (t. 2, b. l. 82-88).

2024 m. kovo 6 d. apklaustas liudytojas N. S. parodė, kad 2024 m. kovo 6 d. apie 4.50 val. jam paskambino jo vadovas V. R., kuris nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančią saugoma aikštelę, kuri yra filmuojama ir turi judesio daviklius, reikia skubiai atvažiuoti, nes yra apgadinti judesio davikliai. Jis greitai susiruošė ir per 20 min atvažiavo į nurodytą aikštelę. Atvykęs pastebėjo „E.“ apsaugos darbuotojų du ekipažus, priėjęs prie jų, šie nurodė, kad suveikė judesio davikliai, jiems (apsaugos darbuotojams) atvykus, pastebėjo asmenį, kuris buvo atsigulęs krūmuose, šalia jo rado nuimtą (nukirptą) judesio daviklį, netoliese ant žemės šalia saugomo objekto tvoros buvo dar du judesio davikliai. Jam apėjus visą objekto perimetrą rado dar vieną ant žemės gulintį judesio daviklį. Iš viso buvo nuimti (nukirpti) nuo tvoros keturi judesio davikliai, kurie buvo pritvirtinti su užtempėjais (tvirtinimo dirželiais). Daugiau apėjus objektą ant jo prižiūrimos technikos pažeidimų nerado. Patikrino keturis judesio daviklius, kurie buvo nuimti nuo tvoros, jie yra visi veikiantys, nepažeisti. Bendravo su aikštelės vadovu A. P., kuris negalėjo atsakyti, ar kažkas dingo iš aikštelės vidaus ir viduje esančių jūrinių konteinerių ir vagonėlių, nes jis neturėjo raktų, objektas atsidaro ir darbuotojai atvyksta nuo 10 val., tuomet galės patikslinti informaciją ir prireikus kreipsis į 1 PK pagal įvykio vietą (t. 1, b. l. 13-16).

2024 m. liepos 31 d. apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad jų įmonė UAB „B.“ užtikrina UAB „K.“ medžiagų sandėliavimo vietos apsaugą. Teritorija aptverta statybine segmentine metaline tvora, kuri tarpusavyje sujungta jungtimis, kurios užsuktos varžtais arba grandinėmis. Įtariamojo asmens R. B. jis nepažįsta. Jo žiniomis R. B. neturėjo teisės būti saugomoje teritorijoje. Jam atrodo, jis pateko į teritoriją praardęs segmentinės tvoros dalį. Tvora priklauso UAB „K.“. Jutikliai buvo pritvirtinti prie segmentinės tvoros per visą teritorijos perimetrą. Įtariamajam nukirpus plastikinius dirželius, kurie laikė jutiklius, jie suveikė, dėl to gavę pranešimą apsaugos darbuotojai atvyko į objektą, kur rado ir sulaikė įtariamąjį, kuris ketino jutiklius pagrobti. Jų įmonė civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereikš. Ar UAB „K.“ patyrė žalą, jis nežino, jie jiems pranešė apie įvykį, tačiau jie į juos nesikreipė. Daugiau šiuo metu neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 115-121).

2024 m. spalio 10 d. apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju. Gali paaiškinti, kad patruliuojant iš anksto nustatytame maršrute kartu su Vyresniuoju tyrėju O. S. 2024 m. kovo 6 d., apie 4.55 val. reagavo į iškvietimą, kad UAB „K.“ kelininkų aikštelėje „E.“ apsaugos darbuotojai sulaikė apsivogusį asmenį. Jiems atvykus į iškvietimą „E.“ apsaugos darbuotojai jiems perdavė asmenį, kuris prisistatė kaip R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus asmenį per PN II policijos duomenų bazę, duomenys atitiko. Į vietą buvo atvykęs atsakingas asmuo, kuris buvo apklaustas vietoje, atlikti kiti pirminiai veiksmai įvykio vietoje. Dėl to, kad įvykis buvo gautas pamainos pabaigoje, jų ekipažas surinko medžiagą dėl šio įvykio ir įvykį su sulaikytu asmeniu perdavė atvykusiam ryte pradėjusiam pamainą ekipažui. Koks ekipažas atvyko perimti jų įvykio, pasakyti negali, nes nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas. Daugiau papasakoti nieko negali (t. 1, b. l. 178-181).

2024 m. spalio 23 d. apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „E.“ greito reagavimo apsaugos darbuotoju. Jo pamaina trukdavo parą, dirbdavo nuo 6 val. ryto iki kitos dienos 6 val. ryto. Kokiu tiksliai laiku gavo iškvietimą nepamena, nes nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas. Atsimena, kad gavo iš centrinio pulto iškvietimą, kad nurodytu adresu yra apsaugos suveikimas. Į įvykio vietą atvyko pirmas. Nusprendė apeiti aptvertą teritoriją ir apžiūrėti. Apeinant aptvertą teritoriją pastebėjo, kad per teritorijos perimetrą ant žemės guli judėsio davikliai, kurie yra nupjauti nuo segmentinės tvoros. Kiek jų buvo tiksliai, nepamena, bet galimai trys. Todėl iškart pranešė į centrinį pultą, kad paskubintų kitą vykstantį ekipažą į įvykio vietą. Atvykus kolegai, nusprendė apeiti aplink aptvertos teritorijos platesnį perimetrą ir jam einant, priartėjus prie krūmų, kurie buvo šalia teritorijos pastebėjo krūmuose gulintį vyrą, tamsiai apsirengusį, buvo užsidėjęs kapišoną, dėvėjo pirštines, netoli minėto vyro ant žemės gulėjo vienas judesio daviklis ir šalia gulinčio vyro gulėjo peilis. Paklausė gulinčio vyro ką veikė, jis atsakė, kad tiesiog guli. Pasikvietė porininką, paprašė, kad jis atsistotų, dar kartą paklausė ką jis čia veikia, nes užfiksuoti pažeidimai objekte ir, kad šalia jo gulėjo judesio daviklis. Jis sakė, kad jis nurovė judėsio daviklius. Jis jam vėl sakė, kad matosi, jog judėsio davikliai yra nupjauti, o ne nurauti, jis prisipažino, kad su peiliu nupjovė judėsio daviklius. Paklausė, kokiu tikslu nupjovė judėsio daviklius, vyras aiškino, kad jo tikslas buvo aptvertos teritorijos segmentai, daugiau jis nieko jam nebepasakojo. Atvyko policijos pareigūnai ir sulaikytą asmenį perdavėme jiems. Turimas nuotraukas iš įvykio pateiks tyrimo metu. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko negali (t. 1, b. l. 186-192).

2024 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra aptverta saugoma teritorija adresu (duomenys neskelbtini). Šalia kelio matomas aptvertas segmentine tvora plotas – perimetras su išdėstytais judesio davikliais ir juose įmontuotomis kameromis ant tvoros, pritvirtintais su užtempėjais (tvirtinimo dirželiais), priešais matomi vartai kurie yra iš segmentinės tvotos dalių bei užrakinti spyna kuri nepažeista su grandine. Pro tvoros grotas viduje matomi trys jūriniai konteineriai, bei šalia dešinėje pastatytas vagonėlis, teritorija padengta žvyru bei skalda, aikštelės centras tuščias, aplink perimetrą iš vidaus šalia tvoros matomos betono plokštės, toliau kairiau plastikiniai dideli vamzdžiai juodos, oranžinės spalvos. Stovint priešais įėjimo vartus ir apeinant perimetrą iš dešinės pusės kiek toliau nuo tvoros šalia eglių ant žolės matomas sulankstomas peilis kuria paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1, šalia matomas baltos spalvos judesio daviklis su jame įmontuota vaizdo stebėjimo kamera kuri paimama ir supakuojama į voką Nr. 2, toliau apie tris metrus einant tiesiai matomas daviklis su jame įmontuota vaizdo stebėjimo kamera kuri paimama ir supakuojama į voką Nr. 2. Toliau apėjus teritorijos perimetrą ir esant paraleliai įėjimo pusės vartų kitoje pusėje šalia tvoros matomi dar du judesio davikliai su jame įmontuotomis kameromis kurios supakuojamos ir paimamos į voką Nr. 3. Daugiau jokių pėdsakų ar įkalčių neaptikta (t. 1, b. l. 21-23, 25-36).

2024 m. liepos 31 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi objektai yra belaidžiai jutimo jutikliai su kamera, paimti 2024 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros metu. Jutikliai yra cilindro formos, baltos spalvos. Jutikliai yra vienodi, ant jutiklių averso pusės matomas užrašas „AJAX“, viršuje sumontuota dalis – stogelis, po stogeliu matoma kameros linzė, po kamera sumontuota jutiklio ekranas, po jutiklio ekranu yra infraraudonųjų spindulių jutiklis. Ant jutikliu reverso pusės matomos skylės, skirtos kabinti jutiklius. Jutikliai atrodo nepažeisti. Daugiau reikšmingų duomenų nepastebėta (t. 1, b. l. 100-108).

2024 m. liepos 31 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas objektas yra sulankstomas peilis, paimtas 2024 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros metu. Sulankstomas peilis yra juodos spalvos, su plastikine rankena, bei metaline geležte. Atlenkimo mechanizmas mygtukinis, yra mygtukas atlenkiantis peilį, bei mygtuko formos atlenkimo mechanizmo saugiklis, neleidžiantis atlenkti peilio. Ant peilio matomos eksploatacijos žymės, t. y. peilio geležtės dažai aptrinti. Peilio geležtės galas yra nuskilęs. Peilio matmenys: peilio (sulenkto) ilgis: 115; peilio (sulenkto) plotis: 30; peilio (atlenkto) ilgis: 200; peilio (atlenkto) geležtės ilgis: 85; peilio (atlenkto) geležtės plotis: 20; peilio (atlenkto) ašmenų ilgis: 80; peilio (atlenkto) rankenos ilgis:115; peilio (atlenkto) rankenos plotis: 30 (t. 1, b. l. 92-97).

2024 m. rugsėjo 9 d. UAB „K.“ e. pranešime nurodoma, kad R. B. UAB „K.“ prieš tai neįdarbintas (t. 1, b. l. 142).

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnyje nustato atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės (pagrobimo) doktrina suponuoja šios nusikalstamos veikos suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio nuostatų saugoma vertybė (objektas) – nuosavybės teisė. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas, susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis jo pasisavinimas. Įstatymas nenurodo kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo, tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: kišenvagystė ar didelės vertės svetimo turto vagystė. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamumas, ekonominė vertė ir svetimumas. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. Iš BK 190 straipsnio 2 dalies matyti, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sudėtis numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur). Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą jį neatlygintinai pasisavindamas; kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o jis turės jį kaip nuosava ir to nori.

BK specialios dalies straipsnių dispozicijos nustato atsakomybę už baigtą nusikalstamą veiką, todėl sprendžiant klausimą dėl parengtinės nusikalstamos veikos stadijos buvimo, būtina vadovautis BK 21 ir 22 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo vertinimu pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, o būtent: kaltinamojo R. B., o taip pat liudytojo N. S., M. L., E. P. ir A. K. parodymai; UAB „B.“ pareiškimas dėl pasikėsinimo į svetimą turtą; vyriausiojo tyrėjo tarnybinis pranešimas; įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai ir kt., priėjo išvados, kad kaltinamasis R. B. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad R. B. 2024 m. kovo 6 d., apie 4.30 val. būdamas prie UAB „K.“ medžiagų sandėliavimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), su savimi turėtu peiliu nuo segmentinės tvoros nupjovė plastikinius dirželius, laikiusius keturis belaidžius lauko judesio jutiklius „AJAX MotionCam OutDoor white“, kurių bendra vertė siekia 1 490,72 Eur. Tris lauko judėsio jutiklius R. B. paliko prie segmentinės tvoros, o vieną paėmė su savimi ir pasislėpė šalia įvykio vietos esančiose krūmuose, kur jį aptiko atvykę apsaugos darbuotojai. Kadangi visų 4 lauko judesio jutiklių „AJAX MotionCam OutDoor white“ vertė viršija 10 MGL sumą (500 Eur), veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Be to, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. B. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. R. B. prisipažino, kad sąmoningai nusprendė perpjauti plastikinius dirželius, kuriais judėsio jutikliai buvo prikabinti prie segmentinės tvoros tam, kad juos pagrobti. Neabejotina, kad R. B. suvokė pavojingą įvykdytos veikos pobūdį, t. y., neigiamą socialinę reikšmę ir neteisėtumą, taip pat numatė, kad tokiais savo veiksmais jis sukels žalą teisėtam turto savininkui ir tų padarinių norėjo.

Vis dėlto, R. B. nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes į įvykio vietą atvykę apsaugos darbuotojai sulaikė R. B. ir perdavė jį policijos pareigūnams.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamojo R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Nors pagal BK 178 straipsnio 1 dalies sankciją R. B. gali būti nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, teismo vertinimu, dėl žemiau išvardintų motyvų, jam turi būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. 2024 m. lapkričio 7 d. informuotas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 94-101). Kaltinamasis sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (t. 2, b. l. 105-109). 2024 m. kovo 12 d. UAB „K.“ vadovas nurodė, kad įmonė turtinės žalos nepatyrė (t. 1, b. l. 43-44). 2024 m. birželio 13 d. UAB „B.“ e. paštu informavo, kad civilinio ieškinio neteiks, o 2024 m. lapkričio 7 d. įmonės įgaliotam atstovui pranešta apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 102-103). Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaida ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, t. y. ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad R. B. pasikėsino įvykdyti nesunkų nusikaltimą. Šios grupės nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumo pobūdį yra priskiriamos prie vienų iš mažiausiai žalingų (pavojingų) nusikalstamų veikų. Turto, kurį R. B. pasikėsino pagrobti vertė neženkliai viršija nedidelės turto vertės ribą, t. y. 10 MGL (500 Eur), todėl teismo vertinimu, kaltinamojo padaryta veika neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. R. B. nusikalstamos veikos sudėties neįgyvendino dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jokių padarinių jo pavojinga veika nesukėlė. Kaltinamasis jam inkriminuotą veiką realizavo tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti. IKNR (Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registras) išrašo duomenimis R. B. anksčiau teistas (t. 1, b. l. 86-89), bet nusikalstama veika padaryta ir teistumas atsirado po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos pavojingos veikos padarymo. ANR (Administracinių nusižengimų registro duomenimis) išrašo duomenimis R. B. baustas už važiavimą be bilieto ir smulkias vagystes (t. 1, b. l. 122-138). Sodros duomenimis kaltinamasis nedirba nuo 2024 m. gegužės 21 d. (t. 1, b. l. 90-91). Jam pareikštus įtarimus prisipažino, gailėjosi padaręs jam inkriminuotą veiką, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, visi aukščiau aptarti kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys parodo, kad R. B. nėra linkęs sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėti įstatymo saugomų vertybių. Taigi, prokuroro siūloma skirti bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei. Be to, prokurorės siūlomi skirti įpareigojimai, o būtent: 1) visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; 2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per keturis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – teismo vertinimu padės tinkamai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, todėl turi būti paskirti kartu su laisvės apribojimo bausme.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas mažintina vienu trečdaliu, t. y., 6 mėnesių laisvės apribojimo.

Kaltinamasis R. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė panaudodamas sulankstomą peilį, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo įdėtas į voką ir perduotas saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, todėl jis turi būti konfiskuotas.

Kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis R. B. laikinai sulaikytas nebuvo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu R. B. įpareigoti: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi, darbu arba mokymusi; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per keturis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu R. B. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu R. B. įpareigoti: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi, darbu arba mokymusi; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per keturis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Uždraustos veikos įrankį - sulankstomą peilį, kuris perduotas saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – konfiskuoti valstybės naudai.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.