- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- AS-146-517-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00495-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų
- Trečiasis asmuo
- J. T.
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų žemėtvarkos skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. T. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotu 2012 m. gegužės 28 d. patikslintu skundu (I t., b. l. 134-146) prašė: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-ž-2793 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 8 d. išvados Nr. 38/7663 naikinimo“; 2) panaikinti Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v) „Dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos pripažinimo netekusia galios“; 3) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) „Dėl Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ priedo „Pretendentų, kuriems rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo“ 27 punktą; 4) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. Ž-613-(1.3); 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“; 7) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą ir Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius pagal įstatymu nustatytą kompetenciją per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti 9,01 ha žemės ūkio sklypą valstiečių ūkio 1990 m. gegužės 9 d. paženklintos žemės vietoje Liepiškių k. ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo – parodymo vietoje aktą, parengti nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir A. L. atkurti nuosavybę į M. J., A. sūnaus, žemę. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi (I t., b. l. 193-198):
1) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 panaikinimo paduoti ir šią pareiškėjo 2012 m. gegužės 28 d. patikslinto skundo dalį priimti atsisakė;
2) atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. gegužės 28 d. patikslinto skundo dalį dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) priedo „Pretendentų, kuriems rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo“ 27 punkto ir Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) panaikinimo, kaip paduotą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;
3) atnaujino praleistą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 panaikinimo paduoti ir priėmė 2012 m. gegužės 28 d. patikslinto skundo dalį dėl šio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą ir Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius pagal įstatymu nustatytą kompetenciją per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti 9,01 ha ūkio žemės sklypą valstiečių ūkio 1990 m. gegužės 9 d. paženklintos žemės vietoje Liepiškių k. ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo – parodymo vietoje aktą, parengti nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir A. L. atkurti nuosavybę į M. J., A. sūnaus, žemę.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Pagal ABTĮ 25 straipsnio, 32 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1 dalies nuostatas teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui, teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-8/2006, AS4-455/2006, AS2-437/2006, AS7-301/2006, AS8-249/2006, AS5-132/2006, AS7-100/2005, AS146-149/2011).
Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 ir 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 ir 123 punktus ginčams, kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Iki 2010 m. liepos 1 d. (Žemės reformos įstatymo pakeitimo) tokio pobūdžio ginčai prieš kreipiantis į teismą privalėjo būti išnagrinėti apskričių viršininkų, kurių sprendimai turėjo būti skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai, o nesutinkant su šios institucijos sprendimu, galėjo būti paduodamas skundas teismui. Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas, pasikeitė ir apskundimo tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2-4 dalyse nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalines žemės tarnybos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v) ir Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-ž-2793 apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2010 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 pasisakė ir dėl paminėtų skundžiamų aktų. Pareiškėjas, be kita ko, prašė teismą panaikinti ir šį Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 bei prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl šio administracinio akto. Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas grindė tuo, kad apie paminėtą sprendimą jam tapo žinoma iš Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 12 d. rašto, gavus atsakymą į jo 2010 m. balandžio 12 d. prašymą. Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 pridėjo prie savo 2010 m. gegužės 26 d. skundo Kauno apygardos administraciniam teismui. Nors teismas 2010 m. birželio 4 d. nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau šioje nutartyje nenurodė, kad pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kada šis sprendimas jam buvo įteiktas. Pareiškėjo nuomone, jeigu teismas būtų nurodęs, kad jis privalo skųsti ir 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą, ir skundą būtų priėmęs, jis būtų nepraleidęs skundo padavimo termino. Mano, kad pirmą kartą jis kreipėsi į teismą laiku, nes 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą gavo 2010 m. gegužės 12 d., o į teismą su skundu kreipėsi 2010 m. gegužės 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ panaikinimo turėjo paduoti iki 2010 m. birželio 1 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2012 m. gegužės 28 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs skundo padavimo terminą. Teismas nepripažino pareiškėjo nurodytų termino skundui paduoti praleidimo aplinkybių objektyviomis. Pabrėžė, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, nes ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, be to, turėdamas atstovą – advokatą, privalėjo tinkamai, laikydamasis įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti, todėl teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo apdavimo terminą atmetė ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) priedo „Pretendentų, kuriems rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo“ 27 punkto ir Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) panaikinimo grindė tuo, kad apie minėtą įsakymą jam tapo žinoma 2010 m. sausio pradžioje, o gavo jį 2010 m. liepos 24 d. Pareiškėjas, be kita ko, pažymėjo, kad jis praleido minėto įsakymo apskundimo terminą dėl netinkamų administravimo subjektų veiksmų, t. y. administracinių procedūrų vilkinimo, klaidingos ar neišsamios informacijos teikimo, teisių neišaiškinimo ir kitų pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties, kuria skundo dalį dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) priedo „Pretendentų, kuriems rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo“ 27 punkto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) priedo „Pretendentų, kuriems rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo“ 27 punkto panaikinimo 2011 m. birželio 23 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrių, kuris pareiškėjui 2011 m. liepos 22 d. pateikė atsakymą Nr. 4SS-(14.4.45)-61 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir nurodė, kad šį atsakymą pareiškėjas gali skųsti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas užbaigė pradėtą privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) priedo „Pretendentų, kuriems rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo“ 27 punkto ir Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) panaikinimo atsisakė priimti kaip paduotą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju procesiniai terminai turėtų būti pradėti skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 22 d. rašto pareiškėjui įteikimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 22 d. rašto Nr. 4SS-(14.4.45)-61 „Dėl skundo nagrinėjimo“ sužinojo, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ buvo atkurtos nuosavybės teisės J. T. Tvirtino, kad jo atstovas ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašė pateikti minėtą sprendimą, tačiau Tarnyba atsisakė jį pateikti. Teigė, kad jam iki šiol nėra žinomas šio sprendimo turinys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ 2012 m. gegužės 14 d. teismo pareikalavimu buvo pateiktas 2012 m. gegužės 28 d. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei remdamasis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 panaikinimo tenkintinas, terminas atnaujintinas, ir ši skundo dalis priimtina. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas terminą praleido dėl objektyvių ir svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.
Priėmęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 panaikinimo, tais pačiais motyvais teismas kaip išvestinį priėmė ir reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą bei Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius pagal įstatymu nustatytą kompetenciją per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti 9,01 ha ūkio žemės sklypą valstiečių ūkio 1990 m. gegužės 9 d. paženklintos žemės vietoje Liepiškių k. ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo – parodymo vietoje aktą, parengti nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir A. L. atkurti nuosavybę į M. J., A. sūnaus, žemę.
III.
Pareiškėjas J. Š. atskiruoju skundu (II t., b. l. 11-19) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas jo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti 2012 m. gegužės 28 d. patikslinto skundo dalį dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461, taip pat Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) priedo „Pretendentų, kuriems rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemes sklypai, sąrašo“ 27 punkto ir Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) panaikinimo, ir terminą skundui paduoti atnaujinti.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmą kartą su analogiškais reikalavimais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. 906-414/2010), kuris, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, 2010 m. birželio 4 d. nutartyje ir kitose nutartyse nenustatė skundo trūkumo, t. y. neišaiškino pareiškėjui, kad jis turi prašyti panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 (kuris buvo pridėtas kaip skundo priedas). Pažymi, kad kreipėsi į teismą laikydamasis įstatymo nuostatų, laiku, t. y. per 20 dienų nuo skundžiamo akto įteikimo jam dienos, tačiau nurodytos aplinkybės užkirto jam kelią apginti pažeistas teises, todėl mano, jog terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 panaikinimo paduoti praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovai nepranešė jam apie ketinimus priimti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v), o priėmę, – nepateikė jų pareiškėjui, neteikė jam esminės informacijos dėl A. L. teisės likti nuosavybės teisės atkūrimo subjektu, o kai 2009 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 3-2(v-1)-(1.37)-301 atsakovas pranešė pareiškėjui apie skundžiamus žemėtvarkos skyriaus ir Alytaus apskrities viršininko administracijos aktus (nors jų ir nepateikė), jis nenurodė pareiškėjui šių teisės aktų apskundimo terminų ir tvarkos. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu atsakovai tyčia atėmė iš jo galimybę laiku ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 22 d. raštu Nr. 48S-(14.4.45)-61 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pranešė pareiškėjui apie tai, kad Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymu buvo suprojektuotas žemės sklypas J. T., kuriam Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ buvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. gavus minėtą žemėtvarkos skyriaus raštą, pareiškėjui tapo žinoma, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra yra baigta, nes baigtas nuosavybės teisių atkūrimas, ir jis turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo administravimo subjekto priimtų individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo), nes į žemę Liepiškių kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav., į kurią pareiškėjas pretendavo atkurti nuosavybės teises, Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 48-16 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. T. Todėl pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į teismą, siekdamas panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-Ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v), Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž613-(1.3) priedo „Pretendentų, kuriems rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo“ 27 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (II t., b. l. 25-29) prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. gegužės 28 d. patikslinto skundo reikalavimus dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 panaikinimo, nustatęs, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistus skundo padavimo terminus (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Atskiruoju skundu taip pat prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti 2012 m. gegužės 28 d. patikslinto skundo reikalavimus dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) ir šiuo įsakymu patvirtinto priedo „Pretendentų, kuriems, rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuoti žemės sklypai, sąrašas“ 27 eilutės panaikinimo, kaip paduotus nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).
Teismas pareiškėjo prašymu skundo (prašymo) padavimo teismui terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbos priežasties (ABTĮ 34 str.1 d.). Svarbiomis priežastimis, suteikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Įrodinėjimo našta, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, prašymo dėl termino atnaujinimo pateikusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą atskirajame skunde suformuluotų prašymų apimtimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 iš esmės teisingai nusprendė, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių.
Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl praleistų terminų paduoti skundą dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v) nagrinėjamoje byloje pateikė (išsiuntė paštu) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. vasario 18 d. kartu su skundu (I t., b.l. 1- 12). Prie skundo, kartu su kitais priedais pateikė Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461, tačiau šio akto neskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi (administracinė byla Nr.AS520-292/2012) perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas nenustatė nuo kokios datos turi būti skaičiuojamas terminas paduoti skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus kada gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461, priimtą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v), taip pat išaiškino teisę apskųsti šį sprendimą. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 28 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame pakartojo 2012 m. vasario 18 d. skunde pateiktus prašymus dėl terminų atnaujinimo ir reikalavimus, be to, patikslintą skundą papildė prašymu atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 ir reikalavimu dėl šio akto panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo pateiktų įrodymų teisingai nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 gavo 2010 m. gegužės 12 d. Šią aplinkybę pareiškėjas įrodė pateikdamas Nacionalinės žemės tarnybos laiško voką su pašto spaudu. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skirtingu laiku priimtomis nutartimis nevienodai traktavo, ar pareiškėjas dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v) apskundimo yra pasinaudojęs išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nustatyta, kad 2011 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis atsisakė priimti J. Š. 2011 m. kovo 10 d. pateikto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v), nurodydamas, kad pareiškėjas nepasinaudojo ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka, t.y. minėtoje nutartyje nebuvo vienaip ar kitaip pasisakyta dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę mirusiosios A. L. vardu, ir yra išdėstyta teisės aktais pagrįsta pozicija dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v) priėmimo pagrįstumo. Atsižvelgdamas į šią teismo nutartį, pareiškėjas dėl minėtų administracinių aktų 2011 m. birželio 27 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri (Varėnos skyrius) priėmė 2011 m. liepos 21 d. sprendimą Nr.3SD-3682 (I t., b.l. 14-15), nurodydama, kad minėti aktai yra pagrįsti ir priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamo atskirojo skundo dalyką, neturi pagrindo pasisakyti dėl įsiteisėjusios 2011 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties (I T., 175-176 b.l.), kuria pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis nepasinaudojo bylos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstumo bei teisėtumo, todėl į šią nutartį atsižvelgia tuo aspektu, kiek tai yra reikšminga sprendžiant dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, kadangi 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje (I T., 126-127 l.) ir 2012 m. birželio 6 d. nutartyje (I T., b.l.193-198) pirmosios instancijos teismas ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimu nurodo Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461. Ši aplinkybė yra reikšminga ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies požiūriu, kadangi skundas teismui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo teismui turi būti pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v) kaip pateiktą nepasinaudojus ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, vykdydamas šią teismo nutartį, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri (Varėnos skyrius) priėmė 2011 m. liepos 21 d. sprendimą Nr.3SD-3682, šias aplinkybes teisėjų kolegija termino kreiptis į teismą priežasčių prasme aiškintina pareiškėjo naudai, t.y. laikotarpis nuo 2011 m. kovo 17 d. iki 2011 m. liepos 31 d. (realaus laiko per kurį pareiškėjas galėjo gauti paštu jam išsiųstą 2011 m. liepos 21 d. sprendimą Nr.3SD-3682) laikytinas pateisinama termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimi, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti aptariamą pirmosios instancijos teismo 2012 m.birželio 6 d. nutarties dalį, kadangi ir su šios aplinkybės įvertinimu skundo dėl aptariamų administracinių aktų padavimo terminas yra praleistas, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo objektyvių kliūčių, paduoti skundą teismui anksčiau nei 2012 m. vasario 18 d.
Atskirojo skundo argumentai, kad valstybės institucijos nepranešė pareiškėjui apie ketinimus priimti 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-ž-2793 ir 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v) nepagrįsti teisės normomis ir praleisto termino paduoti skundą atnaujinimo prasme nėra reikšmingi, nes teisės aktai atsakovams nenustatė pareigos iš anksto pranešti apie pareiškėjo nurodytų administracinių aktų priėmimą. Termino atnaujinimo prasme taip pat nėra reikšminga pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Alytaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. rašte Nr.3-2(v-1)-(1.37)-301 nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, nes šis raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjui suteikta informacija apie Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v) priėmimą, šių aktų turinį bei jų priėmimo priežastį (antros santuokos sudarymas) dėl kurios minėtais aktais buvo panaikinta A. L. parengta išvada bei pažyma nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, taip pat J. Š. paaiškinta, kad dėl juridinio fakto, jog mirusioji A. L. yra sutuoktinio iš pirmosios santuokos turto įstatyminė paveldėtoja, nustatymo jis gali kreiptis į teismą. Taigi pareiškėjui sukeliančiais teisines pasekmes aktais buvo ne Alytaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. informacinis raštas Nr.3-2(v-1)-(1.37)-301, o jame nurodyti individualūs administraciniai aktai. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartyje pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kurioje išaiškinta, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme laikytina, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Šia prasme Alytaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. rašte Nr.3-2(v-1)-(1.37)-301 yra pakankamai informacijos apie Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v). Pagal pateiktus į bylą įrodymus pareiškėjas. naudodamasis savo atstovo (advokato) teisinėmis paslaugomis, 2009 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimu kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. L. po pirmojo sutuoktinio mirties priėmė palikimą ir pradėjo jį valdyti. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi civilinė byla Nr.2-169-308/2010 buvo nutraukta (I T., b.l.50-51). Tarp šioje nutartyje išdėstytų pareiškėjo prašymo teismui argumentų yra remiamasi ir Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 38-ž-2793 bei Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1(v). Minėta bylos medžiaga patvirtina, kad šių administracinių aktų turinį pareiškėjas žinojo kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartyje, kuria nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti (I t., b. l. 155), neišaiškino teisės skųsti Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461, taip pat negali būti pripažinta svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas J. Š. skundas, kuriuo jis, be kita ko, prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v). Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, nurodė, kad turi būti aiškinamasi kada pareiškėjas sužinojo apie skundžiamų aktų priėmimą, išaiškino, kad praleidus skundo padavimo terminą, kartu su skundu teismui turi būti teikiamas prašymas dėl termino paduoti skundą atnaujinimo. Minėtame pareiškėjo skunde nurodytas sąrašas pridedamų dokumentų, priimtų 1990-2010 metais, tarp jų Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-Š-282-461 kopija. Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties turinio matyti, kad teismas nurodė pareiškėjui kokie skundo trūkumai yra kliūtis teismui priimti skundą pagal jo pateiktus reikalavimus. Teismui nebuvo teisinio pagrindo išskirti kurį nors aktą iš pareiškėjo skunde išvardyto gausaus aktų sąrašo ir aiškinti, kad aktas gali būti skundžiamas.Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šio skundo pateikimo ir skundo trūkumų šalinimo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi profesionalių teisininkų (advokato bei advokato padėjėjo) teisinėmis paslaugomis, todėl turėjo apsispręsti dėl keliamo ginčo apimties ir reikalavimų. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti antrąjį prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti (pirmasis prašymas buvo patenkintas nustatant naują terminą skundo trūkumams pašalinti) ir skundas grąžintas pareiškėjui, kadangi skundo trūkumai per nustatytą terminą nebuvo pašalinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi minėta pirmosios instancijos nutartis palikta nepakeista. Kauno apygardos administracinis teismas, 2011 m. sausio 19 d. gavęs J. Š. naują skundą, kuriame pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti terminus paduoti skundą dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v), 2011 m. sausio 24 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą, kadangi skundo reikalavimai teismingi skirtingiems teismams. 2011 m. vasario 9 d. nutartimi teismas pagal pareiškėjo prašymą skundą grąžino pareiškėjui (I T., 182-183 b.l.). Po to pareiškėjas 2011 m. kovo 10 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šio skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas pirmiau minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi. Aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v) panaikinimo kreipėsi į teismą praleidęs skundo padavimo terminą jau pirmojo kreipimosi į teismą atveju, t.y. 2010 m. gegužės 26 d. paduodamas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kadangi byloje nustatyta, jog pareiškėjas apie šiuos aktus sužinojo 2009 m. balandžio mėnesį gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. balandžio 6 d. raštą Nr.3-2(v-1)-(1.37)-301.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas reglamentuoja, kad teismas (teisėjas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių, pagrįstai atsisakė priimti skundą šios įstatymo normos pagrindu.
Pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus dėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) ir šiuo įsakymu patvirtinto priedo „Pretendentų, kuriems, rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuoti žemės sklypai, sąrašas“ 27 eilutės panaikinimo, Vilniaus apygardos administracinio teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu (pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos). Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, kad dėl šių pareiškėjo skundo reikalavimų pirmosios instancijos teismas teisės normas taikė teisingai. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius dėl pareiškėjo skundo, kuriame prašoma panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. Ž-613-(1.3) ir jo priedo 27 eilutę, 2011 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr.4SS-(14.4.45)-61, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė, išaiškindamas, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neužbaigė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo procedūros, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Tai pareiškėjui nėra kliūtis užbaigti šią procedūrą.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas jame nurodytais motyvais negali būti tenkinamas, todėl atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.