Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-49-311/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-09
Bylos Nr.
1-49-311/2013
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00417-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
Ž. P.
Advokatai
Mindaugas Vagonis, Virginijus Kaminskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-49-311/2013Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00417-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.6.4.2.; 1.2.4.8.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Tatjanai Samulevičienei,gynėjui advokato padėjėjui Mindaugui Vagoniui,nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą J. R.,nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui,kaltinamajai Ž. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietė, lietuvė, išsilavinimas aukštasis, ištekėjusi, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji Ž. P. 2012-04-12 apie 8 val. Rasytės gatvėje, prie namo Nr. 48, Kaune, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę J. R., t.y. tyčia sudavė ranka J. R. vieną kartą į galvos sritį, tuo padarydama J. R. galvos sumušimą bei tokiais veiksmais mažametei J. R. sukėlė laikino pobūdžio psichikos sutrikimą – potrauminio streso sutrikimą, kas nukentėjusiajai J. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamoji Ž. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-04-12 apie 8.30 val. per savo buto virtuvės langą pamatė, kad iš laiptinės išėjo kaimynas J. R. kartu su mažamete dukra J. R.. Kaimynas dukrai parodė, kad pastaroji eitų pasiskinti gėlių prie laiptinės esančiame darželyje, o pats nuėjo už namo. Mergaitė skynė gėles. Ž.P. iš pradžių leido jai skinti gėles, bet pamačiusi, kad mergaitė nenusiskins, o nuskins visas esančias gėles, ją sudrausmino, per virtuvės langą pabelsdama į jį ir gestais parodė, kad pakaks skinti ir kad eitų iš darželio. Mergaitė, ją pamačiusi pro virtuvės langą, rankoje laikydama nuskintas gėles nubėgo pas tėvą prie automobilio, iki kurio buvo apie 20-25 metrai. Tačiau tuoj pat pamatė, kad mergaitė grįžta su tėvu atgal į darželį. Matė, kad tėvas liepė skinti toliau gėles ir mergaitė vėl jas skynė. Tai pamačiusi pro virtuvės langą, Ž. P. išėjo į lauką ir mergaitei pasakė „Gal tu baik skinti gėles“. J. R. pasakė, kad jei norės, tai ir skins, tačiau Ž. P. vis prašė, kad neskintų gėlių, sakė kaimynui „vesk tu vaiką į darželį, ir baik tu skinti gėles“. J. R. pasakė: „Dink iš čia, nes užmušiu“ ir mergaitei pirštu parodė, kad skintų gėles. Ji tokį tėvo gestą priėmė kaip pasityčiojimą ir, norėdama baigti visą šitą nemalonų incidentą, vaikui griebė ir ištraukė gėlytes ir jos pabiro ant žemės. Tada ji pajuto smūgį į nosį ir nukrito ant žemės, buvo trumpam praradusi sąmonę. Dar pajuto ir spyrį. Ją mušė J. R.. Atsigavusi pamatė, kad link jos bėga jos brolis, kuris atsistojo į boksininko pozą. J. R. atsitraukė. Po to atėjo kaimynas K. ir išskyrė vyrus. Prieš tai K. buvo nutolęs gal 25 metrų atstumu, ten matomumas blogas, todėl ji mano, kad jis galėjo matyti tik paskutinius momentus arba jis nieko nematė, tik meluoja. Mergaitė tuo momentu stovėjo prie laiptinės ir verkė, nes išsigando muštynių. Ž. P. matė, kad mergaitę nusivedė į namus mama, o J. R. išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir skambino policijai.

Kaltinamoji Ž. P. paaiškino, kad vaiko ji nepalietė nei už rankos, nei ją mušė, nei ją patempė, nei sudavė. Ji prie mergaitės net nebuvo prisilietusi. Minėto incidento metu mergaitei joks kraujas nebėgo. Nors ir ji pati nukentėjo ir buvo sumušta, tačiau kraujo jokio nebuvo. Mergaitė įvykio metu buvo su kepuryte, kuri buvo užrišta jai po smakru. Gėlių darželis yra namo teritorija, šias gėles ji sodino prieš 26 metus. Dalis gėlių auga pačios, o dalį reikia prižiūrėti.. Su mergaitės tėvais nuo seno vyksta konfliktai dėl išpjautų krūmų. Be to, buvo konfliktas prieš 4 metus dėl išneštų baldų. Jos nuomone, kaimynas J. R. yra neprognozuojamas. Jo grasinimai užmušti ir nulėmė jos tokius veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusioji mažametė J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaimynė ją mušė. Nežino kaimynės vardo. Jos veidas kaip jos, plaukų spalva geltona. Mušė ją, nes skynė gėlytes. Ėjo į darželį ir norėjo auklėtojai nuskinti gėlyčių. Ėjo namo, ji atėmė iš rankų gėles, tada ji ją mušė. Ji sudavė jai į veidą (paveikslėlyje rodo į dešinį smilkinį - b.l.40). Sudavė su kumščiu. Dar sudavė į kaktą su ranka. Tada ji ėjo namo ir gėrė vaistus. Kraujas bėgo iš smilkinio. Ji norėjo iš jos paimti gėles ir sudavė. Tada ji nugriuvo. Jai mama sakė, ką reikės kalbėti – kad reikės sakyti, jog ją kaimynė mušė. Jai skaudėjo. Ją tikrai mušė kaimynė, mama taip sakė sakyti. Tokia kaimynė pakvietė savo vyrą. Tas vyras tėčiui įspyrė į pilvą. Ji ėjo namo su tėčiu, gėrė vaistus. Girdėjo, kaip kaimynė šaukė. Ji šaukė savo vyrą, sakė : “ Ateik”. Ji jai šaukė :“ Atiduok tas gėlytes “. Ji bijojo, kai skynė gėles. Bijojo kaimynės. Norėjo nuskinti gėlytes ir išsigando kaimynės. Kai kaimynė sudavė, tėtis mušėsi su kaimynės vyru. Kai parkrito, tėtis nematė, nes mušėsi su vyru. Ji tikrai parkrito. Jai bėgo kraujas. Ją mušė ir bėgo kraujas, policija iškvietė daktarą ir išvežė į polikliniką. Tėtis sakė, kad bėgo kraujas, ji pati matė, kad ant veido bėgo kraujas. Palietė galvą, pažiūrėjo į pirštinę ir verkė. Tai buvo kraujas, raudonos spalvos. Daug nuskynė gėlyčių-žibučių. Jos buvo žalios ir baltos spalvos. Tėtis spyrė, kaimynė ir ji nugriuvo. Jis spyrė jai į koją. Pas gydytoją važiavo su tėčiu. Ji gerai jaučiasi, gerai miega. Blogai bendrauja su kaimyne. Kaimynė jos neatsiprašė. Ankščiau su kaimyne nesipyko (b.l. 37-40)

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą J. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo šeima.

2012-04-12 apie 8 val. jis išvedė savo dukrą J. R., gim. 2008 m., į vaikų darželį. Dukra, pamačiusi prie namo augančias gėles, pasakė, kad nori nusiskinti vieną gėlytę ir nunešti ją auklėtojai. Jis leido jai tai padaryti, o pats nunešė šiukšles į konteinerį. Po kiek laiko atbėgo išsigandusi dukra ir pasakė, kad ją išgąsdino teta, kaip vėliau sužinojo-kaimynė Ž. P.. Su dukra grįžo atgal prie namo, nuėjom toliau nuo Ž. P. langų ir leido dukrai nusiskinti kelias snieguoles. Dukrai pradėjus skinti gėles, Z. P. pradėjo belsti į langą, tačiau jis nekreipė dėmesio, todėl ji išėjo iš laiptinės ir pradėjo ant jų rėkti, kad neskintų gėlių, sakydama „neskink mano gėlių, mesk gėles“. Jis atsakė jai, kad gėlės ne jos ir kad ji nerėktų ant jo vaiko. Dukru išsigandusi užlindo už jo nugaros, o Ž. P. bandė ją sučiupti. Vienu momentu pamatė, kad kaimynė sugriebė dukrai už rankos, kur buvo gėlės, jas traukė, o su kita ranka tyčia trenkė vieną kartą į galvos sritį, t.y. prie ausies į dešinę pusę. Nepamena, ar sudavė kumščiu, ar delnu. Dukra pradėjo dar labiau verkti, matėsi, kad ji jautė fizinį skausmą ir verkė bei drebėjo apie valandą laiko. Tuomet, būdamas susijaudinęs, nesusilaikė ir kaimynei trenkė vieną kartą ranka ir vieną kartą spyrė, kur pataikė neprisimena, nes buvo supykęs ir susijaudinęs dėl savo vaiko. Benešdamas dukrą jis išgirdo, kad iš laiptinės atbėga kažkas koliodamasis. Jis pastatė mergaitę, nes pamatė, kad atbėga kaltinamosios Ž. P. brolis. Jie susikibo. Po kiek laiko juos išskyrė, apramino. Tada atėjo J. R. žmona, kuri išsivedė mergaitę, o jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Dukra su greitąja med. pagalba buvo nuvežta į klinikas. Ji buvo apžiūrėta ir išleista gydytis į namus. Buvo nuvykę pas teismo med. ekspertus su dukra, pas šeimos gydytoją nesikreipė. Dukra po šio įvykio dar vis išsigandusi, jai pablogėjo sveikata ir miegas. Ji pasidarė irzli, šlapinosi į lovą. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad niekas tų gėlių neprižiūri ir nerami. Jie su žmona rūpindavosi žole, nuolat pjaudavo, genėdavo šakas. Niekada nebuvo matęs, kad Ž. P. ar Parašonka būtų pjovęs žolę. Jie žolę pjovė ir prie kaimynės lango. Be to, paaiškino, kad dukrai neliepė nurodyti, kas ją sumušė, jai tik paaiškino, kad reikės papasakoti kaip ją sumušė kaimynė. Jai po įvykio nebėgo kraujas iš nosies. Taip jai neliepė sakyti. Tai jos fantazija.

Liudytoja L. R. parodė, kad 2012-04-12 apie 8 val. vyras su mažamete dukra J. išėjo į darželį. Pamatė, kad dukra paliko namuose savo žaisliuką. Ji išėjo į balkoną, kad paduoti. Matė, kad vyras J. R. nunešęs prie konteinerio šiukšles, o dukra Justė verkianti bėga link jo. Matė, kad vyras paėmė dukrai už rankytės ir grįžo atgal link laiptinės. Ji tuo momentu išėjo iš balkono ir nuėjo prie virtuvės lango. Priėjusi prie lango matė, kad stovi dukra Justė su vyru prie gyvatvorės, prie ten pievoje išdygusių gėlyčių. Žodžių ji negirdėjo, bet matėsi, kad vyras su Ž. P. ginčijasi, Ž. P. į kiemą buvo išbėgusi su chalatu. Tuo metu matė, kad Justė stovi už vyro ir slėpėsi. Ar ji turėjo rankose gėlyčių, ar ne nepastebėjo, nes buvo susijaudinusi. Po to pamatė, kad kaimynė Ž. P. pradėjo eiti link Justės. Pamatė, kad ji dukrai griebė už rankytės ir sudavė jai ranka vieną kartą į galvos sritį. Dukra nuo smūgio ant žemės nenukrito. Kadangi pradėjo verkti mažasis vaikas, tai ji nuėjo į kambarį. Kas vyko toliau, ji nematė. Po kiek laiko grįžo verkianti dukra su vyru į namus ir dukra pasakė „mane teta mušė“. Dukra buvo šoke, labai verkė, visa drebėjo. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Po to policijos pareigūnai iškvietė dukrai greitąją pagalbą. Justė medikams sakė, kad teta liepė atiduoti gėlytes ir ją mušė per galvą. Dukra buvo apžiūrėta klinikose vaikų priėmime ir išleista į namus. Pas teismo med. ekspertus su dukra nuvykę buvo, pas šeimos gydytoją nesikreipė. Dukra po šio įvykio dar vis išsigandusi, jai pablogėjo sveikata, sutrikęs miegas. Su kaimyne tarpusavio santykiai nėra geri. Prieš kelis metus laiko su ja teko konfliktuoti dėl to, kad ji laiko prie laiptinės išnešusi kelis mėnesius savo baldus. Tuomet jos paprašius, kad baldus įsineštų, ji jai trenkė ranka per galvą, ji tuo metu dar laukėsi kūdikio. Tada buvo iškviesti policijos pareigūnai. Dar minėta pilietė ankščiau yra pasakiusi, kad ji padarys taip, kad jie čia negyvens. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja papildomai parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra, kaltinamoji – kaimynė. Po įvykio kreipėsi į psichologą, šeimos gydytoją, nes mergaitė pradėjo dažnai šlapintis naktim, klykdavo naktį. Po dviejų mėnesių po įvykio kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris pasakė, kad visa tai minėto įvykio pasėkoje ir nusiuntė pas psichologą. Ji dukrai sakė, kad reikės papasakoti kaip skynė gėlytes. Teisėja klausė, ar mergaitę mušė teta, ar jai taip liepė sakyti mama. Ji atsakė „Taip“. Kraujas dukrai nebėgo. Į teismo medikus kreipėsi tą pačią dieną.

Liudytoja I. L. parodė, kad 2012-04-12 apie 8 val. ji priėjo prie virtuvės lango ir pamatė kaimyną iš 1-mo buto su savo dukrele, jos vardo neprisimena, o šalia jų stovėjo ir rankomis „dirigavo“ kaimynė Ž. P.. Žinodama, kad Ž. P. yra konfliktinis žmogus ir viską daro sąmoningai, ir nori visuomet pakenkti žmogui, ji ją stebėjo, žiūrėjo toliau pro langą kas vyks. Matė, kad Ž. iš mergaitės rankų išplėšė snieguoles, kurios buvo jau praktiškai nužydėję. Jai vaizdą į mergaitę buvo užstojęs tėvas. Šone iš dešinės stovėjo Ž.. Ji matė, kad mergaitės tėvas iš inercijos Ž. sudavė smūgį ir ji nukrito. Tuomet išbėgo Ž. brolis L. J., kuris buvo basas ir tik su glaudėmis, ir pradėjo mušti mergaitės tėvą. Tuo metu mergaitė stovėjo ir klykė. Ar Ž. sudavė kur nors mergaitei, ji nepastebėjo, nes visą vaizdą buvo užstojęs mergaitės tėvas. Ji mano, kad kada Ž. traukė iš mergaitės rankų snieguoles ji galėjo užgauti mergaitę, nes jos tas judesys buvo labai agresyvus. Ž. vis matė, kad eidavo link mergaitės. Po to matė, kad atvyko policijos pareigūnai ir greitoji med. pagalba. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja papildomai nurodė, kad gyvena trečiame aukšte ir pro virtuvės langą matė konfliktą. Matė, kad mergaitė norėjo pasiskinti gėlių, tačiau kaltinamoji buvo nedraugiškai nusiteikusi – ji išplėšė iš mergaitės rankų gėles, kurios išbyrėjo ant žemės. Jokių žodžių negirdėjo, tačiau iš kaltinamosios veiksmų suprato, kad ji pyksta. Liudytoja nurodė, kad su kaltinamosios agresyviais veiksmais jau yra ir pati susidūrusi. Pievelę, kurioje buvo įvykis, ji prižiūri, ten valdiška žemė. Kiek žino, mergaitė ir šiai dienai bijo pareiti namo. Jokių draugystės santykių nepalaiko nei su kaltinamąja, nei su nukentėjusiaisiais.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2012 m. balandžio mėn., dienos neprisimena, apie 8 ar 8.30 val. jis buvo kieme prie savo automobilio ir valė langus. Matė, kad prie savo automobilio atėjo kaimynas iš 1-mo buto, o iš laiptinės atbėgo jo mažametė dukra. Po to pamatė, kad iš namo laiptinės išbėgo kaimynė Ž. P.. Ji pribėgo prie mergaitės, kuri tuo metu buvo prie namo esančioje pievelėje, tiesiai po Ž. langais. Mergaitės tėvas tuo metu buvo prie savo automobilio. Išgirdo, kad Ž. garsiai pradėjo rėkti, ką ji konkrečiai sakė neprisimena. Pamatė, kad Ž. atbula ranka mergaitei trenkė vieną kartą, kur pataikė - nepastebėjo, bet mergaitė pradėjo iškarto verkti. Mergaitė verkdama ir rankoje laikydama gėlytes pribėgo prie savo tėvo. Mergaitė liko prie automobilio, o tėvas nubėgo prie Ž., kaip liudytojas suprato, aiškintis aplinkybių. Kas tarp jų vyko toliau, jis nematė, nes valė langus. Netrukus atsisukęs pamatė atbėgantį iš laiptinės Ž. brolį, jo anketinių duomenų nežino, kuris buvo su apatiniais drabužiais ir pribėgęs prie mergaitės tėvo jį pradėjo mušti. Liudytojas nurodė, kad jis pribėgo prie jų ir pradėjo skirti bei drausminti. Mergaitė buvo labai išsigandusi, ji garsiai verkė. Mergaitės tėvas skambino, kaip suprato policijai, o jis išvažiavo į darbą, nes konfliktas buvo nurimęs. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas papildomai parodė, kad nematė, kad kaimynė būtų sudavusi mergaitei smūgį, tačiau pastarosios judesys buvo panašus į smūgį, po ko mergaitė pradėjo garsiai verkti ir pribėgo prie tėvo. Mano, kad kaltinamoji pataikė mergaitei. Nuo įvykio vietos buvo apie 4-4,5 m. atstumu. Viską gerai matė, nes medžiai buvo be lapų. Nurodė, kad namo kaimynai kalba, kad kaltinamoji yra konfliktiška, ji prieštaravo, kai kaimynas atvežė vaikams smėlio į dėžę, pas ją lankosi „bomžai“.

Liudytoja J. G. parodė, kad ji dirba Greitosios pagalbos stoties slaugytoja. 2012-04-12 apie 8.37 val. nuvyko adresu, Rasytės 48-1, Kaune ir apžiūrėjo mažametę J. R., gim. 2008 m. Mergaitės tėvas teigė, kad tos dienos ryte, apie 8.00 val. jis vedė dukrą į darželį. Dukra prie namo nusiskynė gėlyčių, o kaimynė iš 3-čio buto jo dukrai sudavė į galvytę. Mergaitė buvo sudirgusi, išsigandusi. Ji rodė, kad jai skauda dešinį smilkinį. Apžiūrėjus prie mergaitės dešinės akytės matėsi melsvos spalvos kraujosruva. Po apžiūros J. R. buvo nuvežta į klinikų vaikų priėmimo skyrių medikų apžiūrai dėl detalesnio ištyrimo. Dalyvaujant mergaitės apžiūroje buvo mergaitės mama ir tėtis, daugiau medikų apžiūros metu su ja kartu nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja papildomai paaiškino, kad 2012-04-12 ryte gavo iškvietimą, kadangi buvo sumušta mergaitė. Atvykus, mergaitė buvo bute išsigandusi, drebėjo. Jai papasakojo, kad kaimynė mergaitei sudavė į dešinę vaido pusę. Toje vietoje, prie pat akies, dešinio smilkinio srityje, matė melsvos spalvos kraujosruvą, nubrozdinimų veide nesimatė. Mergaitė parodė kurioje vietoje jai skauda, papasakojo, kad su tėčiu ėjo kartu į darželį, kad kaimynė ją užsipuolė.

Liudytojas L. J. parodė, kad 2012 m. ankstyvą pavasarį, mėnesio ir dienos neprisimena, ryte, tikslaus laiko neprisimena, jis pabudo iš miegų nuo triukšmo. Išgirdo, kad sesuo, šioje byloje kaltinamoji Ž. P., sakė, kad neskintų gėlių. Priėjęs prie lango, pamatė, kad prie namo, lauke, jo seserį Ž. P. muša kaimynas iš pirmo buto, jo vardo nei pavardės nežino. Jis tuo metu išbėgo ginti sesers. Mergaitė tuo metu stovėjo šalia savo tėvo. Jis jokio incidento tarp mergaitės ir sesers nematė. Nematė, kad sesuo būtų mušusi mergaitę. Teisminio nagrinėjimo metu L. J. papildomai parodė, kad gėlės, kurias skynė mergaitė, augo sesers, t.y. kaltinamosios žemėje. Nežino, ar ji yra ją išsipirkusi. Kai Ž. P. pribėgo prie mergaitės, mergaitės tėvas buvo šalia. Kaltinamoji traukė mergaitei iš rankų gėlės. Pagarsinus 2012-07-16 Liudytojo apklausos protokolą (1 t., b.l. 47), liudytojas paaiškino, kad apklausdama tyrėja jo neprašė pasakoti apie gėles. Pro langą matė, kaip kaimynas sudavė seseriai. Po smūgio ji gulėjo apie 5 minutes, po ko jis padėjo jai atsistoti. Nematė, kad būtų sudavusi mergaitei.

Ekspertė M. K. parodė, kad mechaninė trauma yra tai, kas labai aiškiai matoma. Paraudimas su patinimu yra sudirginimas, kontaktas į tą vietą. Mergaitė po įvykio buvo apžiūrėta praėjus 4 val. Prieš tai ji buvo apžiūrėta U. J. ten buvo minėtas paraudimas, kuris galėjo atsirasti po sudavimo delnu. Ekspertė nurodė, kad to paties smūgio pasėkoje gali atsirasti ir keli paraudimai. Paraudimas po ausimi galėjo atsirasti ir ne nuo to smūgio. Gali visiškai nesusiformuoti mėlyna kraujosruva, gali susiformuoti ir tuoj pat po kontakto. Kraujosruva nyksta palaipsniui, keisdama spalvą. Išnykimo laikas priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo. Abejoja, ar nuo surištų plaukų gali susidaryti paraudimas prie ausies.

Ekspertės R. D. parodė, kad potrauminio streso sutrikimą mažamečiui vaikui gali sukelti ir pats smurtas ir tai, jei vaikas mato, kaip kiti asmenys mušasi. Potrauminio streso sutrikimas pasireiškia po tam tikro laiko, gali būti ir po kelių mėnesių. Negalima atriboti, kuris įvykis sukėlė mergaitei potrauminio streso sutrikimą, nes įvykis sekė įvykį. Potrauminio streso sutrikimą galima simuliuoti, jei žmogus yra ypatingo intelekto, turi svarbų motyvą. Tokio amžiaus mergaitė taip negalėtų daryti. Ekspertė nurodė, kad ji vertino tai, ką surašė konsultavusi psichiatrė. O gydytoja vertino vaiko būseną kaip nupasakojo artimieji ir kaip pati mergaitė paaiškino. Nustatyti tai, kad vaikas nelinkęs fantazuoti yra psichologo darbas. Ekspertė paaiškino, kad ir ji nematė, kad mergaitė būtų linkusi fantazuoti. Nelaikytina vaiko fantazija, jei vaikas pasakoja, kad jai bėgo kraujas, nors jis nebėgo. Praeinant laikui, vaikas pradeda užmiršti įvykį. Tai būdinga tokio amžiaus vaikams. Jokių psichikos sutrikimų mergaitei ekspertizės metu nenustatė. Pagarsinus 2012-06-20 Nukentėjusiojo apklausos protokolą (1 t., b.l. 37-39), kuriame nurodyta, kad ką apie įvykį pasakoti mergaitei nurodė mama, ekspertė paaiškino, kad šiuos vaiko parodymus galima vertinti taip, kad vaiką prieš apklausą paruošia tėvai. Kiekvienas tėvas skirtingai paruošia vaiką apklausai. Keturių metų vaikui reikia pasakyti, ką jam reikės sakyti.

Iš specialisto išvados Nr. G 928/12 (020) matyti, kad J. R. konstatuotas galvos sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas esant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse (1 t., b.l. 12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad yra nustatyta vieta, kur buvo įvykdyta nusikalstama veika (1 t., b.l. 4-8).

Iš akistatos tarp kaltinamosios Ž. P. ir J. R. matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo ankstesnių duotų parodymų (1 t., b.l. 94-95).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamosios Ž. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d., nes kaltinamoji, veikdamas tiesiogine tyčia, suduodamas ranka smūgį į veidą, sukėlė nukentėjusiajai mažametei J. R. laikino pobūdžio psichikos sutrikimą – potrauminio streso sutrikimą, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios Ž. P. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d., kurios dispozicijoje Ž. P. padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2012-04-12 numatė baudžiamąją atsakomybę tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.

2013-07-02 įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimta nauja LR BK 140 str. redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13, t.y. LR BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o LR BK 140 str. 3 d. numatyta. baudžiamoji atsakomybė tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įstatymų leidėjas baudžiamuosius įstatymus jų galiojimo laiko aspektu skirsto į 3 grupes:

1) įstatymai, apibrėžiantys veikų nusikalstamumą,2) įstatymai, reglamentuojantys asmenų baudžiamumą,

3) įstatymai, darantys įtaką asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, baudžiamajai teisinei padėčiai.

Toks skirstymas pagrįstas LR BK 3 str. nuostatomis. Veikos nusikalstamumą apibrėžiantys įstatymai – tai įstatymai, nustatantys, keičiantys ar naikinantys nusikalstamos veikos sudėties požymius. Priėmus tokius įstatymus veikos gali būti kriminalizuojamos arba dekriminalizuojamos. Asmens baudžiamumą reglamentuojantys įstatymai – tai įstatymai, keičiantys bausmės rūšis arba jų dydžius už padarytą nusikalstamą veiką. Įstatymai, turintys įtakos asmens baudžiamajai teisinei padėčiai, nekeičia veikų nusikalstamumo ar asmens baudžiamumo, bet jie turi įtakos asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimui nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtiniam atleidimui nuo bausmės, teistumo terminui, senaties eigai.

Baudžiamųjų įstatymų taikymo klausimus pasikeitus įstatymui reguliuoja LR BK 3 straipsnis. Jo 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintas pagrindinis LR baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principas. Jis įvardijamas kaip nusikalstamos veikos padarymo laiko principas. Vadovaujantis šiuo principu, neatsižvelgiant į tai, kada nusikalstama veika yra išaiškinta, kada vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, asmens padarytų veikų baudžiamojo teisinio vertinimo pagrindas yra įstatymas, kuris galiojo veikos padarymo metu. LR BK 3 str. 2 d. numatyta nuostata, įtvirtinanti kitą baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principą-įstatymas, naikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitaip palengvinantis asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas veikai, padarytai prieš jam įsigaliojant.

Taip pat galioja bendra taisyklė, kad įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba sunkinantis asmens teisinę padėtį, negali būti taikomas padarytai veikai, jei jis negaliojo nusikalstamos veikos padarymo metu.

Kaip matyti iš LR BK 140 str. 2 d. , galiojusios Ž. P. padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2012-04-12, ir iš LR BK 140 str. 3 d. sankcijos, įsigaliojusios 2013-07-13, įstatymas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką prieš mažametį, bausmės nei sugriežtino, nei sušvelnino, t.y. numatyta bausmė-laisvės atėmimas iki dviejų metų. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybe, teismas yra tos nuomonės, kad kaltinamosios Ž. P. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 140 str. 2 d., taikant 2003-07-04 įstatymo IX-1706 redakciją.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nukentėjusioji mažametė J. R. nurodė, kad iš jos kaimynė norėjo atimti gėlytes ir jai sudavė. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. R. yra konstatuotas galvos sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo gautis nurodomu laiku, aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas esant nukentėjusiajai įvairiose padėtyse (1 t., b.l. 12). Pažymėtina, kad byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta, t.y. joje pateikta išvada niekas nesuabejojo, dėl ko būtų pagrindas šia specialisto išvada nesiremti, grindžiant Ž. P. kaltę. Teismo medicinos specialistas išvadoje nurodė, jog minėti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtino ir liudytojai J. R. ir L. R., kurie nurodė matę, kaip Ž. P. vieną kartą sudavė smūgį mažametei J. R.. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po įvykio dėl patirto sužalojimo buvo kreiptasi medicininės pagalbos į medikus. Tai patvirtina ne tik teismo specialisto išvadoje esantys įrašai iš medicininių dokumentų, bet ir liudytojų parodymai. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė R. D. nurodė, kad potrauminio streso sutrikimo tokio amžiaus mergaitė negali simuliuoti, ji nėra linkusi fantazuoti. Tai, kad mažametė apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai mama liepė sakyti, kad ją sumušė kaimynė, ekspertė nurodė vertinti taip, kad kiekvieno vaiko tėvas skirtingai paruošia vaiką apklausai, o 4 metų vaikui reikia pasakyti, ką jam reikės sakyti. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad J. R. protinio išsivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai atitinka jos amžių; jai nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą. Atsižvelgiant į tai, J. R. galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Atsižvelgiant į tiriamosios amžių, laiką, kuris praeina po byloje nagrinėjamo įvykio, ilgainiui jai bus vis sunkiau atgaminti tikslias įvykių detales, ji gali jas painioti tarpusavyje ar su kitų įvykių aplinkybėmis. Negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį jos duodamiems parodymams (2 t., b.l. 19-22). Be to, iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad iš karto po įvykio apžiūrėta mažametė J. R. skundėsi, kad jai „skauda galvytę“ (1 t., b.l. 20-21). Jai galvos srityje nustatyta melsvos spalvos poodinė kraujosruva. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad J. R., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti jų reikšmės. Nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad J. R. įtariamos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu tiriamosios emocinėje būsenoje pokyčiai, sąlygoti byloje nagrinėjamų įvykių, nėra stebimi, psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama (2 t., b.l. 19-22). Esant aukščiau išdėstytam, teismas konstatuoja, kad J. R. suprato dėl ko jai „skauda galvytę“, kokio įvykio pasėkoje jai tas skausmas atsirado. Dėl to abejoti nukentėjusiosios mažametės parodymais teismui nėra pagrindo. Be to, ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai schemoje nurodė, į kurią vietą jai kaltinamoji Ž. P. pataikė (1 t., b.l. 40).

Taip pat iš prie bylos pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog nukentėjusiosios mažametės J. R. tėvas J. R. jau 2013-04-13 kreipėsi į policiją prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo mažametės dukters sužalojimo. Pažymėtina, kad jis tiek kreipdamasis su pareiškimu į Kauno apskrities VPK (1 t., b.l. 1), tiek apklausiant jį liudytoju (1 t., b.l. 22), tiek akistatos su kaltinamąja Ž. P. metu, laikydamasis savo parodymų, tvirtino, kad kaltinamoji Ž. P. sudavė jo mažametei dukrai. (1 t., b.l. 94-95). Iš esmės tokius parodymus jis pateikė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismas kaltinamosios parodymus, kad mažametei J. R. smūgio ji nesudavė, tik bandė atimti gėles, vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji Ž. P. deklaravo savitą įvykio aplinkybių versiją – neneigė, kad norėdama sudrausminti, įvykio metu atėmė iš mažametės nukentėjusiosios gėles, tačiau nepripažino jai inkriminuojamu konkrečių aplinkybių, kad bandydama atimti iš mergaitės gėles, ji sudavė jai į dešiniąją veido pusę, taip sukeldama mažametei skausmą. Nors kaltinamoji savo kaltę neigia, nurodydama, kad ji jokio smurto mažametės atžvilgiu nenaudojo, šis jos teiginys yra visiškai paneigtas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų bei mažametės nukentėjusiosios J. R. parodymais, kita bylos medžiaga. Netikėti šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Kaltinamoji nepateikė jokių svarių įrodymų, patvirtinančių, kad mažametė nukentėjusioji meluoja. Be to, jau vien kaltinamosios pradiniai grubūs veiksmai mažametės mergaitės atžvilgiu parodo kaltinamosios agresyvų nusiteikimą. Byloje apklausti liudytojai J. R., L. R., A. K., I. L. tik patvirtino faktą, kad Ž. P. yra konfliktiška asmenybė, nuolat konfliktuoja su aplinkiniais. Kritiškai vertintini ir kaltinamosios parodymai, kad mažametė nukentėjusioji J. R. skynė jos užaugintas gėles. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, darytų įvykio dieną (2012-04-12) ir po kurio laiko (2012-08-28) bei jose pažymėtos įvykio vietos, jokio sukurto darželio ten nebuvo, gėlės augo pavieniui, išsibarsčiusios palei gyvatvorę (1 t., b.l. 87).

Teismas, įvertinęs liudytojo L. J. parodymus, kad jis nematė, kad kaltinamoji būtų sudavusi nukentėjusiajai, mano, kad šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes šis liudytojas matė tik dalį konflikto, t.y. tik nuo to momento, kai seseriai sudavė. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal įvykių seką, mergaitei buvo suduota ankščiau.

Nors liudytojo A. K. parodymai byloje dėl pačios įvykio eigos iš dalies nesutampa su kitų apkaustų liudytojų parodymais, tačiau apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad kaltinamosios atliktų veiksmų pobūdis leido suprasti, kad ji sukėlė skausmą nukentėjusiajai mažametei J. R., nes pastaroji pradėjo verkti, nubėgo guostis tėvui.

Teismas mano, kad būtent mažametės nukentėjusiosios, liudytojų parodymai atspindi tikrąsias įvykio aplinkybes ir patvirtina realų faktą – kaltinamosios panaudotą fizinį skausmą prieš mažametę, sukėlusį pastarajai fizinį skausmą. Kaltinamosios Ž. P. veiksmuose nustatytos visos nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d., objektyvios aplinkybės, kurios atskleidžia ir kaltinamosios subjektyviosios pusės požymius – veikimą tyčia, nes fizinio smurto naudojimas prieš mažametį įmanomas tik atliekant tikslinius tyčinius veiksmus. Teismas pabrėžia, kad kaltinamosios teiginiai, kad ji fizinio skausmo nukentėjusiajai nesukėlė, yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški. Kiekvienam elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui nekiltų abejonių, kad smurtinis fizinis poveikis į žmogaus, ypač mažamečio, kūną sukelia negatyvius išgyvenimus ir pojūčius, taip pat ir fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymus, kad mama sakė sakyti, kad kaimynė ją sumušė, teismas vertina kaip mamos paaiškinimą mergaitei dėl ko ji bus apklausiama ir apie ką jai reikės kalbėti, ko jos klaus.

Taigi, esant šių aplinkybių visumai, netikėti mažametės nukentėjusiosios parodymais apie jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus, kurie pasitvirtino mažametės nukentėjusiosios J. R., nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą, liudytojų parodymais, specialisto išvada, ekspertizių aktų išvada, ekspertizę atlikusių eksperčių paaiškinimais teisme bei medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nėra jokio pagrindo.

Kaltinamoji Ž. P. kalta ir baustina.

Kaltinamosios Ž. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajai Ž. P. skirtina bausmė-laisvės atėmimas LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 įstatymo IX-1706 redakcija) numatytos sankcijos ribose.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis. Kaltinamosios Ž. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltės forma – tiesioginė tyčia, į tai, kad neteista (1 t., b.l. 58-59), administracine tvarka bausta (1 t., b.l. 60), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruota (1 t., b.l. 62), Priklausomybės ligų centre neužregistruota (1 t., b.l. 64), dirbanti (1 t., b.l. 65).

Įvertinęs visas šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (LR BK 55 str.), o LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis - laisvės atėmimas, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti Ž. P. skyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kadangi Ž. P. yra dirbanti, pirmą kartą padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, užimtumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 41 str.), todėl bausmės vykdymas jai atidėtinas (LR BK 75 str.), paskiriant įpareigojimą, kuris, teismo nuomone, darys jos elgesiui teigiamą įtaką.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas J. R. pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės ir 10000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog kaltinamoji mušdama sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu J. R. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Pati nukentėjusioji nurodė, kad bijo „kaimynės ir adatų“. Anot nukentėjusiosios tėvų, mergaitė po įvykio pasidarė labiau irzli, pradėjo dažniau šlapintis į lovą, naktimis prabusti ir klykti. Taigi, akivaizdu, kad dėl Ž. P. nusikalstamų veiksmų mažametė nukentėjusioji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes, t.y. neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios Ž. P. atliktų nusikalstamų veiksmų mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu pobūdį bei šiais veiksmais sukeltas pasekmes, kurios, kaip matyti iš mažametės nukentėjusiosios atstovo J. R. parodymų, jaučiamos iki šiol, siekdamas nukentėjusiosios ir kaltinamosios interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, bei vadovaudamasis teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį, civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį iki 1000 litų.

Be to, iš kaltinamosios priteistina 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo už patirtas išlaidas teisinei pagalbai (1 t., b.l. 124).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 įstatymo IX-1706 redakcija) ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiosios J. R. įstatyminiam atstovui J. R. turtinę žalą.

Priteisti iš Ž. P. 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės ir 1000 (vieną tūkstantį) Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusios įstatyminiam atstovui J. R..

Kardomąją priemonę–rašytinį įpareigojimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas