Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai S. S., jos gynėjui advokatui V. A.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) koordinatore, gyvenanti (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteista

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 20.00 val. vairuodama automobilį „BMW 118D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 24 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, važiavo ir partrenkė iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją L. S. V., padarydama jai sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Pripažįstant asmenį kaltu pagal baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamosios S. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamosios vyro T. S. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą. T. S. parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona, jie 20 metų santuokoje. Po įvykio jam paskambino vaikai, važiavę kartu su žmona. Jis nuvyko į įvykio vietą. Žmonai buvo šokas, ji sakė, kad įvykio metu jai labai švietė į akis saulė, nepamatė pėsčiosios. Ji yra atsitrenkusi į kitą automobilį, nubraukusi šoną. Jis daro įtaką savo žmonai, jie kasdien bendrauja, prašo atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jį laiduotoju. Žmonos atlyginimas apie 1000 Eur, jis gauna apie 1900 Eur atlyginimą. Jei reikės, sumokės užstatą. Žmona labai pergyvena dėl šio įvykio. Iš karto po įvykio labai verkė, bijojo važinėti automobiliu. Šiuo metu žmona vairuoja.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji S. S. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis) padarė būdama neteista (b. l. 71), pakaltinama, dirbantis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. S. turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 72).

S. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamojo S. S. vyras T. S. yra tinkamas būti laiduotoju. Jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas (b. l. 178), turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 165). Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, T. S. galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius pažeidimus, todėl tai nevertintina kaip aplinkybė, dėl ko jis būtų laikomas nepatikimu, neautoritetingu žmonai ir negalėtų būti laiduotoju.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. S. su žmona S. S. sutaria gerai, dažnai bendrauja, gali daryti jai teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad T. S. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo žmonai ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant T. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą 1 metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato sutuoktinio T. S. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys nepareikštas. 2023 m. vasario 23 d. AB „Lietuvos draudimas“ pažymoje dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo L. S. V., jai yra apskaičiuota 9493,67 eurų draudimo išmoka patirtai žalai atlyginti: 175,67 eurų gydymo išlaidoms kompensuoti, 558 eurų turtinei žalai atlyginti už sugadintus daiktus/rūbus, 8760 eurų neturtinei (moralinei) žalai atlyginti (12 MMA dydžio, kur MMA, kur MMA – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, 2022 m. lygi 730 eurų) (b. l. 102). Iš AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo matyti, kad 2023 m. kovo 28 d. nukentėjusiajai išmokėjo 18733,67 Eur draudimo išmoką patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 166).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji ir jos atstovas prašo priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiosios turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylinėjimosi išlaidas sudaro 1210 Eur suma (b. l. 158–160).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios L. S. V. patirtos išlaidos už advokato O. Š. suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – PVM sąskaita faktūra, kasos pajamų orderiu, atskaita, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji už atstovavimą procese advokatui sumokėjo 1210 eurų.

BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, nagrinėjimo teisme trukmę, teismas konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip per didelės.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas O. Š. nukentėjusiąją atstovavo ikiteisminiame tyrime ir teisme. Byla vertintina kaip nedidelės apimties (1 tomas), nesudėtinga (kaltinamoji ikiteisminiame tyrime ir teisme kaltę pripažino), byloje nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys. Byla išnagrinėta per trečią teismo posėdį (pirmasis buvo atidėtas dėl advokato užimtumo).

Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovavimas ikiteisminiame tyrime ir teisme), proceso teisme trukmę, sudėtingumą (byla 1 tomo, gauta teisme 2023 m. balandžio 4 d.), kaltinamoji savo kaltę pripažino, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, sprendžiamas kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas, išnagrinėta per tris teisiamuosius posėdžius), kaltinamosios turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma, kurią prašoma priteisti iš kaltinamosios mažintina iki 900 Eur, kuri būtų proporcinga atliktų darbų apimčiai, todėl iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 900 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiu įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: užtrauktuko galvutė, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

S. S. perduoti laiduotojo T. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę: 10 (dešimties) MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka turi būti sumokėta: Sąskaitos Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390, Gavėjas: LR teisingumo ministerija, Juridinio asmens kodas: 188604955, Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nukentėjusiosios L. S. V. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš S. S. nukentėjusiajai L. S. V. priteisti 900 Eur (devynis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: užtrauktuko galvutę sunaikinti.

Išaiškinti S. S., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui T. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.