- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- 2-695-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00419-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medienos profesionalai“, L. S., G. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viking Industrier“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Medienos profesionalai“, L. S. ir G. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-463-357/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viking Industrier“ ieškinį atsakovams L. S., G. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Medienos profesionalai“ dėl baudos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir uždraudimo atlikti veiksmus ir atsakovų L. S. bei G. L. priešieškinį dėl susitarimų neatskleisti komercines paslaptis pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viking Industrier“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. S. 100 000 Lt baudą, iš atsakovo G. L. 100 000 Lt baudą, solidariai iš atsakovų L. S., G. L. ir UAB „Medienos profesionalai“ 454 388,48 Lt negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, uždrausti atsakovei UAB „Medienos profesionalai“ savo veikloje naudoti UAB „Medienos profesionalai“ produktų katalogą, produktų brėžinius bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1142-440/2014 areštavo atsakovui L. S. nuosavybės teise priklausantį 251 462,82 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, leisdamas šiuo turtu naudotis, bet uždrausdamas jį perleisti kitiems asmenims, o turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą – atsakovo L. S. pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, iš areštuotų lėšų leisdamas atsiskaityti su ieškove; taip pat areštavo atsakovui G. L. nuosavybės teise priklausantį 251 462,82 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, leisdamas šiuo turtu naudotis, bet uždrausdamas jį perleisti kitiems asmenims, o turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą – atsakovo G. L. pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, iš areštuotų lėšų leisdamas atsiskaityti su ieškove; bei atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ nuosavybės teise priklausantį 151 462,84 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, leisdamas šiuo turtu naudotis, bet uždrausdamas jį perleisti kitiems asmenims, o turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą – atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ pinigines lėšas, leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove.2015 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-506-440/2015 Šiaulių apygardos teismas pakeitė 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui L. S. nuosavybės teise priklausantį 186 079,78 Eur vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, leisdamas šiuo turtu naudotis, bet uždrausdamas jį perleisti kitiems asmenims, o turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą nustatė areštuoti L. S. pinigines lėšas, iš areštuotų lėšų leisdamas atsiskaityti su ieškove; areštavo atsakovui G. L. nuosavybės teise priklausantį 186 079,78 Eur vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, leisdamas šiuo turtu naudotis, bet uždrausdamas jį perleisti kitiems asmenims, o turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą – atsakovo G. L. pinigines lėšas, iš areštuotų lėšų leisdamas atsiskaityti su ieškove; bei areštavo atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ nuosavybės teise priklausantį 157 117,78 Eur vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, leisdamas šiuo turtu naudotis, bet uždrausdamas jį perleisti kitiems asmenims, o turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą – UAB „Medienos profesionalai“ pinigines lėšas, leisdamas išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove.Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovės UAB „Viking Industrier“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei solidariai iš L. S., G. L. ir UAB „Medienos profesionalai“ 235 676,67 Eur žalos atlyginimo, o kitą dalį ieškinio bei atsakovų priešieškinį atmetė, priteisdamas ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 3 515 Eur žyminio mokesčio, valstybei 10,79 Eur pašto išlaidų.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Šiaulių apygardos teisme 2017 m. sausio 19 d. gautas atsakovų L. S., G. L. ir UAB ,,Medienos profesionalai“ prašymas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. liepos 23 d. nutartimis atsakovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. UAB ,,Medienos profesionalai“ veikla išliko pelninga, įmonės turto pakanka būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Šią dieną yra neįrodytas ir nežinomas ieškovės reikalavimo mastas ir ieškovė nedetalizavo kiekvieno iš atsakovų nepagrįsto praturtėjimo apimties. Ieškovė UAB „Viking Industrier“ atsiliepime į atsakovų prašymą prašė Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad tai, jog UAB „Medienos profesionalai“ padidino savo darbuotojų skaičių, neįrodo, kad būsimas reikalavimo vykdymas nepasunkės ar pasidarys įmanomas. Nauji darbuotojai sukuria naujus įsipareigojimus bei papildomą atsakomybę darbdaviui. Ieškovė pažymėjo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, nustatė, jog egzistuoja tikimybė, jog ieškovei bus priimtas palankus sprendimas ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir apeliacinės instancijos teismas tokios tikimybės nepaneigė, nors ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti į pirmosios instancijos teismą. Ieškovė akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, jog realus žalos dydis buvo netinkamai apskaičiuotas, tačiau nenurodė, kad žala yra neįrodyta, ar buvo nustatyta nepagristai. Ieškovės įsitikinimu, tol, kol teismas nenustatė tikslios realiai ieškovei padarytos žalos, neegzistuoja pagrindas naikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar mažinti jų apimtį, nes iki šios dienos nėra aišku, kokio dydžio žala bus priteista ieškovei galutiniu teismo sprendimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovų prašymo netenkino.Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovės argumentu, jog darbuotojų įmonėje padidėjimas neįrodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas reikalavimo vykdymas nepasunkės ar pasidarys įmanomas, nes nauji darbuotojai sukuria naujus įsipareigojimus bei papildomą atsakomybę darbdaviui, darbuotojų reikalavimai tenkinami pirmąja eile, o byloje nėra duomenų, ar atsakovė laiku atsiskaito su darbuotojais.Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikinęs Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą ir perdavęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodė, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, bet pažymėjo, kad tiek atsakovų veiksmų (pilna apimtimi) neteisėtumas, tiek galimai padarytos žalos dydis, tiek atsakovų atsakomybės rūšis nebuvo tinkamai aptarti ir nustatyti teismo sprendime. Teismas konstatavo, kad bylą grąžinus pakartotinai nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, ieškovės ieškinys bus nagrinėjamas visa apimtimi, todėl šioje proceso stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nėra pagrindo preliminariai vertinti ieškinio nepagrįstumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai L. S., G. L. ir UAB „Medienos profesionalai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir atsakovų prašymą išspręsti iš esmės – panaikinti visas atsakovų L. S., G. L. ir UAB „Medienos profesionalai“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas nevertino ir nepagrindė aplinkybių, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas taps neįmanomas ar jo vykdymas pasunkės. Teismas faktą apie darbuotojų skaičiaus padidėjimą vertino atsietai nuo kitų pateiktų įrodymų. 2016 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje fiksuojamas 231 896 Eur grynasis pelnas, o tai yra didesnė suma nei ta, kuri buvo teismo priteista panaikintu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu, taigi net ir viena ši atsakovė, ieškinio tenkinimo atveju, būtų pajėgi atsiskaityti su ieškove. Pagal Credit info duomenis, įmonės būklė priskiriama net 3 rizikingumo klasei („gera būklė“), o bankroto tikimybė per 12 mėn. sudaro vos 0,44 proc. Be to, įmonei areštai taikomi tik šioje byloje. Jokių kitų skolinių įsipareigojimų įmonė neturi.Teismas darbuotojų skaičiaus didėjimą laiko neigiamu įmonės veiklą apibūdinančiu kriterijumi. Tačiau tokia teismo argumentacija prieštarauja net elementariausiai verslo subjektų veikimo logikai ir su tuo susijusiems faktiniams duomenims. Pelningumą lemia įmonės veiklos plėtra, kuri yra neatsiejama nuo darbuotojų skaičiaus didėjimo gamybinio tipo įmonėje, t. y. įmonės, kuri gamina medienos produktus ir juos parduoda, veiklos plėtrai reikia gaminti daugiau, o kad būtų daugiau gaminama, reikia ir daugiau darbuotojų. Todėl, priešingai nei nurodo teismas, darbuotojų skaičiaus didėjimas rodo įmonės veiklos apimties didėjimą, o tai vėlgi mažina skolinių įsipareigojimų neįvykdymo riziką.Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovų elgesį po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Medienos profesionalai“ veikla nebuvo sustabdyta, atsakovai darė viską, kad įmonė veiktų pelningai, plėtė savo veiklą, nebuvo atlikta jokių rizikingų sandorių ar kitų verslo logikai prieštaraujančių veiksmų. Todėl vertinant vien šį laiko atžvilgiu objektyvų veiksnį, teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovai galėtų atlikti kokius nors veiksmus, dėl kurių sumažėtų jų galimybės atsiskaityti su ieškove.Teismas netinkamai atliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimą. Pats teismas pripažįsta, kad iš naujo vertinat ieškinį, reikia vadovautis kitais ieškinio pagrįstumo nustatymo kriterijais, nei tai darė panaikintą sprendimą priėmęs teismas. Priešingu atveju, susidaro teisiškai neleistina situacija, kai apeliacinis teismas pasako, kad ieškinys buvo išnagrinėtas netinkamai, o tai apima ir preliminarų jo vertinimą, taip pat pasakoma, kokie aspektai turi būti papildomai nagrinėjami, tačiau pirmosios instancijos teismas vėl vadovaujasi pirminiu, jau nuginčytu, ieškinio vertinimu. Teismas visiškai neanalizavo, kad tokio pobūdžio bylose privalu individualizuoti kiekvieno atsakovo atsakomybę. Taigi teismas privalėjo preliminariai įvertinti ir reikalavimų pagrįstumą kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje atsakovai yra pateikę priešieškinį, kuris nebuvo pateiktas 2014 m. lapkričio 6 d., priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, atmesdamas atsakovų prašymą, teismas paneigė konstitucinių teisių svarbą ir suteikė pirmenybę ginčitiniems ieškovės komerciniams interesams. Prašymą nagrinėjęs teismas, turėdamas byloje duomenis, kad klientai atsisakė ieškovės paslaugų būtent dėl pačios ieškovės kaltės, į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė.Priimta nutartis pažeidžia šalių lygiateisiškumą ir riboja sąžiningą konkurenciją. Teismas neturi tapti priemone, kurios pagalba būtų susidorojama su konkurentu, tačiau šios bylos atveju pastebima visiškai kitokia situacija. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė neprašo uždrausti atsakovų įmonės veiklos, ieškovės reikalavimas yra piniginis, todėl atsakovams pagrindus, jog tuo atveju, jei bus tenkinamas ieškinys, atsakovai bus ekonomiškai pajėgūs vykdyti sprendimą, teismas negali be pagrįstų motyvų imtis konkurenciją akivaizdžiai ribojančių priemonių, kurios palankios išimtinai ieškovei. Piniginis vienos iš ginčo šalių reikalavimas neturėtų turėti prioriteto kitų valstybės teisinės santvarkos saugomų gėrių atžvilgiu. Atsakovų įmonė, veikdama pelningai, kuria ekonominę pridėtinę vertę Mažeikių mieste, kuriame nedarbas yra vienas didžiausių.Ieškovė UAB „Viking Industrier“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, kurie neva patvirtina, jog UAB „Medienos profesionalai“ neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui, taip pat, kad darbuotojų skaičiaus didėjimas yra stabilus bei Credit info ataskaita apie UAB „Medienos profesionalai“ finansinę būklę, neįrodo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, nes jie nebuvo pateikti kartu su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tokios informacijos neturėjo ir negalėjo vertinti. Be to, ieškinio dalykas yra pinigai, kurie yra lengvai likviduojami ir be didesnių keblumų, atsakovams siekiant išvengti atsakomybės, gali būti perleisti tretiesiems asmenims. Vienu iš ieškinio reikalavimu ieškovė prašo solidariai priteisti padarytą žalą, todėl ieškovė nesutinka su atsakovų skundo dalimi, kurioje akcentuojama tik UAB „Medienos profesionalai“ gera turtinė padėtis, o apie kitų atsakovų turtinę padėtį apskritai nepasisakoma. Be to, didžioji dalis UAB „Medienos profesionalai“ pajamų sugeneruotos nesąžiningai konkuruojant su ieškove, dėl ko ji ir kreipėsi į teismą. Išnagrinėjęs bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovų neteisėtus veiksmus, o apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, kad atsakovai konkuravo nesąžiningai ir veikė neteisėtai. Taigi šioje byloje egzistuoja faktinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.Šioje byloje, pirmosios instancijos teismas, jau kartą prima facie įvertinęs pareikštus reikalavimus, nustatė, kad egzistuoja tikimybė, jog ieškovei bus priimtas palankus sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas tokios tikimybės nepaneigė, nors ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti į pirmosios instancijos teismą. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime iš esmės patvirtino, kad būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovei galimai buvo padaryta žala. Taigi, priešingai nei teigia atsakovai, šioje byloje egzistuojantis faktinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas pasitvirtino ne tik atliekant preliminarų (prima facie) ieškovės reikalavimų įvertinimą, bet ir išnagrinėjus bylą iš esmės pirmos instancijos teisme.Atsakovų teiginys, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė neprašo uždrausti atsakovų įmonės veiklos, o tik prašo atlyginti žalą, yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė pati pasirenka savo civilinių teisių gynimo būdą. Savo ruožtu prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypatingai kai tam yra pagrindas, negali būti laikomas šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimu. Sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar dėl jų panaikinimo yra vertinama ar ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas nepasunkės ar nepasidarys neįmanomas, o neanalizuojama kokį poveikį laikinosios apsaugos priemonės turi valstybės socialiniams-ekonominiams interesams.Kadangi per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį įmonės veikla išliko pelninga, konstatuotina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nes atsakovų įmonės veikla nėra paralyžuota ir gali toliau būti vykdoma. Pačių atsakovų pateikiami įrodymai patvirtina, kad dėl šioje byloje pritaikytų priemonių atsakovai nepatirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie, net ieškinio atmetimo atveju, galėtų būti sunkiai atlyginami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti atsakovams pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymo leidėjas nustato dvi privalomas sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomu. Savo ruožtu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei išnyko viena ar abi pirmiau nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.Nors atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai atliko ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikinęs Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą ir perdavęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nors ir konstatavęs, kad ieškinys nebuvo tinkamai išnagrinėtas, t. y. nebuvo tinkamai aptarti ir nustatyti sprendime atsakovų veiksmų (pilna apimtimi) neteisėtumas, galimai padarytos žalos dydis, atsakovų atsakomybės rūšis, nenurodė, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas, bet, priešingai, pažymėjo, jog neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovų dalyvavimas įsteigiant atsakovę UAB „Medienos profesionalai“ praėjus kelioms dienoms po vieno iš atsakovų darbo santykių pas ieškovę pasibaigimo, o kitam tebedirbant pas ieškovę ir tik vėliau perėjus dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, leidžia pagrįstai preziumuoti, jog naujam juridiniam asmeniui buvo sudarytos galimybės pasinaudoti ieškovės bendrovės konfidencialia informacija, o iš esmės analogiškos veiklos vykdymas, sandorių su buvusiais ieškovės klientais sudarymas leido teismui pagrįstai konstatuoti ir neteisėtus visų atsakovų veiksmus. Taigi priešingai nei savo atskirajame skunde interpretuoja atsakovai, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti, nurodyti motyvai nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimų preliminarų pagrįstumą vertinti priešingai nei pirmosios instancijos teismas buvo įvertinęs, taikydamas atsakovų prašomas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, inter alia, visoms civilinės atsakomybės sąlygoms ir kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu patvirtinti, taip pat žalos dydžiui pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai dėl kiekvieno iš atsakovų atsakomybės individualizavimo tokio pobūdžio bylose būtinumo (tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje akcentavo solidarios atsakomybės taikymo motyvavimo sprendime trūkumą, o ne tokios atsakomybės rūšies negalimumą apskritai), taip pat dėl grynojo negauto pelno įrodinėjimo, priešieškinio ir klientų atsisakymo nuo ieškovės paslaugų priežasčių analizės, atmestini, kaip sudarantys nagrinėjimo iš esmės dalyką, kuris negali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, išnykimą.Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovų L. S. ir G. L. po 28 962 Eur baudą, taip pat solidariai iš atsakovų L. S., G. L. ir UAB „Medienos profesionalai“ – 471 353,34 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Savo reikalavimų dydžio ieškovė nesumažino (kitaip nepakeitė) ir bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir ko faktiškai neginčija patys atsakovai, apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme bus iš naujo nagrinėjamas visa apimtimi.Iš atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ pateikto 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad materialus ilgalaikis atsakovės turtas sudaro tik 84 934 Eur turto vertės, savo ruožtu net 90 proc. viso atsakovės turto sudaro trumpalaikis, paprastai per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas ir didžiąja dalimi itin likvidus (todėl net ir realiai balanso sudarymo metu egzistavęs, pagal savo pobūdį lengvai besikeičiantis), turtas, kuris, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, patvirtina bendrovės pakankami gerą ir pelningą veiklą finansinių dokumentų sudarymo dieną, tačiau nepakankamas išvadai, jog atsakovės padėtis yra tokia užtikrinta ir stabili, jog nebėra jokios tikėtinos grėsmės, kad netaikius apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo šiuo konkrečiu atveju įvykdymas negalėtų būti apsunktinas ar tapti neįmanomu. Savo ruožtu viena iš laikinųjų apsaugos priemonių paskirčių – užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo konkrečiu atveju tikslingumo nepaneigia ir atsakovų nurodoma aplinkybė apie darbuotojų skaičiaus įmonėje augimą ir su tuo susijusį veiklos apimties didėjimą. Veiklos plėtimas reiškia ne tik pajamų, bet paprastai ir atitinkamų įsipareigojimų didėjimą, naujų rizikų, kurios nebūtinai gali pasiteisinti, prisiėmimą, taigi veiklos plėtimo šiuo metu ir darbuotojų skaičiaus didėjimo faktas pats savaime neužtikrina įmonės geros turtinės padėties stabilumo ilgesnėje perspektyvoje ir todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nelaikytinas mažinančiu skolinių įsipareigojimų, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, neįvykdymo riziką. Dėl tos pačios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir atsakovų akcentuojamos aplinkybės apie jų elgesį po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kad jie, net ir pritaikius areštą, nesustabdė įmonės veiklos, ėmėsi veiksmų plėsti veiklą ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovai pateikė duomenis tik apie UAB „Medienos profesionalai“ turtinę padėtį, nors ieškovė reikalavimus reiškia ir kitiems dviem atsakovams, fiziniams asmenims, o ieškinys, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjamas iš naujo visa apimtimi.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia šalių lygiateisiškumą ir riboja sąžiningą konkurenciją. Kaip pagrįstai pastebėjo ieškovė, esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pirmiau šioje nutartyje nurodytoms dviem jų taikymo sąlygoms), jų pritaikymas negali būti laikomas šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimu, nes priešingas aiškinimas apskritai paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybę. Savo ruožtu pačių atsakovų pateikiami duomenys ir dėstomi argumentai apie įmonės veiklos pelningumą, veiklos plėtimą, naujų darbuotojų įdarbinimą, net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pagrindžia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą ir paneigia atsakovų argumentus dėl akivaizdaus konkurencijos pritaikytomis priemonėmis ribojimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal nutarties priėmimo metu buvusias ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo vertintas aplinkybes, todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovų 2017 m. balandžio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikti duomenys apie naujų ieškovės skaičiavimų (įrodymų) pirmosios instancijos teismui byloje pateikimą, nesant duomenų apie patikslinto ieškinio pateikimą bei priėmimą ir (ar) dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą, nesudaro pagrindo kitaip nei nurodyta pirmiau šioje nutartyje vertinti pirmosios instancijos teismo atsisakymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą. Kita vertus, atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis), jų mastą, tuo atveju, jeigu jų tolimesnis taikymas, pasikeitus aplinkybėms, iš esmės apsunkintų atsakovų kitų įsipareigojimų vykdymą, trikdytų, paralyžuotų įmonės veiklą arba nebeatitiktų proporcingumo principo reikalavimų.Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.