- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- 2-470/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- Lietuvos invalidų draugijos
- Ieškovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Turto fondui, akcinei bendrovei „Puntukas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos invalidų draugijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-2096-54/2007 pagal ieškovo Vilniaus m. apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui Lietuvos invalidų draugijai, tretiesiems asmenims valstybės įmonei Turto fondui ir akcinei bendrovei „Puntukas“ dėl neteisėto akcijų įsigijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus m. apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti Lietuvos invalidų draugiją neteisėtai įsigijus 159 796 vnt. akcijų AB „Puntukas“, kurios sudaro 61,82 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, panaikinti AB „Puntukas“ 159 796 vnt. akcijų registraciją Lietuvos invalidų draugijos vardu, grąžinti šias akcijas valstybei, kuriai atstovauja VĮ Turto fondas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tuo pačiu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti Lietuvos invalidų draugijos neteisėtai įsigytas AB „Puntukas“ akcijas (159 796 vnt.). Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau- ABĮ) nenumato jokių apribojimų akcinių bendrovių akcijų perleidimui, todėl atsakovas gali perleisti tretiesiems asmenims akcijas, kurias neteisėtai valdo ir kurios priklauso valstybei. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad šiuo metu UAB „Žvėryno įrengimai“ vykdo AB „Puntukas“ akcijų supirkimą, t.y. beveik per tris mėnesius įsigijo 25,5 proc. visų bendrovės akcijų ir yra vienas didžiausių akcininkų. 2007 m. balandžio 20 d. akcininko UAB „Žvėryno įrengimai“ iniciatyva įvyko neeilinis akcininkų susirinkimas, kurio metu patvirtinta AB „Puntukas“ įstatų nauja redakcija, išrinkta nauja valdyba bei atleistas generalinis direktorius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė areštuoti atsakovo Lietuvos invalidų draugijos įsigytas 159 796 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų AB „Puntukas“ akcijų, uždraudžiant Lietuvos invalidų draugijai areštuotomis akcijomis disponuoti, naudotis areštuotų akcijų suteikiamomis turtinėmis teisėmis bei balsuoti visuotiniuose AB „Puntukas“ akcininkų susirinkimuose.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo nurodyta ieškinio suma – 1 597 960 Lt – yra didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Patenkinus ieškinį, būtų taikoma dvišalė restitucija, tačiau, atsakovui Lietuvos invalidų draugijai perleidus akcijas ar jų atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, restitucija būtų apsunkinta arba nebūtų galima. Vadovaudamasis ABĮ 15 straipsniu, atsakovas Lietuvos invalidų draugija turi galimybę pasinaudoti ginčijamų akcijų turtinėmis teisėmis ir jų pagrindu įgyti bendrovės turto ar pajamų, kuriuos vėliau galėtų perleisti tretiesiems asmenims. Akcininkų neturtinės teisės iš esmės susijusios su bendrovės valdymu. Kadangi atsakovas turi akcijų, kurios sudaro 61,82 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, todėl jis gali daryti įtaką bendrovės valdymui. Teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akcijas. Dėl šios priežasties teismas apribojo atsakovo galimybę balsuoti AB „Puntukas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Teismas nurodė, kad kitų neturtinių teisių apribojimo ABĮ nenumato, todėl jis negali suvaržyti atsakovo teisių labiau, nei būtina konkrečiam tikslui pasiekti, bei daugiau, nei numato įstatymas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Lietuvos invalidų draugija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra paneigta atsakovo sąžiningumo prezumpcija. Ieškovas nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningą elgesį. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 straipsnyje, kas iš esmės įtakojo neteisingą klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą.
2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai rėmėsi argumentu dėl didelės ieškinio sumos, nurodydamas, kad teismų praktikoje preziumuojama kaip aplinkybė, galinti padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Įstatymų leidėjas teisės aktuose nėra įtvirtinęs nuostatos, pagal kurią, esant didelei ieškinio sumai, teismai atsakovui privalėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nenurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose yra minėta prezumpcija. Galioja tik įstatyminė, o ne teismų praktikos prezumpcija.
3. ABĮ 14 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad akcininko turtines teises draudžiama apriboti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Teismas nenurodė jokio konkretaus įstatymo, kuris numatytų išimtinį atvejį tokioms teisėms riboti. Tokiu būdu buvo pažeistas 1997 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.5 2.1 punktas, pagal kurį teismo nutartyje turi būti nurodytos teisės normos, kuriomis teismas vadovavosi spręsdamas bylą.
4. Draudimas balsuoti visais visuotinio akcininkų susirinkimo klausimais yra neadekvatus laikinųjų apsaugos priemonių tikslams ir pažeidžia atsakovo teises (ABĮ 20 str., CK 1.5 str., CPK 145 str. 2 d.). Balsavimas dėl kai kurių nutarimų tiesiogiai akcijų vertės neįtakoja. Taikant tokį draudimą, nustatant visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą ir priimant nutarimus, pakaktų likusios akcininkų dalies, kurių turimų akcijų teikiamos balsavimo teisės neapribotos, dalyvavimo. Tokiu būdu bus pažeistos atsakovo teisės, nes nutarimai svarbiais klausimais galėtų būti priimami be jų dalyvavimo. Be to, toks draudimas pažeidžia CK 1.137 straipsnio trečiąją dalį, nes kitiems AB „Puntukas“ akcininkams atsiranda galimybė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus spręsti vienasmeniškai, piktnaudžiauti savo teisėmis, keisti bendrovės įstatus, bendrovės valdymo organų struktūrą, dėl ko bus pažeidžiami bendrovės interesai. Ieškovas yra pareiškęs turtinio pobūdžio ieškinį, teismo procesas gali užtrukti ilgą laiką, per kurį gali tekti didinti AB „Puntukas“ įstatinį kapitalą, keisti įstatus ar priimti kitokius sprendimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus m. apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto fondas prašo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 144 straipsnio pirmoji dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Šios proceso teisės normos pagrindu pagal suinteresuoto asmens prašymą teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Remiantis CK 1.102 straipsniu bei ABĮ 40 straipsnio pirmąja dalimi, akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Pagal ABĮ 14 straipsnio pirmąją dalį šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ribojamos atitinkamos teisės, sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Atsakovui priklausančių turtinių teisių, taigi ir akcijų suteikiamų turtinių teisių, areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, numato CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas.
Atsižvelgiant į ieškinio (b. l. 1-5) dalyką – prašymą pripažinti Lietuvos invalidų draugiją neteisėtai įsigijus AB „Puntukas“ 159 796 vnt. akcijų, panaikinti AB „Puntukas“ akcijų registraciją Lietuvos invalidų draugijos vardu bei grąžinti šias akcijas valstybei – darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė areštuoti (uždraudė disponuoti) ginčo akcijas, nes, netaikant šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas turėtų galimybę perleisti ginčo akcijas ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
ABĮ 15 straipsnis nustato šias turtines akcininkų teises: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; 3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis; 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti; 5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto; 6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 7) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises. Tad atsakovas turi galimybę pasinaudoti ginčijamų akcijų turtinėmis teisėmis ir jų pagrindu įgyti bendrovės turto, kurį, kaip ir pačias akcijas, galėtų perleisti tretiesiems asmenims. Tokiu būdu teismui priėmus galimą ieškovui palankų sprendimą, restitucijos – akcijų grąžinimas valstybei – taikymas būtų apsunkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai uždraudė atsakovui Lietuvos invalidų draugijai naudotis turtinėmis teisėmis (CPK 144 str. 1 d.).
Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Procesinės įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios normos esmė yra ta, kad įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, CPK 185 straipsnio nuostatų nepažeidė ir teisingai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tad apelianto argumentas, kad į bylą nebuvo pateikti atsakovo nesąžiningą elgesį patvirtinančių įrodymų, tad nepaneigta sąžiningumo prezumpcija, taip pat nepagrįstas. Ši aplinkybė (atsakovo sąžiningumas ar nesąžiningumas) gali turėti reikšmės tik nagrinėjant bylą iš esmės. Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas negali pasisakyti.
Remiantis ABĮ 16 straipsnio, reglamentuojančio neturtines akcininkų teises, pirmąja dalimi,
akcininkai turi tokias neturtines teises: dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti ABĮ 18 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę, kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų ABĮ ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. ABĮ 16 straipsnio antroji dalis nustato, kad bendrovės įstatuose gali būti nustatytos ir kitos akcininkų neturtinės teisės. Pagal ABĮ 16 straipsnio trečiąją dalį teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota ABĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akcijas.
Šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma pripažinti atsakovą neteisėtai įsigijus AB „Puntukas“ akcijų ir grąžinti ginčo turtą – akcijas – valstybei. Tai reiškia, kad ginčijama atsakovo nuosavybės teisė į akcijas. Atsakovas, turintis 61,82 procentus balsų, gali daryti didelę įtaką sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, priėmimui. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo apriboti atsakovo neturtinę teisę – teisę balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kadangi, priimant sprendimus ginčijamomis akcijomis, gali būti padaryta žala įmonei. Naudojimasis akcijų valdytojui suteikiama teise šiomis akcijomis balsuoti yra susijęs su jo dalyvavimu akcininkų susirinkimui priimant sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu, disponavimu juo. Tokiais sprendimais gali būti prisiimti įsipareigojimai bendrovės vardu, susiję su bendrovei priklausančio turto apsunkinimu, įsipareigojimais prieš trečiuosius asmenis, turto perleidimu, kas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti žymią žalą valstybei, sumažėjus ginčo akcijų vertei arba joms tapus bevertėmis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys turėtų būti naikinamos atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šių nutarčių negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą.