Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-05-04 · Byla Nr. N-575-255-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1974-561/2010Nutarimas · 2010-12-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. N-575-255-12Nutartis · 2012-05-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-04
Bylos Nr.
N-575-255-12
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01630-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-255/2012Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01630-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 2 d., apie 10.50 val., Vilniuje, Goštauto gatvėje, ties namu Nr. 3, vairuodamas automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti užtvėręs šaligatvį, taip trukdydamas pėsčiųjų eismui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.10 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu A. P. už ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 60 Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimu minėtą Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu dėl ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį buvo kvalifikuota nepagrįstai, tinkamai ir objektyviai neįvertinus bylos aplinkybių. Atlikęs išsamią įrodymų, patvirtinančių automobilio stovėjimo vietą, analizę, teismas padarė išvadą, kad minėtas automobilis nebuvo užtvėręs šaligatvio, kadangi šaligatvis ties automobilio stovėjimo vieta baigiasi, t. y. nuo kelio šaligatvis yra atskirtas bortais bei nukreiptas nuo Goštauto gatvės pusės į šalia esančios teritorijos pusę, todėl pėstieji galėjo nevaržomai apeiti automobilį. Pažymėjo, kad jokių automobilių stovėjimą ribojančių ženklų įvykio vietoje nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagrįstai joje paliko stovėti automobilį. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog A. P. jokių KET reikalavimų nepažeidė, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju automobilis trukdė pėsčiųjų eismui, nes norėdami saugiai judėti pasirinkta kryptimi, pėstieji privalėjo jį apeiti. Pažymi, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už automobilio stovėjimą, kur tai trukdo pėsčiųjų eismui, todėl aplinkybė, kad įvykio vietoje nėra automobilių stovėjimą ribojančių ženklų, jokios reikšmės neturi. Taip pat atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklaustas pažeidimą užfiksavęs Institucijos pareigūnas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. P. prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju automobilis stovėjo šalia šaligatvio ir nebuvo jo užtvėręs, todėl pėsčiųjų eismui netrukdė. Teigia, kad automobilių stovėjimą įvykio vietoje ribojančių ženklų nebuvimas patvirtina, jog nagrinėjamu atveju jokie KET reikalavimai nebuvo pažeisti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Institucija, priimdama nutarimą, rėmėsi tik pažeidimą užfiksavusio pareigūno pateiktais dokumentais ir Institucijai jų pakako, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą nutarimą priėmė remdamasis byloje esančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu A. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 40 Lt iki 80 Lt. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimu minėtą Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu nutraukė.

Apeliaciniame skunde Institucija kelia pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo klausimą, iš esmės argumentuodama tuo, jog nagrinėjamu atveju automobilis trukdė pėsčiųjų eismui.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos nutarimu A. P. veika pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį buvo kvalifikuota nepagrįstai, kadangi nagrinėjamu atveju automobilis nebuvo užtvėręs šaligatvio ir pėsčiųjų eismui netrukdė. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio metu galiojusių KET 155.10 punktas įtvirtino, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 15) aiškiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamo įvykio metu stovėjo šalia šaligatvio, važiuojamojoje dalyje, kur tokį automobilio stovėjimą ribojančių ženklų nebuvo. Pabrėžtina, jog šaligatvis ties automobilio stovėjimo vieta baigiasi ir nuo kelio yra atskirtas bortais bei nukreiptas į šalia esančios teritorijos pusę. Be to, kaip matyti iš minėtų nuotraukų, automobilis stovėjo atokiau nuo Goštauto gatvės, paliekant pakankamai didelį tarpą pėstiesiems, norintiems tiesiai kirsti važiuojamąją dalį (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad automobilis pėsčiųjų eismui netrukdė, kadangi norėdami saugiai judėti pasirinkta kryptimi, pėstieji neprivalėjo jo apeiti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties A. P. veiksmuose nebuvimo padaryti. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas pažeidimą užfiksavęs Institucijos pareigūnas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysRičardas Piličiauskas