Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-687-185-2011-59

Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00337-2010-2

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2011 m. rugpjūčio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. Č. ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir nubaustas:

pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. ir 2 p. nustatyta bausmių subendrinimo tvarka, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. Č. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, išžagino ir seksualiai prievartavo žmogų bei neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent: 2010 m. rugpjūčio 23 d., apie 3.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) . prieš S. J. valią per duris įsibrovė į S. J. gyvenamąjį namą, kur sumušęs S. J. sugyventinį A. Ž. ir išvaręs jį lauk, parvertė nukentėjusiąją S. J. ant lovos, suėmęs už rankų ir taip neleisdamas jai išsilaisvinti bei grasindamas pasmaugti jei ji šauks lytiškai santykiavo su S. J. prieš jos valią vaginaliniu būdu, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką suėmęs S. J. už plaukų ir neleisdamas pabėgti tenkino savo lytinę aistrą su S. J. analiniu ir oraliniu būdu, o iš kart po to vėl lytiškai santykiavo su S. J. prieš jos valią vaginaliniu būdu.

Prokuroras sutinka su paskirtos bausmės rūšimi, tačiau nurodo, kad savo dydžiu ji yra aiškiai per švelni, neatitinka BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties, nuteistojo asmenybės, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio. Teismas, nors ir nurodė, kad atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas bylos aplinkybes, tačiau įvertino jas netinkamai. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis T. Č. charakterizuojamas neigiamai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo įvykdytos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. yra sunkūs tyčiniai nusikaltimai, o veika, numatyta BK 165 str. l d., nesunkus tyčinis nusikaltimas ( BK 11 str.). Nusikalstamas veikas T. Č. padarė būdamas teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, todėl jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Pasvalio rajono apylinkės teismas neįvertino, kad T. Č. teisiamas jau trečią kartą už smurtinius nusikaltimus, o paskutinį kartą 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 149 str. 1 d.. 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad panaudojant išžaginimo metu smurtą, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2010 m. vasario 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paleistas lygtinai prieš terminą (BVK 157 str.) , tačiau po 6 mėnesių, nepraėjus bausmės pasibaigimo terminui, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką - naktį įsibrovęs į svetimą gyvenamąjį namą ir pavartodamas smurtą prieš name buvusį A. Ž., išvarė jį iš namų ir išžagino bei seksualiai prievartavo jam nepažįstamą moterį. Prokuroras teigia, jog teismas T. Č. paskirdamas bausmes už veikas, numatytas BK 149, 150 straipsniuose, kurios savo dydžiu yra artimos sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, praktiškai visai nevertino šios asmenybės pavojingumo visuomenei, brutalumą, „maniakišką" jų pobūdį, praėjusį palyginti trumpą laikotarpį nuo momento, kai jis išleistas į laisvę. Dėl minėtų aplinkybių T. Č. turėtų būti skirtina artima maksimaliai laisvės atėmimo bausmei už nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 ir 150 straipsniuose, padarymą.

Prokuroro manymu, šios bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės sąlygoja griežtesnės bausmės T. Č. paskyrimą. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys - remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijos ribų bei turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, skiriant bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui, svarbu atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika šiurkščiai pažeidžia kitų žmonių teises ir laisves, svarbiausias teisės ginamas vertybes, dėl to ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti bei ginti baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis priemonėmis. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad BK 149, 150 straipsniuose numatytais nusikaltimais pažeidžiamos vienos iš svarbiausių žmogaus teisių ir laisvių - žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas.

Prokuroras nurodo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas neįvertino nuteistojo T. Č. kaip asmens - recidyvisto, pavojingumo visuomenei ir bendrindamas bausmes BK 64 str. tvarka su neatlikta bausme pagal 2007 m. kovo 8 d. nuosprendį, pridėdamas neatliktos bausmės tik 4 mėnesius laisvės atėmimo. Todėl nuosprendis keistinas ir šioje dalyje, paskiriant T. Č. atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal 2007 m. kovo 8 d. nuosprendį.

Įvertinus minėtas aplinkybes, prokuroras daro išvadą, kad nuteistajam T. Č. teismo skirta bausmė neatitinka nuteistojo asmenybės, atliktų veiksmų agresyvumo, intensyvumo, BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties, nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, bei savo dydžiu yra aiškiai per švelni.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti. Prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Č. apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 165 str. 1 d., kategoriškai neigia, tačiau išteisinti neprašo – prašo švelninti paskirtą bausmę.

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtų įrodymų visetą, pateikė įrodymais pagrįstas ir logiškas išvadas dėl nuteistojo T. Č. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 165 str. 1 d. Apeliaciniame skunde pateikti nuteistojo T. Č. argumentai, kad su nukentėjusiąja ir jos sugyventiniu girtavo jos sodyboje, tačiau jos „neprievartavo“, taip pat nemušė ir jos sugyventinio, atmestini byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji viso proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. S. J. ir T. Č. iki jo padaryto nusikaltimo pažįstami nebuvo, taigi atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji jį apšnekėjo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų J. B., A. B., A. P., G. K. ir kt. liudytojų nuoseklūs bei sutampantys parodymai, o taip pat specialisto išvada, kurios 2 punkte nurodyta, kad, atlikus DNR tyrimą, tampone su burnos turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens haplotipas, kuris sutampa su T. Č. haplotipu su mažesne, nei 99,99% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją nesusijusių asmenų (1 t., b.l. 45-46). Taigi, T. Č. parodymai paneigti patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nuteistojo versiją, kad jis S. J. nežagino ir seksualiai neprievartavo, vertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis pripažino žaginęs nukentėjusiąją, tačiau neigė ją prievartavęs, o taip pat neigė nusikaltimo vietą, tvirtindamas, jog lytiniai santykiai buvo atliekami lauke. T. Č. argumentai dėl prievartavimo bei nusikaltimo vietos taip pat paneigti minėtais įrodymais.

Ir prokuroras, ir nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme. Nuteistasis teigia, kad paskirta bausmė per griežta, todėl prašo švelninti. Prokuroro manymu, teismas paskyrė per švelnias bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. (su bausme, skirta pagal BK 165 str. 1 d., prokuroras sutinka), nepakankamai individualizuota ir galutinė subendrinta bausmė. Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko asmenybės tinkamas įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač didelį dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

T. Č. tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 165 str. 1 d., padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčines nusikalstamas veikas. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Atsižvelgus į T. Č. padidintą pavojingumą visuomenei, teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str. 1 d.).

Kolegija sutinka su prokuroro pozicija, kad bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., yra aiškiai per švelnios. Nustatant bausmės dydį, įstatymas įpareigoja skaičiuoti nuo jos vidurkio, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybes (BK 61 str. 2 d.). T. Č. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tyčinė nusikalstama veika, numatyta BK 165 str. 1 d. priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (11 straipsnio 3 dalis). Vertinant nusikaltimų pobūdį, atkreiptinas dėmesys į jų brutalumą – naktį įsibrovęs į svetimą gyvenamąjį namą ir pavartodamas smurtą prieš name buvusį A. Ž., išvarė jį iš namų ir išžagino bei seksualiai prievartavo jam nepažįstamą moterį. Baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 9 p.). T. Č. praeityje du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, trečią kartą teisiamas už smurtinius nusikaltimus, kuriuos padarė lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutiniu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d. paskirta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos tikslai nebuvo pasiekti. Todėl už naujo tame pačiame straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą lygtinio paleidimo metu paskirta dar švelnesnė – 4 metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Atsižvelgus į tai, kad byloje yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o taip pat į kitas paminėtas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, už nusikalstamas veikas pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu švelnesnės, nei sankcijose nustatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, kolegijos nuomone, neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatų (BK 61 str.). Aiškiai per švelniomis bausmėmis nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai, todėl bausmės, skirtos pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. griežtintinos. Minėtais motyvais atmestinas nuteistojo T. Č. skundas švelninti bausmes.

Kaip ir nurodyta pirmos instancijos nuosprendyje, T. Č. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 1d. ir 150 str. 1d. yra ideali nusikalstamų veikų sudėtis. Nusikalstama veika, numatyta BK 165 str. 1d. labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriama skirtingai nusikalstamų veikų kategorijai. Taigi, sugriežtintos bausmės pagal BK 149 str. 1d. ir 150 str. 1d. ir bausmė skirta pagal BK 165 str. 1d., bendrintinos apėmimo būdu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. 2d. ir 5d. 1p. ir 2p. Ši bausmė bendrintina su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kurios dydis individualizuotinas įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas minėtas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d., 2 p., 328 str. 2 p.,

NUSPRENDŽIA:

Nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

nuteistajam T. Č. skirtas laisvės atėmimo bausmes griežtinti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. iki 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos BK150 str. 1 d. iki 5 (penkerių) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. 2d. ir 5d. 1p. ir 2p., bausmes, skirtas pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1d., 3d. nustatyta bausmių subendrinimo tvarka, dalinio bausmių sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu T. Č. paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir nustatyti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 5 (penkeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.