Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-814-873/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
1-814-873/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Nukentėjusysis
I. L.
Kaltinamasis
V. G.
Advokatai
Emma Domajeva
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-814-873/2012Teisminio proceso Nr.1-17-1-00240-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Vilmai Vaisietaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,gynėjai advokatei Emmai Domajevai,nukentėjusiajai I. L.,civilinio ieškovo atstovei A. L.,kaltinamajam V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, teistas: 1) 1997 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003-05-01, 225 str. 3 d., 273 str. 2 d., 272 str. 3 d., 273 str. 3 d., 234 str. 1 d., 272 str. 2 d., 42 str., 35 str. laisvės atėmimu 7 metams, 1100 Lt bauda su turto konfiskavimu; 2) 1999 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 148 str. 2 d., 45 str. laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 42 str., bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1997 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams su turto konfiskavimu ir 1100 Lt bauda, pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p. bausmė sumažinta 1 metais, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams; 3) 2002 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 214 str. 2 d., 271 str. 2 d., 273 str. 2 d., 274 str. 2 d., 205 str. 2 d., 42 str., 35 str. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, 6250 Lt bauda su turto konfiskavimu; 2003 m. rugsėjo 26 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 214 str. 2 d., 271 str. 2 d., 273 str. 2 d., 274 str. 2 d. į 2000 m. BK 294 str. 2 d., 178 str. 1 d., 181 str. 2 d., 182 str. 1 d., galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams; 4) 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendis, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pritaikius BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2002 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams; bausmę atlikęs 2009 m. spalio 19 d., 5) 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas 2012 m. birželio 19 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2012 m. sausio 23 d., nuo 17.00 val. iki 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), du kartus sudavė kumščiu I. L. į veidą, vieną kartą kumščiu jai sudavė į veidą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajai I. L. kraujosruvas veide, nosies kaulų bei kairės akiduobės dugno lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai I. L. sveikatą, dėl ko ji ilgai sirgo, bet nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad nurodytą dieną buvo su I. L. stotyje, atsimena tuos įvykius, kai atvažiavo pas draugę. Užėjęs į butą V. G. supyko, kad jos dviese geria. Kai Renata užmigo, jie nuėjo į kitą kambarį. Buvo užėję du vaikinai, jie užėjo pas Renatą, V. G. pasakė, kad ji miega, jie sėdėjo virtuvėje, po to užėjo į kambarį, ten miegojo I. L., V. G. nuėjo praustis į vonią Jam išėjus, jie dar buvo, bet kad muštų, V. G. negirdėjo. I. L. sumušimai, kraujas – dėl V. G., jai sudavė, neatsimena tiksliai, už ką. I. L. jam sudavė antausį už tai, kad ją sumušė. Už ką ją sumušė, negali pasakyti. Kambaryje jos ilgai nemušė. Kraujo buvo, gal, nuo spaudimo. Kai atsikėlė, V. G. norėjo, kad ji pasiliktų namuose, nes veidas sumuštas. Renata pasakė, kad eitų visi. V. G. nuvedė I. L. į vonią, ji nusiprausė, visi išėjo link parduotuvės. Prie parduotuvės ji pradėjo priekaištauti, dėl ko ją sumušė, garsiai kalbėjo, tai V. G. nepatiko, ji pradėjo bėgti link V. G. namų, nugriuvo. V. G. ją pasivijo, perėjus kelią ji vėl pabėgo, kai bėgo laiptais, buvo nukritusi, prie V. G. motinos durų buvo nukritusi, trenkėsi galva į sieną. Kiek atsimena, V. G. jai ten sudavė dėl to, kad paskambino motinai. Kai motina atidarė duris, V. G. pasišalino. V. G. pas Renatą I. L. sudavė nedaug kartų. Iš pradžių, atrodo, sudavė į krūtinę, atrodo, kumščiu. Nosis jai galėjo būti sulaužyta, kai ji du kartus krito, vieną kartą – ant laiptų, kitą kartą – į sieną, bet V. G. pripažįsta, kad jai davė į nosį. Akiduobę ji galėjo susilaužyti, kai krito į sieną, ant laiptų, bet į akiduobę ir jis buvo vieną kartą pataikęs. Mušė I. L. kambaryje, kuriame jie miegojo, atrodo, kad konfliktas kilo dėl to, kad ji norėjo kažkam skambinti, lyg V. G. motinai. Atrodo, kad jie sėdėjo, buvo vienas prieš kitą. Kiek atsimena, V. G. jai sudavė į krūtinę, smūgiavo vieną ar du kartus į veido sritį. Atsimena kraują, iš kur jis buvo, negali pasakyti. V. G. buvo nuėjęs miegoti ten pat, kur ją mušė. Po to ji miegojo šalia V. G., kaip atsidūrė koridoriuje, nežino. V. G. atsimena, kad atsikėlus ir ant čiužinio, ir kambaryje buvo kraujo, V. G. suprato, kad tai padarė jis. Prie parduotuvės, gali būti, kad buvo ją sugriebęs. Lauke ji vieną kartą griuvo, taip pat griuvo laiptinėje. V. G. ją du kartus buvo pasivijęs. Pirmą kartą ji griuvo prie šviesoforo, staigiai atsistojo, negalėjo perbėgti kelio, nes buvo mašinos, V. G. ją beveik pavijo, ji perbėgo gatvę, vėl nuo jo pabėgo, V. G. vijosi, trečiame aukšte beveik pavijo, kai ji buvo parkritusi Ji jau stovėjo prie durtų, trenkėsi galva į sieną, po to atsistojo, pradėjo šaukti, skambinti į durtis. Prie buto durų V. G. sudavė vieną kartą su kumščiu, kiek prisimena, į dešinį žandą. Tą dieną V. G. nuotaika buvo labai bloga, jis supyko, kad I. L. norėjo paskambinti motinai, buvo padauginęs alkoholio. Įvykio metu jis buvo neblaivus, Geležinkelio stotyje buvo vartojamas alkoholis, taip pat neblaivus buvo, kai buvo pas Renatą. Jeigu būtų negėręs, taip nebūtų pasielgęs.

Nukentėjusioji I. L. paaiškino, kad yra kaltinamojo sugyventinė, pažįstami metus laiko. Sausio 23 d. nakvojo V. G. namuose, po to kartu išėjo, buvo teisme, po to poliklinikoje. Vėliau I. L. nuvažiavo į Šeškinę, pas V. G. draugus, paskambino jam, kad atvažiuotų. V. G. atėjo, papriekaištavo, kad geria vyną, po to I. L. nieko neatsimena. Kai atsipeikėjo, kartu su drauge ir V. G. išėjo į parduotuvę, išėjusi į lauką, norėjo pabėgti, pabėgo pas V. G. motiną, ji iškvietė greitąją. Prieš tai, tą dieną, kartu su V. G. būdami stotyje, jie susipyko. Stotyje jie vartojo alkoholį. I. L. paliko V. G., išvažiavo į Šeškinę, pas Renatą, V. G. draugę. Eidama pas ją nusipirko maisto, vyno. I. L. paskambino, kad V. G. atvažiuotų. Atėjęs V. G. pasakė, kad be jo geria vyną, daugiau I. L. nieko neatsimena. Kai atsipeikėjo, I. L. pamatė, kad yra kruvina, šalia buvo V. G.. Atsipeikėjusi ji pagalvojo, kad reikia iš ten bėgti, nes V. G. yra irzlus. Sumušimo I. L. neatsimena, atsipeikėjo ant grindų, koridoriuje. Išėjus, V. G. ėjo šalia, I. L. bandė bėgti, jis pasivijo, nenorėjo paleisti. I. L. galvojo, kad reikia bėgti pas V. G. motiną. Prie durų jis I. L. pasivijo. Kai V. G. atėjo pas Renatą, jis paklausė, kodėl geria be jo. Toliau I. L. nieko neatsimena. I. L. atmerkė akis koridoriuje, ant grindų, V. G. ją žadino keltis, I. L. matė kraują, bėgo iš burnos. I. L. suprato, kad, tikriausiai, tai padarė V. G., nes daugiau nieko nebuvo. V. G. jai pasakė keltis, ji suprato, kad jis suirzęs. Renata norėjo išeiti, V. G. nenorėjo, kad eitų ir I. L.. Išėjo visi trise, ėjo link parduotuvės. Prie parduotuvės V. G. nenorėjo paleisti I. L., I. L. bėgo, jis vijosi, pasivijo prie savo motinos buto durų. Jis nenorėjo, kad motina ją tokią pamatytų. I. L. buvo nugriuvusi prie buto, taip pat gatvėje. Greitąją pagalbą kvietė V. G. motina, pas ją bėgo, nes norėjo, kad ji pamatytų, kas atsitikę. Duodama parodymus policijoje, įvykius atsiminė blogai. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka apgarsinus I. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji, 2012 m. sausio 24 d. apklausyta liudytoja, b. l. 3-4, paaiškino, kad V. G. stotyje jai sudavė į nosį, būdamas Renatos bute, pradėjo I. L. mušti kumščiais, kiek kartų sudavė, pasakyti negali, po to, kai išėjo iš buvo, I. L. stengėsi nuo V. G. pabėgti, tačiau pavijęs V. G. po kiekvieno pabėgimo ją mušė bei spardė kojomis, - paaiškino, kad apklausos metu ji neprisimena, kaip ją mušė, parodymus tyrėjas taip surašė. Pagarsinus b. l. 8, kai I. L. parodė, kad lauke, prie Geležinkelio stoties, V. G. jai vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, atvykęs į Renatos butą V. G. priekaištavo, kad I. L. su Renata dviese gėrė, I. L. nuėjo atsigulti, ji atsipeikėjo tik tada, kai pradėjo dusti, pajuto, kad springsta nuo kraujo, atsimerkusi prie savęs pamatė kraujo balą, gulėjo prieškambaryje, ant grindų, - I. L. parodė, kad stotyje V. G. jai nesudavė į veidą, to, kad Renatos bute ji nuėjo atsigulti, neatsimena, kai atsipeikėjo, gulėjo prieškambaryje, ant grindų, gal tyrėja nusirašė nuo kitų parodymų. Kas sulaužė jai nosį ir akiduobę, neatsimena.

Liudytoja R. J. paaiškino, kad yra pažįstama su V. G. nuo vaikystės, jis supažindino su I. L.. R. J. buvo namuose, jie atėjo, išgėrė vyno, paskui paprašė leisti miegoti, R. J. leido. Ji nuėjo į savo kambarį, nieko negirdėjo, nematė. Paskui V. G. atsikėlė, paprašė cigarečių, I. L. miegojo, R. J. nuėjo, atidarė duris ir pamatė, kad I. L. sužalota. Ant veido buvo kraujas. R. J. išėjo į parduotuvę, ten visi išsiskyrė. R. J. matė kraują ant I. L. veido ir ten, kur ji gulėjo. V. R. J. paklausė, ką jis padarė, dėl ko, jis neatsakė. R. J. pasakė jiems eiti namo, jis paėmė I. L. už rankos ir visi išėjo. Ar I. L. bandė pabėgti, R. J. nežino. I. L. vėliau pasakė, kad ją sumušė V.. Ji pasakojo, kad ją sumušė, paskui ji nuėjo pas tėvus, pradėjo skambinti.

Liudytoja S. V. paaiškino, kad įvykio dieną, būdama su drauge prie „Maximos“, automobilyje laukė bičiulio. Bėgo mergina, bandė įlipti į automobilį, jos užsirakino. Vijosi vyras, mergina perbėgo kelią, suklupo, panašu, kad jis ją mušė. Matėsi merginos sužalojimų žymės, ji bėgo svyruodama. Atrodė, kad sužalotas veidas. S. V. kvietė policiją, vyras vijosi merginą, pagavo, panašu, kad trenkė, ji susmuko. Matėsi, kad vartojama prievarta. S. V. laukė, kol atvažiuos pareigūnai. Tie žmonės pasišalino, tada jos važiavo, ieškojo, pamatė, kad iš Gelvonų 70 namo laiptinės išeina vyriškis, pasakė policijai.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad yra matęs įvykį, kai ėjo vaikinas su mergina. Mergina pradėjo bėgti, jis pagavo. Po to A. S. matė, kad stovi prie šviesoforo, vėliau - mergina guli ant žemės, paskambino telefonu 112. Vaikinas ragino merginą eiti iš paskos, mergina bėgo. Fizinės prievartos A. S. nematė, tik psichologinę, manė, kad reikalingas policijos įsikišimas. Agresyvumas pasireiškė žodžiais, vaikinas ragino eiti greičiau, A. S. girdėjo keiksmažodžius. Ar mergina sužalota, nematė.

Liudytoja E. G. paaiškino, kad įvykio dieną, 10.30 val., ji buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Pasirodė, kad kažkas šaukia pagalbos. Ji atrakino duris, pamatė koridoriuje I. L. ir V. G.. I. L. verkė, jos E. G. nepažino. Ji pasakė išeiti, arba iškvies policiją, uždarė duris. Po kiek laiko į duris paskambino, tai buvo I. L., ji buvo kruvina, sumušta, E. G. iškvietė greitąją, policiją. I. L. sakė, kad sumušė V., taip pat sakė, kad nežino, už ką ir neprisimena. Sakė, kad mušė gal kojomis, gal rankomis. Kad ją sumušė V., ji sakė tą pačią dieną.

Liudytojas A. L., tyrėjas, paaiškino, kad jis priėmė pareiškimą iš nukentėjusiosios I. L.. Buvo gautas pranešimas iš ligoninės, kad sužalota pilietė, ją iškvietė į 6 PK. A. L. apklausė I. L., apklausą surašė pagal jos žodžius, ji pasirašė. Apklausos protokolą jai perskaitė, nes ji, kaip A. L. suprato, negalėjo matyti, ji su turiniu sutiko, pasirašė. Tuo metu ji atrodė labai blogai, akys patinusios, viena akimi, atrodo, visai nematė nuo patinimo.

Liudytoja J. R., tyrėja, paaiškino, kad atliko papildomą I. L. apklausą. Ji buvo iškviesta vasario 24 d., jos klausinėjo smulkiai, pažodžiui aiškinosi, kas vyko, nes buvo nesutapimų su pirma apklausa. Pirmos apklausos metu ji nurodė, kad prie parduotuvės ją spardė, mušė, paskui sakė, kad neatsimena. Ką I. L. pasakojo, tą J. R. rašė. Pirmą kartą su I. L. ji kalbėjosi, kai buvo sulaikytas V. G.. Ji matė moterį labai sumuštu veidu, paaiškėjo, kad tai I. L.. J. R. paklausė, ar tai ji yra nukentėjusioji, I. L. patvirtino, sakė tik nepaleisti V. G., nes jis žino, kur ji dirba, gali pagauti ir užmušti. Po to I. L. skambino ir siuntė žinutes ne mažiau 30 kartų, rašydama, kad tikisi, jog jo nepaleis. Vėliau J. R. buvo nustebinta, nes I. L. pradėjo viską pamiršti, klausė, ar galima nunešti V. G. cigarečių. Apklausos protokolą I. L. perskaitė, jį pasirašė.

Specialistas I. R. paaiškino, kad susipažinęs su bylos medžiaga, specialistės išvada, gali paaiškinti, kad yra duomenys, jog V. G. nuo 2011-05-30 yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės centro priežiūros grupę, priklausomybės alkoholiui sindromas, 2011-06-14, po epilepsijos priepuolio, pristatytas į Lazdynų ligoninę, ten nurodyta, kad prieš keliais paras susimušęs galvą, apžiūros metu konstatuotas ūmus apsinuodijimas nenustatytu alkoholiu ir kraujavimas į galvos smegenų dešinę kaktinę skiltį, tą pačią dieną operuotas. Išrašytas savijautai pagerėjus, esant aiškiai sąmonei. Pakartotinai buvo pristatytas rugsėjo 15 d., konstatuota muštinė kairio antakio žaizda, girtumo požymiai, sąmonė nesutrikusi, išleistas gydytis ambulatoriškai. Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje gydytas du kartus, paskutinį kartą – nuo 2011-11-18 iki 2011-11-22, diagnozė – abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės alkoholiui sindromas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-01-26 buvo apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad neatsimena įvykių eigos ir aplinkybių, kadangi buvo girtas. Balandžio 23 d. savo kaltę pripažino. Apibendrinus, galima konstatuoti, kad nėra jokių duomenų, kad V. G. įvykio metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje, buvo paprasta girtumo būsena, tuo remiantis skirti ekspertizę netikslinga.

Protokolo-pareiškimo duomenimis I. L. 2012 m. sausio 24 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK dėl to, kad 2012 m. sausio 23 d. ją sumušė V. G.. Jis mušė I. L. Geležinkelio stotyje taip pat adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo draugė R., bei laiptinėje, (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo motina ( t. 1 b. l. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 265/12 (01) duomenimis I. L. padaryta: kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžis, paveikus kietais bukais daiktais, pjautinė žaizda kairės rankos II-ame piršte, paveikus pjaunančiu daiktu, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku ( 2012-01-23). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ( t. 1 b. l. 12-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 647/12 (01) duomenimis I. L. padaryta: kraujosruvos veide, nosies kaulų bei kairės akiduobės dugno lūžiai, pjautinė žaizda kairės rankos II-ame piršte, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-01-23). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl veido kaulų lūžių: atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui (t. 1 b. l. 19-20).

Šalies argumentai

S. V. K. paaiškino, kad sužalojimai buvo padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Mažiausia trimis trauminiais poveikiais buvo padaryti sužalojimai veide, vienas trauminis poveikis - žaizdelė piršte. Vieno trauminio poveikio galėjo pakakti nosikaulio lūžiui, akiduobės lūžiui, kraujosruvai kairės akies voke, galėjo būti nuo vieno smūgio kumščiu, dviem trauminiais poveikiais padarytos kraujosruvos ant žandų, apatinėje dalyje, prie smakro, sužalojimai taip pat būdingi smūgiui. Vienas trauminis poveikis – žaizdelė ant piršto, ji atsirado nuo pjaunančio daikto, galėjo būti stiklo šukė, galėjo atsirasti ir griūnant. Lūžiai nebūdingi griuvimui. Apžiūros metu I. L. paaiškino, kad sumušė draugas, V. G.. Nuo nosies lūžio labai dažnai smarkiai bėga kraujas, šiuo atveju rentgenograma patvirtinta, kad buvo lūžis. Krūtinės sumušimų požymių nebuvo, buvo paminėta tik diagnozėje, nebuvo įvertinta kūno sužalojimų, nes objektyvių duomenų nėra. Trenkiantis į sieną, mano, akiduobė lūžti negalėjo, lūžo nuo smūgio. Veido kaulai nesugyja per 10 dienų, todėl sužalojimas vertinamas nesunkiu.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio R. S. tarnybinio 2012-01-24 pranešimo duomenimis 2012 m. sausio 24 d., apie 01.17 val., 6 PK buvo gautas pranešimas iš lazdynų GPPL priėmimo punkto apie tai, kad 2012-01-23, 23.18 val., GMP automobiliu buvo atvežta I. L., kuri paaiškino, kad apie 22 val. ją sumušė V. G. ( t. 1 b. l. 38).

Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis 2012-01-23, 22.14 val., buvo registruotas pranešimas apie tai, kad pranešėjas per langą, (duomenys neskelbtini), mato, kaip vaikinas mušė merginą, šiuo metu ją tempia ( t. 1 b. l. 42).

Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis 2012-01-23, 22.09 val., buvo registruotas pranešimas apie tai, kad liudininkė adresu (duomenys neskelbtini) matė, kaip prie „Maxima“ vyras muša moterį, moteris kruvina (t. 1 b. l. 43).

Įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros protokolo duomenimis vieno iš buto kambarių užuolaidos aptaškytos rusvos spalvos dėmėmis ( t. 1 b. l. 48-50).

Šalies argumentai

V. G. kaltu prisipažino, paaiškino, kad, nors į butą, kuriame jis ir I. L. miegojo, buvo atėję du vaikinai, jis negirdėjo ir nematė, kad jie būtų vartoję smurtą prieš I. L., taip pat, I. L., bėgdama nuo jo, krito, trenkėsi į sieną šalia jo motinos durų, - jis neneigia sudavęs smūgių I. L., ją sužalojęs. Teismas vertina, kad ištyrus byloje esančius duomenis, nėra jokių abejonių, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą I. L. padarė būtent kaltinamasis V. G.. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji suprato, jog ją sužalojo V. G., ji atsipeikėjo, pajutusi pilną burną kraujo, išėjus iš buto, bandė nuo jo pabėgti. Analogiškus parodymus davė liudytoja R. J., paaiškinusi, kad pas ją bute buvo I. L. ir V. G., ji pamatė, kad I. L. buvo sumušta, ant jos veido ir kambaryje buvo kraujo. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis R. J. bute, kambaryje, ant užuolaidų, rastos rusvos spalvos dėmės. E. G. patvirtino, kad pas ją po įvykio atėjo I. L., ji buvo sumušta, sakė, kad sumušė V. G.. Apklausti liudytojai S. V., A. S. patvirtino matę, kaip vyriškis agresyviai elgėsi su mergina, jų parodymus patvirtina pranešimai bendrosios pagalbos informacijos registravimo centre. Teismas daro išvadą, kad minėti tarpusavyje sutampantys duomenys patvirtina, kad smurtą prieš I. L. vartojo būtent V. G.. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiosios I. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kada ji davė detalesnius parodymus apie įvykio aplinkybes. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojais apklaustų asmenų parodymais, kad I. L. pati papasakojo apie įvykio aplinkybes, jos parodymų pasikeitimą vertina atsižvelgdamas į laiką, praėjusį nuo veikos padarymo, taip pat aplinkybę, kad nukentėjusioji I. L. su kaltinamuoju susitaikė, tuo būdu, jos parodymus gali iškreipti asmeniniai jausmai kaltinamajam. Specialisto apklausos duomenimis paneigta galimybė, kad sužalojimai I. L. veide galėjo atsirasti griūnant, kadangi, specialisto išvada, jų pobūdis nebūdingas griuvimui.

V. G. parodė, kad sudavė kumščiu I. L. į krūtinę, į veidą jai sudavė du ar tris kartus. Vieną ar du kartus – R. J. bute, vieną kartą – prie savo motinos buto. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 647/12 (01) duomenimis I. L. padaryta: kraujosruvos veide, nosies kaulų bei kairės akiduobės dugno lūžiai, pjautinė žaizda kairės rankos II-ame piršte. S. V. K. paaiškino, kad sužalojimai buvo padaryti keturiais trauminiais poveikiais, mažiausia trimis trauminiais poveikiais buvo padaryti sužalojimai veide. Nukentėjusioji I. L. apklausos metu nenurodė, kaip jai padarytas sveikatos sutrikdymas, teigė, kad įvykio neprisimena. Teismas vertina, kad objektyviais duomenimis – specialisto išvada, specialisto paaiškinimu nustatyta, jog sužalojimai I. L. veide padaryti trimis trauminiais poveikiais, tai atitinka ir kaltinamojo parodymus dėl nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiaus. Teismas vertina, kad abejonės, kurių negalima pašalinti, išnaudojus visas aplinkybes papildomiems įrodymams surinkti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Kaltinamajame akte nurodytas smūgių skaičius - 4, teismo posėdyje ištirtais įrodymais nepatvirtintas, todėl tikslintinas, mažintinas. Pjautinės žaizdelės piršte padarymas V. G. neinkriminuotas, specialisto apklausos duomenimis – galėjo atsirasti griūnant, dėl jo teismas nepasisako. Taip pat teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas I. L. buvo padarytas ir prie parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi teisiamajame posėdyje nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis nepatvirtino jog šioje vietoje V. G. sudavė I. L. į veidą, kitų įrodymų, patvirtinančių sužalojimų padarymą šioje kaltinime nurodytoje vietoje, byloje nėra.

Specialisto išvada, jo paaiškinimu nustatyta, kad dėl patirto sužalojimo I. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, todėl jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Bylos duomenimis kaltinamasis nesunkiai sužalojo I. L., jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Byloje civilinis ieškovas, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pareiškė 6002,80 Lt ieškinį ( t. 1 b. l. 164-171).

V. G. nesutiko su ieškinio dydžiu, nurodė, kad jis yra per didelis.

Su ieškiniu pateikti dokumentai, patvirtinantys I. L. suteiktų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų apmokėjimą, nurodytos konkrečios paslaugos, jų bazinės kainos, balų vertės, sumokėta suma – 6002,80 Lt ( t. 1 b. l. 167-168).

Civilinio ieškovo, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovė A. L. paaiškino, kad nukentėjusiosios I. L. gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 6002,80 Lt. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymu Nr. V-113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis šiuo įsakymu ir 2011-12-23 įsakymu Nr. V118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“ yra apskaičiuojama bazinė paslaugos kaina. Balo vertė yra skirtinga, skaičiuojama kiekvienai gydymo įstaigai kiekvieną mėnesį. Paslaugos kaina nustatoma bazinę kainą padauginant iš balo vertės.

Dėl nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusioji I. L. buvo gydoma, jai suteiktos ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos, jų kainos pagrįstos skaičiavimais, reglamentuotais galiojančiais norminiais aktais. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiosios I. L. gydymo išlaidas, patyrė turtinę žalą. Ieškinys pagrįstas, tenkintinas.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. V. G. teistas, teistumas neišnykęs (t. 1 b. l. 96-99), registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje nuo 2011-05-30, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ( t. 1 b. l. 70), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje du kartus, paskutinį kartą nuo 2011-11-18 iki 2011-11-22, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 1 b. l. 72), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2012-03-08 išvados Nr. 91TPK-PL-131 duomenimis teismo psichiatrinę ekspertizę atlikti jam netikslinga ( t. 1 b. l. 76).

Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad V. G. buvo teistas už plėšimą – veiką, susijusią su smurto panaudojimu ( t. 1 b.l. 101-102), turi priklausomybę alkoholiui, veiką, už kurios padarymą jis yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė, jo paties parodymais, paveiktas alkoholio. Šias aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, teismas vertina didinančiomis jo pavojingumą. Nukentėjusioji neturi pretenzijų kaltinamajam, nenurodė patyrusi turtinės ar neturtinės žalos. Šias aplinkybes teismas vertina mažinančiomis veikos pavojingumą. Nusikalstamą veiką V. G. padarė būdamas teistu, esant neišnykusiam teistumui, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę ir veiką, nustatytinas mažesnio, nei Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatyto vidurkio.

V. G. teistas 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas 2012 m. birželio 19 d., bausmės neatlikęs. Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį sudėjimą.

V. G. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka 2012 m. sausio 26 d., 11.40 val. ( t. 1 b. l. 60). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 26 d. ( t. 1 b. l. 84-85). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi suėmimo terminas V. G. pratęstas 2 mėnesiams nuo 2012-03-26 ( t. 1 b. l. 93-94). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams nuo 2012 m. gegužės 26 d. ( t. 1 b. l. 178-179). Skiriant bausmę, į ją įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

V. G. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, taikant dalinį sudėjimą, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. birželio 22 d.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., 63 str. 9 d., įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2012 m. birželio 22 d., ir bausmės, atliktos pagal 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį, laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. G. 6002,80 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė